Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-03-18 · Administracinė byla Nr. I1-1452-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
I1-1452-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00003-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1452-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00003-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau– ir Utenos AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 7000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK areštinėje (toliau– ir Areštinė) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 26 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad Areštinėje buvo laikomas perpildytose kamerose, taip neužtikrinant nustatytos 5 kv. m. ploto normos, o nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d. ir nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. kovo 3 d. laikotarpiais Areštinės kamerose be teismo reikalavimo buvo laikomas ilgiau nei 5 paras. Areštinės kamerose nebuvo atskiro, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirto sanitarinio mazgo, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis jame įrengtu tualetu. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl jose buvo drėgna, ant sienų ir lubų veisėsi pelėsis. Kamerose nebuvo užtikrinta galimybė signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, todėl kiekvieną kartą reikėjo belsti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Areštinėje pasinaudoti dušu galima tik vieną kartą į savaitę savaitgaliais, todėl jam, kalinamam nuo pirmadienio iki antradienio, teisė į dušą nebuvo suteikiama. Pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, sukėlusiomis pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepimu (b. l. 7-10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. pareiškėjas periodiškai buvo laikomas įvairiose Areštinės kamerose. Pareiškėjui kameros ploto teko pagal teisės aktų reikalavimus. Sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 125 cm aukščio pertvara. Sanitariniai mazgai kamerose užima apie 1,02-1,04 kv. m plotą; durelių ar užuolaidėlių, uždengiančių sanitarinio mazgo dalį, nėra įrengta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas raštu ar žodžiu neteikė skundų, jog policijos pareigūnai ar kartu su pareiškėju kameroje laikomi asmenys stebėjo jį naudojantis sanitariniu mazgu. Teisės aktuose nėra numatyta, kad policijos įstaigos areštinės kamerose būtų įrengtas mygtukas areštinės pareigūnui iškviesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 13 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d., nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. kovo 3 d., nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 28 d., ir nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., todėl skundžiamas laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 13 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d., nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. kovo 3 d., nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 28 d., ir nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl Areštinės kamerų ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Areštinės kamerose vienam žmogui teko mažesnis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (galiojo iki 2017 m. balandžio 4 d., toliau– ir 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklės) 80 punkte buvo nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Analogiškas reikalavimas nustatytas ir 2017 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklės) 58 punkte. Sprendžiant dėl nurodytų teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) suformuotą praktiką, pagal kurią, policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui, išskaičiavus iš bendro gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo plotą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m (LVAT 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Areštinėje nuo 2017 m. sausio 9 d. 2.24 val. iki 2017 m. sausio 9 d. 16.35 val. - kameroje Nr. 3 (kameros plotas – 17,08 kv. m), vienas; nuo 2017 m. sausio 9 d. 16.35 val. iki 2017 m. sausio 13 d. 9. 34 val. - kameroje Nr. 8 (kameros plotas – 17,29 kv. m), kartu su vienu asmeniu; nuo 2017 m. vasario 10 d. 10.09 val. iki 2017 m. vasario 10 d. 11.18 val. - kameroje Nr. 2 (kameros plotas – 16,81 kv. m), šioje kameroje nuo 10.05 val. iki 11.19 val., su pareiškėju kartu buvo kitas asmuo; nuo 2017 m. vasario 10 d. 11.18 val. iki 2017 m. vasario 17 d. 9.17 val. - kameroje Nr. 9 (kameros plotas – 17,56 kv. m), šioje kameroje nuo 2017 m. vasario 10 d. 11.19 val. iki 2017 m. vasario 17 d. 9.14 val. su pareiškėju buvo kitas žmogus, bet nuo 2017 m. vasario 13 d. 11.38 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 11.14 val. kameroje buvo trise; nuo 2017 m. vasario 24 d. 10.16 val. iki 11.13 val. - kameroje Nr. 3 (kameros plotas – 17,08 kv. m), šioje kameroje buvo dviese; nuo 2017 m. vasario 24 d. 11.32 val. iki 2017 m. kovo 3 d. 9.29 val. - kameroje Nr. 7 (kameros plotas – 17,29 kv. m), šioje kameroje buvo dviese, bet nuo 2017 m. vasario 27 d. 10.48 val. iki 2017 m. vasario 27 d. 11.50 val. šioje kameroje buvo trise; nuo 2017 m. balandžio 3 d. 11.48 val. iki 2017 m. balandžio 3 d. 12.13 val. - kameroje Nr. 2 (kameros plotas – 16,81 kv. m), kartu su dviem asmenim; nuo 2017 m. balandžio 3 d. 12.13 val. iki 2017 m. balandžio 3 d. 13.29 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 (kameros plotas – 17,29 kv. m), kartu su vienu asmeniu; nuo 2017 m. balandžio 3 d. 13.29 val. iki 2017 m. balandžio 7 d. 11.04 val. buvo laikomas kameroje Nr. 5, (kameros plotas – 17,16 kv. m), vienas; nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. - kameroje Nr. 5 (kameros plotas – 17,16 kv. m), vienas; nuo 2017 m. gegužės 22 d. 11.33 val. iki 12.36 val. - kameroje Nr. 1 (kameros plotas – 16,88 kv. m), kartu su vienu asmeniu; nuo 2017 m. gegužės 22 d. 12.36 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 10.31 val. - kameroje Nr. 8 (kameros plotas – 17,29 kv. m), kartu su vienu asmeniu. Be to, Utenos AVPK nurodė, kad Areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgais užima 1,02-1,04 kv. m plotą. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Areštinėje su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 3, 5, 7, 8, 9 ir šiais laikotarpiais pareiškėjui tekdavo nuo 5,76 kv. m. iki 17,16 kv. m. kameros ploto (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą), tai yra pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 5 kv. m. ploto norma.

Dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad kamerose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, todėl kiekvieną kartą reikėjo belsti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų, pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, jog teritorinių policijos įstaigų areštinių patalpos įrengiamos, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų” (galiojo iki 2020 m. rugsėjo 16 d., toliau – ir Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai). Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimuose nėra nustatyta, kad teritorinės policijos įstaigos areštinės kamerose, kratos atlikimo patalpose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti signalizacijos mygtukai. Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto C dalies nuostatos, rekomenduojančios laisvės atėmimo vietose įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, taikytinos laisvės atėmimo vietose, o ne laikino sulaikymo ir laikymo vietose, konkrečiu atveju - Utenos AVPK areštinėje. Tokios pozicijos teisminėje praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017).

Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijų (toliau– ir Instrukcija), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 93.3 punktas numato policijos areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekančio pareigūno pareigą periodiškai bet ne rečiau kaip kartą kas 30 minučių pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktą patikrinimą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija taip pat nustatė ir policijos areštinės postinio funkcijas atliekančio pareigūno, vykdančio asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kieme pareigą periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min. patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, o jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas - vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą (Instrukcijos 95.2 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Areštinėje griežtai laikomasi išvardintų Instrukcijos nuostatų, stebėjimas vyksta periodiškai kas 10-15 minučių. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Areštinėje, nesant įrengtų signalizacijos mygtukų, kuriais būtų galima iškviesti budintį pareigūną, pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką nebuvo pažeisti.

Dėl privatumo kamerose.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Utenos AVPK atsiliepime pripažino, jog Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 125 cm aukščio pertvara, bei pripažino, kad nebuvo įrengtos durelės ar užuolaidėlės, uždengiančios sanitarinio mazgo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenustatyta. Bet, Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). EŽTT praktikoje yra konstatuota ir tai, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15210/07). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į EŽTT jurisprudenciją, yra nurodęs, jog sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės 120–130 cm aukščio sienele asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (LVAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, policijos įstaiga turi parinkti tokius areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdus, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis EŽTT praktika dėl bent minimalaus kalinamų asmenų privatumo užtikrinimo, yra konkrečiai nurodęs, jog Utenos AVPK areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas, kai jie nuo gyvenamosios paskirties kameros ploto atskirti tik 125 cm aukščio sienele, pažeidžia kalinamo asmens teisę į privatumą (LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ventiliacijos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, jose buvo drėgna, ant sienų, lubų veisėsi pelėsis.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Be to, Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento 2017 m. gegužės 30 d. patikrinimo akto (b. l. 16-18) matyti, kad 2017 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu Areštinės kameroje Nr. 8 ant dalies lubų buvo matomas pelėsis ir konstatuotas Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas. Patikrinimo metu šioje kameroje buvo išmatuoti dirbtinės apšvietos, šiluminės aplinkos bei oro judėjimo parametrai ir nustatyta, kad jie atitinka Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas Areštinės kameroje Nr. 8 buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 9 d. 16.35 val. iki 2017 m. sausio 13 d., 9.34 val. ir nuo 2017 m. gegužės 22 d., 12.36 val. iki 2017 m. gegužės 26 d., 10.31 val. (b. l. 8, 13-15, 94-96).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog Utenos AVPK netinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumo.

