- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 1-197-486/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. K., G. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „Švarus kiemas“ vadybininku, gyv. Statybininkų g. 4-3, Vilniuje, be galiojančio teistumo,
G. DŽ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. Lazdynų g. 17-36, Vilniuje, dirbantis UAB „Augvitra“ vairuotoju, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., veikdamas su tyrimo nenustatytais asmenimis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pasipelnyti, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – šaldytos žuvies krovinį, o būtent:
2010-12-17 V. K. Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdydamas su nenustatytais bendrininkais aptartą išankstinį sumanymą, apsimetant pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės atstovu, gauti užsakymą pervežti krovinį, organizuoti tariamą krovinio pervežimą ir taip apgaule jį įgyti, telefonu susisiekė su Estijos Respublikos bendrovės ID TRADE OÜ atstovu, šiam melagingai prisistatė A. V. IĮ, užsiimančios krovinių pervežimais, darbuotuoju Andriumi, suderino krovinio gabenimo sąlygas, po ko Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ įsikūrusiame pašto skyriuje faksu iš bendrovės ID TRADE OÜ gavo sutartį - paraišką dėl R. F. bendrovei „Atlant-Pacific“ priklausančio šaldytos žuvies krovinio, kurio vertė 114 772 JAV dolerių (297 259,48 Lt), pervežimo iš D. K. į Rusijos F. M. miestą; telefonu pranešė transporto priemonės, kuri važiuos pasiimti krovinį, duomenis ir vairuotojo telefono numerį. Po ko, tyrimo nenustatyti bendrininkai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku nurodė G. D. nuvykti vilkiku į Daniją ir paimti krovinį. G. D. krovininiu automobiliu SCANIA R164LA, ant kurio buvo uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE US 926, ant kurios buvo uždėti valstybiniai numeriai BV154, 2010-12-20 atvyko į D. K., su nenustatytu asmeniu atvyko į bendrovę „F. A. A/S“ adresu: C. S. A/S, J. M. Vej 6, 9850 Hirshals; tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis prisistatė R. A., pateikė pastarojo asmens vardu išduotą suklastotą asmens tapatybės kortelę su nuotrauka; dokumentus, susijusius su šaldytos žuvies krovinio paėmimu; netikrus transporto priemonių registracijos liudijimus, kuriuose nurodyti krovininio automobilio SCANIA R420LA valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) ir puspriekabes SKO 24 valstybiniai numeriai: BV154; paėmė 18 973,3 kg šaldytos žuvies (upėtakio) krovinį, kurio vertė 114 772 JAV dolerių (297 259,48 Lt), kurį jo - V. K. nurodymu G. D. 2010-12-23 pristatė ir iškrovė į UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlyje, esančiame V. A. G. g. 22, Vilniuje. Šiais savo veiksmais V. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai bei parodė, kad tuo metu niekur nedirbo, todėl pasiūlius užsidirbti pinigų - jis sutiko. V. K. parodė, kad jo kolega Darius paprašė, ar jis negalėtų padėti jo draugams. V. K. su jais susitiko ir jie jam paaiškino, ką reiks daryti, pasakė kad reikia surasti krovinį, surasti vietą kur galėtų priimti ir išsiųsti faksą. Tie asmenys jam nebuvo pažįstami, jie neprisistatė, o vardų jis nežino. Jie pasakė, kad jis išsiųstų faksą iš Vilniaus „Akropolio“ ir pabendrautų rusiškai dėl krovinio. Kitą dieną, tiksliai datos neatsimena, bet tikriausiai tai buvo pora dienų iki pranešime apie įtarimą nurodytos 2010 m. gruodžio 17 d., susitikimo metu su šiais vyriškais, jam davė popieriaus lapą, ant kurio buvo surašyti Latvijos ir Estijos šalių telefonų numeriai, o šio lapo kitoje pusėje buvo ranka parašyti įmonės, krovininio automobilio ir vairuotojo duomenys, kurių jis neatsimina, bet tikriausiai tai duomenys, kurie nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą, nes šiuos duomenis jis vėliau išsiuntė faksu ir SMS Estijos bendrovės ID TRADE atstovui. Vyriškiai paaiškino, kad jam reikia paskambinti ant lapo nurodytais Latvijos ir Estijos šalių telefonų numeriais ir prisistatyti kitoje lapo pusėje nurodytos įmonės, kuri užsiima krovinių pervežimais, atstovu, kuris turi transporto priemones krovinių pervežimams ir ieško krovinių. Kiek pamena, buvo iškart aptarta, kad krovininis automobilis, kurį turėjo siūlyti krovinių pervežimui, bus su šaldytuvo priekaba šaldytiems produktams vežti. Tada jis pasiskambino lape nurodytais numeriais ir prisistatęs Lietuvos įmonės, kuri užsiima krovinių pervežimais, atstovu, pasiūlė pervežimo paslaugas. Ant lapo buvo trijų ar keturių įmonių duomenys, kurių pavadinimų jis neatsimena. Kiek pamena, pagal tą sąrašą skambino į vieną Estijos įmonę, kurios pavadinimo neatsimena, ir kurios atstovė pasakė, kad šiuo metu neturi jokių užsakymų. Po kažkiek laiko, gali būti, kad tą pačią dieną, jam į telefoną, iš kurio jis skambino, paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad yra iš Estijos logistikos kompanijos ir prisistatė vardu Denis. Denisas pasakė, kad iš kitos Estijos kompanijos gavo jo telefono numerį, kaip Lietuvos įmonės atstovo, kuris užsiima krovinių pervežimais. Denisas pasakė, kad jam reikia iš Danijos į Rusiją pristatyti krovinį ir paklausė, ar jis galės iki pirmadienio, tikslios datos neatsimena, pakrauti šį krovinį. Kaltinamasis pasakė, kad jam reikia patikslinti šį klausimą, t. y., ar yra laisvas automobilis. Tada jis SMS žinutėmis susirašė su minėtais vyriškiais dėl to, ar iki pirmadienio krovininis automobilis gali būti Danijoje. Jam SMS atrašė, kad gali. Tada jis susiskambino su Denisu ir jie susitarė, kad jis Denisui SMS žinute atsiųs krovininio automobilio, kuris važiuos į Daniją, savo įmonės ir fakso numerio duomenis, o Denisas į jo nurodytą fakso numerį atsiųs sutartį, kurią jis turės patvirtinti kaip įmonės atstovas. K. D. SMS žinute nusiuntė automobilio duomenis, kurie buvo nurodyti ant lapo, kurį jam davė minėti vyriškiai, ir prekybos centre „Akropolis“ esančio Lietuvos pašto skyriaus fakso numerį. Tos pačios dienos vakare Denisas jam paskambino ir pasakė, kad išsiuntė nurodytu fakso numeriu sutartį. Tada jis pranešė minėtiems vyriškiams, kad iš Estijos įmonės faksu gaus sutartį dėl krovinio pervežimo. Jie susitarė, kad susitiks prie „Akropolio“. Tada V. K. nuėjo į „Akropolyje“ esantį Lietuvos pašto skyrių, ten paėmė faksu iš Estijos gautą sutartį ir šią sutartį nunešė į automobilių stovėjimo aikštelėje jo laukusiems minėtiems dviem vyriškiams. Vyriškiai buvo su VW markės, tamsios spalvos automobiliu, kurio pavadinimo ir valstybinio numerio nežino. Jis įsėdo į šio automobilio vidų ir padavė jiems faksu gautą sutartį. Vyriškiai užpildė šią sutartį ir uždėjo ant jos antspaudą. Tada jis grįžo į „Akropolyje“ esantį pašto skyrių ir paprašė pašto darbuotojų, kad išsiųstų faksu jo paduotą sutartį. Kiek pamena, prie pašto skyriaus buvo daug žmonių ir jo paduotą sutartį faksu išsiuntė tik iš trečio ar ketvirto karto. Kai sutartis buvo išsiųsta, jis paskambino Denisui ir pranešė, kad faksas išsiųstas ir kad pirmadienį automobilis bus Danijoje sutartyje nurodytu adresu. Vėliau, kai minėtoje sutartyje nurodytas krovinys buvo pakrautas Danijoje ir buvo atvežtas į Vilnių, jis rūpinosi šio krovinio sandėliavimu. Telefoną ir SIM kortelę, su kuriais jis bendravo dėl šio krovinio, jis išmetė. Lapą su visais duomenimis (įmonės rekvizitai, kam skambinti) atidavė tiems asmenims, kurie jo laukė prie „Akropolio“. G. D. yra prieš tai kažkur matęs, atpažino iš nuotraukos, bet šiaip asmeniškai jo nepažįsta. Už darbą jam žadėjo sumokėti 2000 Lt (už fakso išsiuntimą ir gavimą) bei už krovinio - žuvies pardavimą, sandėliavimą – 80 ct už nuo 1 kg žuvies turėjo uždirbti. Dėl įvykdyto V. K. nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad nusikalstamą veiką įvykdė todėl, kad tuomet jis niekur nedirbo ir buvo reikalingi pinigai.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. dėl nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino ir parodė, kad jis tolimųjų reisų vairuotoju dirba jau seniai. 2010 metais gruodžio mėnesį jis dirbo UAB „Pekaris“ vairuotoju, gabendavo krovinius Lietuvoje ir užsienyje. Šioje įmonėje dirbo apie du metus, nuo 2010 iki 2012 metų, tikslaus laikotarpio neatsimena. Dėl krovinių gabenimo derindavo su direktoriumi D. B.. Laikotarpiu nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 kovo mėnesio dirbdamas UAB „Pekaris“ jis naudojosi šios įmonės automobiliu - vilkiku „Scania“ žalios spalvos ir puspriekabe su šaldytuvu baltos spalvos. 2010 metais gruodžio mėnesį jam į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numerio jis neatsimena, paskambino nepažįstamas vyriškis ir paklausė, ar jis galėtų per tris dienas nuvykti su vilkiku į Daniją, pasiimti iš ten greitai gendantį krovinį ir grįžti į Lietuvą. Tada vyriškis pasakė, kad Danijoje yra sugedęs jų automobilis ir ten laukia vairuotojas, kuris nenuvažiavo iki šio krovinio pasikrovimo vietos ir jis galės sugrįžti iš Danijos su tuo vairuotoju pasikeisdami. Kadangi pagal susitarimą su UAB „Pekaris“ vadovu Dariumi, jis galėjo naudoti šios įmonės vilkiką „Scania“ su puspriekabe - šaldytuvu savo nuožiūra, tai sutiko priimti minėto vyriškio pasiūlymą dėl krovinio paėmimo iš Danijos. Kiek pamena, jis susitiko su tuo vyriškiu netoli pagrindinio „Regitros“ pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tas vyriškis priėjo prie jo automobilio, padavė jam pinigus kurui ir keliones išlaidoms (1800 eurų), sutartį, kurioje buvo, kiek atsimena, nurodyti duomenys apie UAB „Pekaris“ ir kažkokią kitą įmonę, kurios pavadinimo jis neatsimena, ir lapo su krovinio užsakymu kopiją. Kokie duomenys buvo nurodyti krovinio užsakymo kopijoje, jis neatsimena. Danijoje buvo anksti ryte, nurodytu adresu, atsigulė miegoti, nes kito vairuotojo dar nebuvo. Po kurio laiko jam pabeldė į automobilį ir jis atidarė duris, priešais save pamatė vyriškį prisistačiusiu Tomas ar Tadas, kuris įlipo į vidų, atsisėdo į vairuotojo vietą. Parodė jam dokumentus, telefoną, dar kurį laiką stovėjo ir G. D. užmigo. Paskui pabudo jau važiuojant, o tas vairuotojas jau nuvažiavo į įmonę, pasikrovė ir pasakė G. D., kad jau važiuoja namo į Lietuvą. Po kurio laiko jie pasikeitė, vairavo G. D.. Važiavo per Vokietiją, Lenkiją iki Lietuvos. Atvažiavę į Lietuvą, Kaune prie „9 Forto“ šis vyriškis išlipo iš vilkiko ir atsisveikino. Šio vyriškio telefono numerio ar kitokių kontaktų jis neprašė. Tada G. D. nugabeno šį krovinį prie Vilniuje, V.A. G. gatvėje esančių sandėlių, kur jį pasitiko iš matymo pažįstamas Vytas (galėjo būti kad jį per klaidą vadino Viktoru), kuris paklausė jo, ar atvežė jiems žuvytę. G. D. atsakė, kad taip, parodė dokumentus, Vytas uždėjo parašą. Atidarė šaldytuvą, jis paėmė vieną dėžę žuvies ir pasakė, kad atvažiuos sandėlininkas ir pasakys į kokią vietą išsikrauti. Kažkur po valandos atėjo sandėlininkas, pasakė, kur išsikrauti. Išsikrovė ir išvažiavo į stovėjimo aikštelę. Į teisėjo užduodamus klausimus atsakė, kad pakrauti šaldytuvą galima per 30 min. G. D. parodė ir tai, kad fura (šaldytuvas) kraunamas su krautuvais, todėl didelio triukšmo nėra, todėl krovimo triušmo galėjo negirdėti, nes miegojo apie 8-9 valandas. Dėl prokuroro klausimo dėl dokumento suklastojimo atsakė, kad kam galėjo būti panaudotas jo suklastotas dokumentas jis neįsivaizduoja. Akcentavo, ant CMR turi būti uždėtas parašas, bet pasirašyti turi tas kas krovė, o jis nekrovė Danijoje krovinio. CMR buvo duota ne firmos „Pekaris“, o kitos firmos. Negali atsakyti ar po šito konkretaus reiso buvo atiduota „šaiba“ vadovui, galėjo būti, kad po 2-3 reisų. Kitas vairuotojas turėjo savo „šaibą“, nes kitaip draudžiama važiuoti, kiekvienas turėjo savo „šaibą“, keičiantis vairuotojui reikia sustoti pasikeisti „šaibas“ ir važiuoti.
L. S. Jarmolajevas parodė, kad 2010 m. dirbo UAB „ Žuvies šaldytuvai“ pardavimo vadovu. Direktorius tada buvo J. V., o pagrindinė veikla - sandėliavimo paslaugos. 2010 m. gruodžio mėnesį jis sulaukė skambučio ar įmonę domina žuvis - upėtakiai, ar yra sandėlių. Skambino pažįstamas Modestas, pavardės nežino. Modestas jam pasiūlė pirkti upėtakį, sakė kad yra apie 18 tonų. Šis pasiūlymas jį sudomino, aptarė, kad jo atstovaujama bendrovė galėtų pirkti po 11-12 litų už kilogramą. Pasakė kad gali pabandyti, tačiau Modestui jis išaiškino, kad gavus prekę bendrovė iš karto neatsiskaitys, nors kaina buvo ir neaukšta. Žuviai atvažiavus į sandėlį, jis po sandėlį nevaikščiojo, nežiūrėjo kur ta žuvis, nes turėjo būti nutraukta jo darbo sutartis, todėl jam viskas buvo nebeaktualu. Liudytojas nurodė, jog žinojo, kad žuvis yra šaldyta ir iš Danijos, daugiau tiesiog nesigilino. Dėl sandėliavimo sąlygų, apmokėjimo jis nekalbėjo, nes dėl to tarėsi direktorius J. V.. Akcentavo, kad žuvis buvo pristatyta be dokumentų sandėlininkui, tačiau su Modestu sutarė, kad jei neatveš dokumentų - tai žuvį grąžins atgal. Dabar jam aišku, kad žuvis buvo nelegali. Paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta.
L. M. Diužas parodė, kad kaltinamieji jam yra matyti. Paaiškino, kad 2010 m. gruodžio mėnesio viduryje į jį kreipėsi pažįstamas V. K. su prašymu padėti surasti sandėliavimo patalpas laikyti šaldytą žuvį. V. K. tada jam pasakė, kad yra šaldytos žuvies – upėtakio krovinys ir šį krovinį reikia laikinai palaikyti sandėliuose, detaliau nieko nepasakojo. Po šio pokalbio jis kreipėsi į pažįstamą M. M.. Po kažkiek laiko, tikslaus laikotarpio neatsimena, M. M. jam pranešė, kad surado patalpas. Tą jis perdavė V. K.. M. M. jam sakė, kad sandėliavimo patalpos, kuriuose galima laikyti šaldytą žuvį, yra Vilniuje, V. A. G. gatvėje. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo iškrautas krovinys, nežino, nes, kiek pamena, jam apie tai nei V. K., nei M. M. nesakė. Po kažkiek laiko, tikslaus laikotarpio neatsimena, V. K. jo paprašė padėti surasti pirkėjus šiam kroviniui. Jis vėl kreipėsi į M. M., kuris ir padėjo V. K. ieškoti klientų. Apie tai, kad sandoris buvo nelegalus sužinojo tik pas tyrėją.
Liudytojas D. B. parodė, kad tuo laikotarpiu jis dirbo UAB „Pekaris“ direktoriumi. Posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad visiškai palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. krovinių gabenimo klientų paieška įmonėje užsiiminėjo jis. Užsakymus krovinių gabenimui ieškojo per internetinius puslapius www.cargo.lt, www.trans.eu/lt arba gaudavo iš klientų, kurių krovinius gabendavo anksčiau. Krovinių gabenimo užsakymų dokumentai iš klientų įmonėje buvo gaunami elektroniniu paštu arba faksu. Tada jis telefonu ar elektroniniu paštu patvirtina gautą užsakymą dėl krovinio gabenimo. Suderinus su klientu krovinio gabenimo sąlygas, krovinio pervežimo užsakyme nurodomi: įmonė, kuri užsako paslaugas, krovinio duomenys, pasikrovimo ir išsikrovimo adresai, datos, atsiskaitymo už paslaugas formos, transporto priemonė, su kuria bus vykdomas užsakymas, bei kiti reikiami duomenys. Po to jo prašymu buhalterė paruošdavo įsakymą dėl tarnybinės komandiruotės, kuriame nurodomas vairuotojas, automobilis ir komandiruotės tikslas. Apie tai, kad yra reisas, ir apie krovinio gabenimo sąlygas jis pranešdavo vairuotojams telefonu. Apie 2011 m. sausio 25 d. Vilniuje, V. A. G. gatvėje esančiuose UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėliuose rastą pagrobtą krovinį su šaldyta žuvimi iš Danijos D. B. nieko papasakoti negali, nes nieko apie šį krovinį ir jo neteisėtą užvaldymą nežinojo. G. D. dirbo jo vadovaujamoje įmonėje nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. kovo 9 d., vairuotoju - ekspeditoriumi. G. D. įsidarbinimo aplinkybių neatsimena, tik tiek, kad jis turėjo nemažą stažą, susijusį su krovinių gabenimu. Priimant G. D. į darbą su juo aptarė krovinių gabenimo vykdymo sąlygas. Su G. D. buvo aptarta, kad įmonės transporto priemonę vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę su šaldytuvu „Krone“, valst. Nr. DE162, jis galės naudoti tik įmonės veiklai vykdyti, tai yra, krovinių gabenimams ir tik tiesiogiai suderinus su liudytoju ar bent gavus žodinį patvirtinimą. Įmonės vairuotojams, tarp jų ir G. D., buvo išduotos įmonės vizitinės kortelės, tam atvejui, jeigu į juos tiesiogiai kreiptųsi potencialus klientas. Tokiu atveju vairuotojas turėdavo duoti tokiam klientui įmonės vizitinę kortelę su jo kontaktais, kad tas klientas skambintų liudytojui dėl krovinio užsakymo sąlygų suderinimo. Po tarnybinės kelionės, tai yra, po krovinio gabenimo, G. D. asmeniškai turėjo priduoti jam su krovinio gabenimu susijusius dokumentus. Su krovinio gabenimu susiję dokumentai yra šie: tarptautinių krovinių vežimo važtaraštis (CMR) ir krovinio pervežimo užsakymas. Taip pat po reiso G. D. turėjo užpildyti kelionės ataskaitą, tai yra, sunkvežimio kelionės lapą, kuriame turėjo būti atžymėtas pravažiuotas kilometražas, važiavimo datos, kuro likutis. Prie kelionės atskaitos turėjo būti pridėti su kelionės išlaidomis susiję dokumentai. Su krovinio gabenimu susijusius dokumentus ir kelionės ataskaitą G. D. turėjo įteikti jam asmeniškai su savo parašais, o jis šiuos dokumentus atiduodavo buhalterei. D. B. netikrindavo vilkikų tachografų, kilometražų parodymų su tais duomenimis, kuriuos nurodydavo vairuotojai pateiktuose ataskaitų kelionės lapuose. Kelionės tachografų, kilometražo nuskaitymo korteles vairuotojai pateikdavo vėliau, tai yra, po reiso-kito, nes transporto inspekcija bet kurioje šalyje reikalauja vairuotojo parodyti jo važiavimo ne mažiau kaip 24 dienų laikotarpio važiavimo tachografų kortelių parodymus arba duomenis, kad vairuotojas atostogavo. Kiek pamena, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio - iki 2011 m. sausio mėnesio, G. D. dirbdamas UAB „Pekaris“ naudojosi įmonės vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos ir puspriekabe su šaldytuvu „Krone“, valst. Nr. DE162, baltos spalvos. Kitomis UAB „Pekaris“ transporto priemonėmis G. D. laikotarpyje nuo 2010 metų gruodžio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio nesinaudojo. Jo žiniomis, vilkiką „Scania“, valst. Nr. BN362, ir puspriekabę su šaldytuvu „Krone“, valst. Nr. DE162, G. D. laikė Vilniuje netoli „Regitros“ pastato Lentvario gatvėje, tikslaus adreso nežino. Šio automobilio raktus ir dokumentus G. D. laikė pas save. Jis nieko nežino apie tai, kad G. D. 2010 metais gruodžio mėnesį 17-23 dienomis su įmonės vilkiku ir puspriekabe-šaldytuvu galėjo būti nuvykęs į Daniją, kur pasikrovė krovinį ir šį krovinį pristatė ir iškrovė Vilniuje. Laikotarpyje nuo 2010 metų gruodžio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio nei G. D., nei kiti asmenys nesikreipė į jį dėl tokio krovinio pristatymo iš Danijos į Lietuvą ir jokių dokumentų UAB „Pekaris“ buhalterijoje nėra. G. D. negalėjo naudoti UAB „Pekaris“ vilkiką su puspriekabe savo nuožiūra be jo žinios. Pagal UAB „Pekaris“ buhalterinės apskaitos dokumentus G. D. su vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe su šaldytuvu „Krone“, valst. Nr. DE162, laikotarpyje nuo 2010 metų gruodžio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio, turėjo tik dvi tarnybines komandiruotes į Rusiją: 2010 m. gruodžio mėnesį 10-16 dienomis ir 2011 m. vasario mėnesį 11-20 dienomis. V. E. su vilkiku krovinį nenaudojant tachografo kortelių ar atjungus tachografą draudžiamą, už tokį pažeidimą vairuotojui ir įmonei, su kurios vilkiku važiuojama, gresia didelės baudos, todėl jis negali paaiškinti, kaip galėjo su jo įmonės vilkiku ir puspriekabe nuvykti į Daniją ir iš ten į Lietuvą atvežti krovinį.
L. O. Ivanova teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba AB Lietuvos pašto skyriuje, esančiame Vilniaus prekybos centre „Akropolis“, klientų aptarnavimo specialiste. 2010-12-17, apie 18-19 val., prie pašto skyriaus uždaryto langelio priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris lietuviškai paprašė išsiųsti faksą į Estiją ar Rusiją. Ji šiam vyriškiui pasiūlė atsistoti į bendrą eilę prie atidaryto langelio. Tada vyriškis pradėjo ją ir kolegę įkalbinėti. Ji kategoriškai atsisakė, o kolegė O. A. sutiko. Pamena, kad O. A. bandė išsiųsti vyriškio duotą dokumentą, bet jai neišėjo to padaryti. Tada vyriškis paprašė dokumentą išsiųsti vėliau. Išeidamas pasakė, kad vėliau paskambins pasiteirauti, ar pavyko išsiųsti faksu jo duotą dokumentą. Po kelių valandų O. A. pavyko išsiųsti vyriškio duotą dokumentą faksu.
L. O. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba AB Lietuvos pašto skyriuje, esančiame Vilniaus prekybos centre „Akropolis“, klientų aptarnavimo specialiste. Liudytoja paaiškino, kad 2010-12-17 į pašto skyrių atėjo vyras (V. K.), kuris maloniai paprašė išsiųsti faksą, iš pradžių ji su kolege O. I. nesutiko, nes jis neišsisiuntė. Be to paminėjo, kad tas vyriškis pasakė, kad paliks tą faksą, todėl labai prašė pabandyti išsiųsti tą faksą dar vėliau. Paliko faksą ir už paslaugą pasiūlė 20 Lt. Atsimena, jog vėliau tas vyras paskambino ir paklausė ar faksas buvo išsiųstas, faksą pavyko išsiųsti 19-20 val.
L. M. M. parodė, kad jis dirba UAB „Morolda“ direktoriumi, pažįsta V. K. jau daug metų. Liudytojas pažymėjo, kad V. K. kreipėsi į jį, nes jis anksčiau užsiimdavo žuvies pervežimais. M. D. jo paklausė ar galėtų pasandėliuoti krovinį. M. M. nurodė ir tai, kad tada jis paskambino S. J., kuris dirba UAB „Žuvies šaldytuvai“ ir paklausė ar galėtų priimti krovinį ir kokį kiekį, vėliau sutarus sandėliavimo kainą krovinys buvo atvežtas. Paaiškino, kad atvežus krovinį į sandėlius atvažiavo V. K., žuvis buvo iškrauta, sandėliuojama kažkiek laiko, vėliau buvo išvežta. Akcentavo, kad dokumentų tuo metu nebuvo, nors S. J. jų reikalavo.
Liudytojas J. V. parodė, kad to laikotarpiu jis dirbo UAB „Žuvies šaldytuvai“, esančioje adresu Vilniuje, V. A. G. g. 22, direktoriumi. S. J. dirbo jo vadovaujamoje įmonėje UAB „Žuvies šaldytuvai“ prekybos skyriaus vadovu. Jam prieš Kalėdas paskambino pažįstamas S. J. ir jo paprašė, kad vienam klientui reikia pasinaudoti jų perkrovimo paslaugomis, t. y. perkrauti krovinį iš krovininio automobilio į sandėlį ir vėliau tą pačią dieną tą krovininį pakrauti į kitą automobilį. Paaiškino, kad automobilis atvažiavo, jis davė komandą, kad priimtų krovinį, tačiau pats nedalyvavo. J. V. parodė ir tai, kad krovinys visada turi būti atvežamas su dokumentais (konkrečiai CMR), tačiau to krovinio atvežimo dieną jokie dokumentai nebuvo pateikti. Liudytojas akcentavo, kad S. J. jam pažadėjo, jog atveš tuos dokumentus vėliau, nes čia pažįstamas. Krovinį priminėjo sandėlininkė, o priėmė be dokumentų, nes J. V. pats paliepė taip padaryti. Liudytojo teigimu, labai dažnai krovinys iš pradžių atvažiuoja be dokumentų, o dokumentai pateikiami po kurio laiko.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino ir liudytojai D. B. ir K. B. ikiteisminio tyrimo metu. (T.5, b.l. 1-5).
Be to kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, G. D. parodymų, liudytojų parodymų, V. K. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
2011-11-14 parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia pastato pažymėto Nr. 22, V. A. G. gatvėje, ir paaiškino, kad 2010 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, jam atvažiavus į šią automobilių stovėjimo aikštelę, joje stovėjo krovininis automobilis su šaldyta žuvimi. Po to, V. K. nurodymu įvažiavus į V. A. G. g. 22 namo vidinį kiemą, jis parodė į vieną iš vidiniame kieme esančių pastatų su prekių išdavimo rampa ir paaiškino, kad prie šio pastato jis buvo du ar tris kartus privažiavęs su automobiliu ir įmonės darbuotojas šio pastato rampoje jam padavė dėžes su žuvimi (7 t. b. l. 74-78).
2012-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad V. K. atpažįsta G. D. kaip iš matymo pažįstamą vairuotoją, kuris 2010 m. gruodžio mėnesį Panerių mikrorajone V. A. G. gatvėje buvo atvažiavęs su krovininiu automobiliu, kuriame buvo žuvies krovinys. (7 t. b. l. 86-87)
2011-01-25 kratos protokole ir 2011-01-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad UAB „Žuvies šaldytuvai“ gamybinėse patalpose, esančiose adresu V.A. G. g. 22, Vilniuje, sandėlyje – šaldytuve Nr. 22 buvo rastas ir paimtas žuvies krovinys: 28 paletės su dėžėmis. (2 t. b. l. 6-8; 17-19)
2011-01-27 rasto žuvies krovinio apžiūros protokole nurodyta, kad iš viso yra 28 paletės su žuvies kroviniu, iš kurių 26 paletės yra nepažeistos, o 2 paletės pažeistos. Kiekvienoje iš nepažeistų palečių yra sudėta po 30 (trisdešimt) vienodų gelsvos spalvos kartoninių dėžių su žuvimi. Vienoje iš pažeistų žuvies krovinio palečių yra 23 dėžės, o antroje iš pažeistų žuvies krovinio palečių yra 24 keturios dėžės su žuvimi. Ant visų dėžių yra užrašai – „ATLANT – PASIFIK VYSOKOJE KAČESTVO“ (užrašas rusų kalba), taip pat užrašai – „Produced by: F. A. A/S, Tel. +7 (495) 7395900, fax. +7 (495) 7395950, E-mail: atlant@atlantpacif.ru www.atlantpacific.ru“. (2 t. b. l. 28-34)
2012-01-17 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(02121)-IS1-337 nurodyta, kad į UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlį-šaldytuvą Nr. 22 2010-12-23 iš viso buvo priimtos 29 paletės, kuriose buvo 836 dėžės šaldytos žuvies - upėtakio, viso 18 896,8 kg šaldytos žuvies - upėtakio. Taip pat nurodyta, kad iš sandėlio 2010 m. gruodžio 29 d. buvo išduotos 2 dėžes, 2011 m. sausio 4,10 ir 19 dienomis buvo išduotos dar penkios dėžes su žuvimi. (2 t. b. l. 50-58)
2011-04-04 apžiūros protokole nurodyta, kad UAB „Žuvies šaldytuvai“ patalpų, esančių adresu V. A. G. g. 22, Vilnius, vaizdo filmavimo kaupiklyje užfiksuota, kad 2010-12-23 15:36 val. prie UAB „Žuvies šaldytuvai“ pastato privažiuoja žalios spalvos vilkikas su baltos spalvos priekaba, kurių valstybinių numerių nesimato. Darbuotojai iškrauna iš priekabos-šaldytuvo ant rampos paletes su dėžėmis, kurios sandėliuojamos patalpose. (5 t. b. l. 74-76)
2011-01-11 ir 2011-02-17 tarnybiniuose pranešimuose ir vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (https://icdb.vrm.lt) duomenų išrašuose nurodyta, kad asmens R. A., (gim. 1972-05-15, asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nėra, ir krovininis automobilis SCANIA R420LA, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su priekaba SKO 24, valstybiniai numeriai BV154, negalėjo būti panaudoti 2010 gruodžio mėnesio 17-23 dienomis atsiimant krovinį Danijoje. (1 t., b. l. 96, 99)
2011-11-30 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Informacijos analizės valdybos išvadoje dėl mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių nurodyta: 865901771, priklausančio V. K.; 860619978, priklausančio asmeniui, prisistačiusiam A. V. IĮ darbuotoju vardu Andrius; bei abonentinio numerio 868471585, priklausančio vairuotojui, kuris Danijoje paėmė krovinį, telefoninių skambučių ir SMS žinučių išklotinių analizės, nurodyta:
Abonentinis Nr. 860619978, prikl. darbuotojui Andriui, kontaktavo su abonentiniu Nr. 868471585, prikl. vairuotojui, bei su kitais nenustatytais abonentais.Abonentinis Nr. 868471585, prikl. vairuotojui, kontaktavo išimtinai tik su abonentiniu Nr. 860619978, prikl. darbuotojui Andriui.Asmuo, prisistatęs A. V. IĮ darbuotoju vardu Andrius, su vairuotoju, kuris Danijoje galimai paėmė krovinį, pradėjo bendrauti gruodžio 17 d. ir bendravo iki gruodžio 23 d., daugiausia susirašinėdami SMS žinutėmis.Laikotarpiu nuo 2010-12-06 iki 2010-12-24, su telefono abonentų Nr. 865901771, kuriuo naudojasi V. K., judėjo ir buvo kartu telefono abonento Nr. 860619978, prikl. asmeniui, prisistačiusiam A. V. IĮ darbuotoju Andriumi.Abonentinio Nr. 868471585, prikl. vairuotojui ir V. K. naudojamo abonentinio Nr. 865901771 buvimo vietų sutapimų neužfiksuota.Abonentinio Nr. 860619978, prikl. darbuotojui Andriui ir abonentinio Nr. 868471585, prikl. vairuotojui, buvimo vietų sutapimas aptiktas 2011-12-17 16 val. 15 min., Vilniuje, Granito g. 11.Nuo 2011-12-20 abonentinio Nr. 868471585, prikl. vairuotojui, buvimo vietos telefoninių skambučių išklotinėse nenurodytos. (4 t. b. l. 80-100)
2013-02-27 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „Pekaris“ direktorius D. B., pateikė UAB „Pekaris“ buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su įmonės transporto priemonėm „Scania (duomenys neskelbtini)Krone De 162“ ir darbuotoju G. D.. (6 t. b. l. 74)
2013-03-01 UAB „Pekaris“ apžiūros protokole ir 2013-05-13 UAB „Pekaris“ papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad UAB „Pekaris“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra užfiksuota, jog automobilis „Scania (duomenys neskelbtini)Krone De 162“ ir automobilio vairuotojas G. D. laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. sausio 27 d. buvo išvykę į Daniją ar kitą šalį. Pagal sunkvežimio „Scania (duomenys neskelbtini) kelionės lapus ir kelionės kilometražo darbo režimo kontrolės korteles, kurias pasirašė G. D., laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. sausio 27 d. automobilis „Scania (duomenys neskelbtini) niekur nevažiavo, ir nurodyti spidometro duomenys (km) 808655. (6 t. b. l. 75-86)
2011-05-17 ir 2011-05-24 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota informacija kaip tuo metu, kai 2011 m. sausio 25 ir 26 dienomis UAB „Žuvies šaldytuvai“ patalpose policijos pareigūnai rado ir paėmė žuvies krovinį, S. J. telefonu bendrauja su M. M. dėl šio krovinio su žuvimi paėmimo, ir M. M., M. D. ir V. K. tarpusavyje tariasi dėl susitikimo prie pramogų arenos. (2 t. b. l. 159-168)
Estijos bendrovės ID TRADE ir Rusijos įmonės „A. P.“ atstovų pateiktoje kopijoje asmens tapatybės kortelės, kurią gavo iš Danijos įmonės „F. A. AS“ atstovų, o pastarieji iš asmens, paėmusio žuvies krovinį; nurodyti asmens A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenys, esanti asmens nuotrauka yra G. D. nuotrauka. 2012-05-16 ir 2012-11-13 tarnybiniai pranešimai, VĮ „Regitra“ duomenys su G. D. nuotrauka, asmens tapatybės kortelės kopija. (4 t. b. l. 114-115; 7 t. b. l. 23-25)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad O. A. atpažino V. K. kaip vyriškį, kuris prašė išsiųsti faksą, bet, ar tai tiksliai jis, pasakyti negalėjo. (5 t. b. l. 167-169)
Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad O. A. atpažino V. K. kaip vyriškį, kuris 2010-12-17 prašė išsiųsti faksą. (7 t. b. l. 79-82)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. P. atpažįsta V. K. kaip vyriškį, kuris jam prisistatė vardu Andrius ir naudojasi telefono abonentu Nr. 864107305. (5 t. b. l. 171-174)
Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo visišką prisipažinimą, parodymų patikrinimo vietoje protokolą, specialisto išvadas, apžiūros protokolus, asmens parodymų atpažinti protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, V. K. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta visiškai.
V. K. visiškai pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais.
V. K. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis turėdamas tikslą pasipelnyti, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – šaldytos žuvies krovinį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas buvo pareikštas ir G. D. dėl to, kad jis, veikdamas kartu su bendrininku V. K. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis; veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pasipelnyti, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – šaldytos žuvies krovinį, o būtent:
2010-12-17 V. K. Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdydamas su nenustatytais bendrininkais aptartą išankstinį sumanymą, apsimetant pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės atstovu, gauti užsakymą pervežti krovinį, organizuoti tariamą krovinio pervežimą ir taip apgaule jį įgyti; telefonu susisiekė su Estijos Respublikos bendrovės ID TRADE OÜ atstovu, šiam melagingai prisistatė A. V. IĮ, užsiimančios krovinių pervežimais, darbuotuoju Andriumi, suderino krovinio gabenimo sąlygas, po ko Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ įsikūrusiame pašto skyriuje faksu iš bendrovės ID TRADE OÜ gavo sutartį - paraišką dėl R. F. bendrovei „Atlant-Pacific“ priklausančio šaldytos žuvies krovinio, kurio vertė 114 772 JAV dolerių (297 259,48 Lt), pervežimo iš D. K. į Rusijos F. M. miestą; telefonu pranešė transporto priemonės, kuri važiuos pasiimti krovinį, duomenis ir vairuotojo telefono numerį. Po ko tyrimo nenustatyti bendrininkai nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku nurodė G. D. nuvykti vilkiku į Daniją ir, apsimetant kitu asmeniu, pateikiant suklastotus asmens ir transporto priemonės tapatybės dokumentus, paimti krovinį. Jis - G. D., vykdydamas nenustatytų bendrininkų nurodymą, krovininiu automobiliu SCANIA R164LA, ant kurio buvo uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE US 926, ant kurios buvo uždėti valstybiniai numeriai BV154; 2010-12-20 atvyko į D. K., į bendrovę „F. A. A/S“ adresu: C. S. A/S, J. M. Vej 6, 9850 Hirshals; prisistatė R. A., pateikė pastarojo asmens vardu išduotą suklastotą asmens tapatybės kortelę su nuotrauka; dokumentus, susijusius su šaldytos žuvies krovinio paėmimu; netikrus transporto priemonių registracijos liudijimus, kuriuose nurodyti krovininio automobilio SCANIA R420LA valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) ir puspriekabes SKO 24 valstybiniai numeriai: BV154; paėmė 18 973,3 kg šaldytos žuvies (upėtakio) krovinį, kurio vertė 114 772 JAV dolerių (297 259,48 Lt), kurį pagal V. K. nurodymą 2010-12-23 pristatė ir iškrovė į UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlį, esantį V. A. G. g. 22, Vilniuje. Dėl šių veiksmų G. D. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. savo kaltės, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo nepripažino. Kaltinamasis kaip ikiteisminio tyrimo metu taip ir byla nagrinėjant teisme neneigė, kad jis buvo Danijoje, tačiau išvyką į Daniją buvo suderinta su UAB „Pekaris“ vadovybę. Automobilis „Skania“ ir puspriekabė priklauso UAB „Pekaris“ ir be vadovų žinios ir leidimo kaltinamasis savavališkai negali naudotis transportu. Kaltinamasis G. D. kaip ikiteisminio tyrimo metu taip ir nagrinėjant bylą teisme parodė, kad Danijoje jis turėjo paimti dar vieną vairuotoją ir, kad jie pasikeisdami važiuos. G.D. D. buvo anksti ryte. Prie jo mašinos priėjo vyriškis, kuris prisistatė Tomas ar Tadas, šiuo metu G. D. vardo tiksliai nepamena. Tas vyriškis įlipo į automobilį, atsisėdo už vairo. G. D. tam vyriškiui parodė dokumentus, telefoną, o pats nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs po kelionės iki Danijos. G. D. pabudo, kai jie važiavo atgal į Lietuvą. Po kurio laiko jie pasikeitė, už vairo atsisėdo G. D.. Lietuvoje tas vyriškis (Tomas ar Tadas) išlipo Kaune prie „9 Forto“, o G. D. su kroviniu iki Vilniaus atvažiavo vienas. Po kurio laiko atėjo sandėlininkas ir parodė kur reikia iškrauti žuvį. Kaltinamasis iškrovė žuvį ir išvažiavo į stovėjimo aikštelę. Jokių dokumentų G. D. neklastojo. Danijoje šaldytą žuvį pakrovė ir dokumentus pateikinėjo matyt tas vyriškis, prisistatęs Tomu ar Tadu, kadangi tuo metu G. D. miegojo, o daugiau nebuvo kam pakrauti. Kad buvo panaudoti suklastoti dokumentai, G. D. pirmą kartą išgirdo iš tyrėjos.
Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo G. D. parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo vertinimu, byloje nesurinkta jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. D. būtų veikęs kartu kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pasipelnyti, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – šaldytos žuvies krovinį.
Kaltinamasis G. D. nuo pat pradžių neigia savo kaltę teigdamas, kad jis nieko nežinojęs, jog žuvies krovinis yra nelegalus bei yra įgyjamas apgaule. Kaltinamasis motyvuotai paaiškino, kaip jis išvažiavo į Danija, su ko susitiko Danijoje, kokiu būdu buvo pakrauta žuvis ir kaip jis šaldytą žuvį atgabeno į Lietuvą. Tokie kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs ir nėra paneigti byloje surinktais įrodymais.
G. D. teigimu, išvyka į Daniją buvo suderinta su UAB „Pekaris“ direktoriumi D. B.. D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad konkretaus įvykio jis neatsimena, tačiau kategoriškai patvirtino, kad G. D. negalėjo naudoti UAB „Pekaris“ vilkiką su puspriekabe savo nuožiūra be D. B. žinios. Netikėti tokiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi būtų neprotinga ir nelogiška manyti, kad D. D., būdamas bendrovės vairuotoju, galėtų savo nuožiūra be vadovybės žinios ir nurodymų naudotis bendrovei priklausančiu vilkiku su puspriekabe. Taip pat nėra pagrindo netikėti G. D. parodymais dėl to, kad atvažiavus iš Danijos, visus dokumentus ir ataskaitas jis atidavė bendrovės vadovybei.
Šias aplinkybes, kad D. D. nieko nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, iš dalies patvirtina kaltinamojo elgesys po to, kai jis šaldytą žuvį atgabeno iš Danijos į Lietuvą. 2010-12-23 pristačius šaldytą žuvį į UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlius, esančius V.A. G. g. 22, Vilniuje, jis iki 2012-03-09 toliau tęsė vairuotojo darbą toje pačioje UAB „Pekaris“. Šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad D. D. nebuvo išvykęs į Daniją savavališkai be vadovybės nurodymų, nes priešingu atveju už savavališką vilkiko su puspriekabe paėmimą, bendrovės vairuotojui galėjo būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, arba atleistas iš darbo. Sulaikius G. D., nuo pat pirmos apklausos jis nuoširdžiai papasakojo, kad jis buvo išvykęs į Daniją, ką jis darė Danijoje ir kaip su kroviniu sugrįžo į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad buvo suklastoti dokumentai patvirtinantis, kad G. D. vilkikas „Scania“, v.n. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu iš viso niekur nebuvo išvykęs. Paminėtus dokumentus pateikė pats UAB „Pekaris“ direktorius D. B. (6 t., b.l. 74-86). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad G. D. nieko nebuvo žinoma apie suklastotus dokumentus bei su juo nebuvo dalintasi jokia susijusia su nusikalstamos veikos įvykdymu informacija, priešingu atveju G. D. būtų protinga parodyti, kad jis nebuvo niekur išvažiavęs.
Pažymėtina ir tai, kad įtarimas dėl 2010-12-17 – 2010-12-23 nusikalstamos veikos įvykdymo, G. D. buvo pareikštas tik 2013-02-21 (6 t., b.l. 118-119). Taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, niekas iš apklaustų asmenų net nepaminėjo, kad G. D. buvo pažadėtas koks nors atlygis už įvykdytą nusikalstamą veiką. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamieji V. K. ir G. D..
Byloje yra pateikti įrodymai patvirtinantis, kad Danijoje prieš pakraunant šaldytą žuvį buvo pateikti suklastoti dokumentai, tame tarpe asmens tapatybės kortele, išduota R. A. vardu, kurioje buvo įklijuota G. D. nuotrauka.
Kaltinamasis G. D. kaip ikiteisminio tyrimo metu taip ir nagrinėjant bylą teisme parodė, kad Danijoje jis turėjo paimti dar vieną vairuotoją ir jie pasikeisdami važiavo. G.D. D. buvo anksti ryte. Prie jo mašinos priėjo vyriškis, kuris prisistatė Tomas ar Tadas, šiuo metu G. D. vardo tiksliai nepamena. Tas vyriškis įlipo į automobilį, atsisėdo už vairo. G. D. tam vyriškiui parodė dokumentus, telefoną, o pats nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs po kelionės iki Danijos. G. D. pabudo, kai jie važiavo atgal į Lietuvą. Po kurio laiko jie pasikeitė, už vairo atsisėdo G. D.. Lietuvoje tas vyriškis (Tomas ar Tadas) išlipo Kaune prie „9 Forto“, o G. D. su kroviniu iki Vilniaus atvažiavo vienas. Po kurio laiko atėjo sandėlininkas ir parodė kur reikia iškrauti žuvį. Kaltinamasis iškrovė žuvį ir išvažiavo į stovėjimo aikštelę. Jokių dokumentų G. D. neklastojo. Danijoje šaldytą žuvį pakrovė ir dokumentus pateikinėjo matyt tas vyriškis, prisistatęs Tomu ar Tadu, kadangi tuo metu G. D. miegojo, o daugiau nebuvo kam pakrauti. Kad buvo panaudoti suklastoti dokumentai, G. D. pirmą kartą išgirdo iš tyrėjos.
Nors tokius parodymus G. D. davė nuo pat pirmos apklausos, tačiau tokia kaltinamojo versija nebuvo tiriama, nebuvo imtasi operatyvinės veiklos priemonių, kad nustatyti vyriškį vardu Tomas ar Tadas bei šis vyriškis nebuvo nustatytas, kaip nebuvo nustatyti ir kiti įvykdytos nusikalstamos veikos bendrininkai.
Esant šioms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, kad tokia G. D. versija nėra paneigta jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl tokie kaltinamojo parodymai nėra paneigti ir visiškai netikėti tokiais G. D. parodymais, priimant apkaltinamąjį nuosprendį nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, kadangi galėjo viskas taip būti, kai parodė G. D..
Taip pat nėra paneigti kaltinamojo parodymai dėl to, kad jis neklastojo asmens tapatybės kortelės, o jo nuotraukų buvo UAB „Pekaris“ buveinėje, kurioje jis dirbo, todėl kas nors iš bendrovės vadovybės visiškai galėjo paimti jo nuotrauka ir suklastoti dokumentą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikštame įtarime bei kaltinamajame akte pastoviai nurodoma, kad G. D. pateikė suklastota asmens tapatybes kortelę, dokumentus, susijusius su šaldytos žuvies krovinio paėmimu, netikrus transporto priemonės registracijos liudijimus, tačiau kaltinimas pagal LR BK 300 str., arba LR BK 301 str. G. D. pareikštas nebuvo.
Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Teismas negali pripažinti tinkamu G. D. kaltės įrodymu pagal LR BK 182 str. 2 d. vien tą faktą, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo Danijoje, atvežė į Lietuvą ir iškrovė šaldytos žuvies krovinį bei Danijoje buvo pateikta suklastota asmens tapatybės kortelė, išduota R. A. vardu su G. D. nuotrauka ir netikri krovinio paėmimo ir transporto priemonės registracijos dokumentai. Jokių kitų įrodymu, arba objektyvių duomenų, patvirtinančių G. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, byloje nesurinkta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į aukščiau išsakytas abejones ir neaiškumus bei į tai, kad visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, G. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.).
Bausmės skyrimas.
Skirdamas V. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.
V. K. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių (LR BK 11 str. 5 d.). Nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, dėl įvykdyto nusikaltimo turtinė žala neatsirado ir civilinis ieškinys byloje nepareikštas. V. K. galiojančių teistumų neturi.
V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LT BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1p.). Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, į narkologinę įskaitą neįrašytas. V. K. turi pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, V. K. turi būti paskirta vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnę už bausmės, numatytos sankcijoje už šį nusikaltimą, vidurkį.
Jokių aplinkybių, leidžiančių V. K. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str., arba LR BK 62 str. ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
V. K. ir G. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl 4257,45 litų ekstradicijos išlaidų priteisimo iš G. D. atmestinas, kadangi G. D. išteisintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam V. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. DŽ. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. D. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl 4257,45 litų ekstradicijos išlaidų priteisimo iš G. D., atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.