Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, išnagrinėjęs

nuteistojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-486/2014 V. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2014 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžio atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo V. K. prašymas pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-486/2014 jam paskirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prašyme nurodoma, jog nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, dėl įvykdyto nusikaltimo neatsirado turtinė žala ir byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, bet sunkinanti aplinkybė savaime nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Jis anksčiau neteistas, į narkologinę įskaitą įrašytas nėra, iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, turi mažametį vaiką iš pirmosios santuokos, prisipažino įvykdęs nusikaltimą, už kurį yra nubaustas, supranta neigiamas savo elgesio pasekmes ir kritiškai jį vertina, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi itin didelę neigiamą įtaką jo socialiniams ryšiams, dėl realaus laisvės atėmimo yra prarandami jo darbiniai įgūdžiai, apribotas jo bendravimas su mažamečiu vaiku bei galimybės teikti jam išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimai (TAR, 2015-03-23, Nr. 2015-04087). BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimais nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

Nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo (sukčiavimo su kvalifikuojančiais požymiais) padarymo už kurį buvo skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, taigi bausmės dydis žymiai mažesnis už BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį.

Teismas skirdamas V. K. bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę. Teismas įvertino, jog V. K. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, dėl įvykdyto nusikaltimo turtinė žala neatsirado ir civilinis ieškinys byloje nepareikštas, V. K. galiojančių teistumų neturėjo. V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, į narkologinę įskaitą neįrašytas, turi pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, jog jokių aplinkybių, leidžiančių V. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnį, arba BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014).

Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo šioje byloje, bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą už kurį paskirta bausmė žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat nors nuteistasis galiojančio teistumo neturėjo, tačiau anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, V. K. atžvilgiu taikyti naujo įstatymo nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.