Dėl naudojimosi dušu.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Areštinėje galimybė pasinaudoti dušu suteikiama tik vieną kartą į savaitę ir tik savaitgaliais, todėl asmuo, kalinamas Areštinėje nuo pirmadienio iki penktadienio, netenka teisės nusisprausti duše.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ši policijos areštinėje laikomų asmenų teisė ginčo laikotarpiu buvo įtvirtinta ir 2007 m. gegužės 29 d. Taisyklių 7.12 punkte bei 2017 m. balandžio 3 d. Taisyklių 59 punkte. Pagal šias teisės normas, ne rečiau kaip kartą per savaitę areštantams turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu; naujai į policijos areštinę uždarytiems areštantams ar iš kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areštantams, jei jie pageidauja, tą pačią dieną, o esant dideliam skaičiui areštantų ar šiems atvykus vakare (po 22 val.) – ne vėliau kaip kitą dieną turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti dušu; apie areštanto išvedimą pasinaudoti dušu pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje.

Iš asmens paskirstymo į kameras išrašo (kortelės Nr. 89-00019-17) (b. l. 13-15, 94-96, 97-100) matyti, kad pareiškėjas į Areštinę būdavo pristatomas pirmadieniais, antradieniais arba penktadieniais, o išvykdavo pirmadieniais ir penktadieniais. Utenos AVPK atsiliepime paaiškinimų apie tai, kaip pareiškėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti dušu, ir duomenų apie pareiškėjo išvedimą pasinaudoti dušu iš areštinės vidaus administravimo informacinės sistemos nepateikė.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad administracinis procesas iš esmės grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. LVAT yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausiai apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenins. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas) (žiūrėti LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje A17-301/2007, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje A575-1774/2014).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie pareiškėjo naudojimosi dušu ir atitinkamas kitas aplinkybes paprastai tenka atsakovui (žiūrėti mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, kurios atsakovės atstovas neįvykdė ir nepateikė nustatytų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jam esant Areštinėje nuo pirmadienio iki penktadienio, jam nebuvo užtikrinta teisė nusisprausti duše laikoma įrodyta, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti Areštinės pareigūnų veiksmai.

Dėl nepagrįsto laikymo Areštinėje.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d. ir nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. kovo 3 d. laikotarpiais Areštinės kamerose be teismo reikalavimo buvo laikomas ilgiau nei 5 paras.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2017 m. sausio 1 d. redakcija, toliau– ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip 15 parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip 5 paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 punkte, 7 straipsnio 4 punkte numatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą.

Remiantis Kelionės žiniaraščiais (b. l. 57-58, 60-61) ir byloje surinktais duomenimis, planinis konvojus Vilnius-Utena-Vilnius buvo vykdomas pirmadieniais ir penktadieniais, nuo apytiksliai 7.30 val., o pareiškėjas, be kita ko, į Areštinę buvo atgabentas 2017 m. vasario 10 d. (penktadienis) ir 2017 m. vasario 24 d. (penktadienis).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 1 d. nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-768/2017 matyti, kad buvo nuspręsta etapuoti pareiškėją į Visagino miesto apylinkės teismo posėdžius 2017 m. vasario 13 d. 10 val. ir 2017 m. vasario 27 d. 10 val.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo posėdis Visagino miesto apylinkės teismo patalpose 2017 m. vasario 13 d. prasidėjo 10 val., baigėsi 16.20 val.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo posėdis Visagino miesto apylinkės teismo patalpose 2017 m. vasario 27 d. prasidėjo 10.05 val., baigėsi 16.40 val.

Išanalizavus byloje esančius duomenis matyti, jog Areštinėje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas jam paskyrus suėmimą. Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (8 paros) ir nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. kovo 3 d. (8 paros) buvo laikomas Areštinėje viršijant Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą 5 dienų terminą.

Iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, jog, vykdant planinį konvojų Vilnius-Utena-Vilnius tik pirmadieniais ir penktadieniais, bei nespėjus išvežti pareiškėjo planinio konvojaus dieną, Areštinė privalėjo įvertinti šią situaciją ir imtis priemonių neplaniniam konvojavimui organizuoti. Teismui atsakovės atstovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti etapuojamas neplaniniu konvojumi. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo laikymas Areštinėje ilgiau nei 5 paras pažeidė imperatyvias Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Areštinė neveikė taip, kaip numato teisės aktai, todėl pažeidė pareiškėjo teises.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Areštinėje pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 35 paras buvo kalinamas neužtikrinant visiško privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, 9 paras buvo kalinamas neužtikrinant Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų, ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta jo teisė nusiprausti duše, taip pat 6 paras buvo pažeistos imperatyvios Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančios pareiškėjo laikymą Areštinėje ilgiau nei 5 paras.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1211/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, dvasinius, psichologinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Utenos AVPK areštinėje sąlygų (teisės privačiai pasinaudoti tualetu, pasinaudoti dušu pažeidimą bei laikymo Areštinėje trukmės pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai) bei pažeidimo trukmę - į tai, kad nepertraukiamo pažeidimo laikotarpiai nebuvo ilgi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju pareiškėjui priteistina 175 eurų suma yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai, atsiradusiai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė