- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1-1613-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46728-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. Š. (J. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsisavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Š., dirbdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju pagal 2017 m. lapkričio 27 d. darbo sutartį Nr. 249, būdamas visiškai materialiai atsakingas už (duomenys neskelbtini) jam patikėtą turtą, 2018 m. kovo 30 d. iš (duomenys neskelbtini) kliento UAB „Super maistas“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 2804355 priėmė 150,00 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Malonus vakaras“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 2804354 priėmė 115,17 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Super maistas“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 2804353 priėmė 115,48 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Super maistas“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 1804352 priėmė 50,00 Eur grynųjų pinigų, iš viso 2018 m. kovo 30 d. priėmė 430,65 Eur grynųjų pinigų, tačiau minėtų pinigų negrąžino į (duomenys neskelbtini) buhalteriją, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 431,25 Eur turtą;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2018 m. gegužės 8 d. iš (duomenys neskelbtini) kliento UAB „City FS“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3193017 priėmė 123,93 Eur grynųjų pinigų, tačiau minėtų pinigų negrąžino į (duomenys neskelbtini) buhalteriją, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 123,93 Eur turtą;
toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2018 m. liepos 13 d. iš (duomenys neskelbtini) kliento UAB „Dongshen G“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194306 priėmė 115,24 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Malonus vakaras“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194305 priėmė 27,23 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Inventa“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194304 priėmė 96,80 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Super maistas“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194303 priėmė 100,00 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Super maistas“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194302 priėmė 30,00 Eur grynųjų pinigų, kliento UAB „Super maistas“ pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194301 priėmė 100,00 Eur grynųjų pinigų, iš viso 2018 m. liepos 13 d. priėmė 469,27 Eur grynųjų pinigų, tačiau iš minėtų pinigų tik pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194301 grąžino dalį priimtų grynųjų pinigų –50 Eur, likusių priimtų grynųjų pinigų negrąžino į (duomenys neskelbtini) buhalteriją,
tokiu būdu iš viso bendrai pasisavino jam patikėtą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 974,45 Eur turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kaltinime nurodytomis datomis pasisavino pagal kvitus nurodytus pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Jis veždavo prekes, gaudavo pinigus, kuriuos baigęs darbą turėdavo grąžinti tą pačią dieną. Visus grynuosius pinigus jis priimdavo pagal kvitus, visi klientai pagal kvitus perdavė pinigus. Jis pasirašydavo, kad pinigus gavo. Kvitą turėdavo jis ir klientas. Kvitus, parodančius, kiek jis gavo pinigų, turėjo automobilyje. Dalį kvitų atidavė darbdaviui, kitą dalį kvitų ir pinigų pasiliko sau, kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Kvitus pasiimdavo darbe, jie buvo išduodami jo vardu, taip pat kvitai buvo numeruojami. Buvo kontroliuojama, kiek jis gavo pinigų ir kiek atidavė, kai kildavo klausimas, paaiškindavo, kad užmiršo atnešti kvitus. Tai vyko kovo, gegužės ir liepos mėnesiais, negali tiksliai nurodyti kiek atidavė, kiek pasiliko sau. Savo elgesį vertina blogai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti baudžiamosios bylos įrodymai teismo posėdyje paskelbti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 6 d. apklausoje (įtarimai pareikšti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį) J. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Įmonėje dirbo nuo 2017 m. (tikslios datos negali nurodyti) iki 2018 m. (taip pat negali nurodyti tikslios datos). Iš darbo išėjo savo noru. Jis dirbo Vilniaus mieste. Jam buvo duotas (duomenys neskelbtini) automobilis, kuriuo jis klientams išvežiodavo prekes, už kurias, pasirašęs ant pinigų priėmimo kvitų, turėjo paimti pinigus. Darbo dienos pabaigoje turėjo į (duomenys neskelbtini) buhalteriją priduoti visus iš klientų priimtus pinigus ir pinigų priėmimo kvitus. Vasarą, tikslios datos nepamena, kai nešė klientui prekes, paliko neužrakintą automobilį, kurio daiktadėžėje buvo padėti iš klientų priimti pinigai. Grįžęs prie automobilio, jis pastebėjo, kad iš daiktadėžės, kurioje buvo apie 500 Eur, pavogti pinigai. Apie tai, kad iš daiktadėžės buvo pavogti pinigai, (duomenys neskelbtini) direktoriui nieko nesakė, nes manė, kad pinigai buvo pavogti dėl jo kaltės. Vėliau, surinkęs iš klientų pinigus, į buhalteriją atidavė tik pinigų priėmimo kvitus, tačiau surinktų pinigų neatidavė. Taip pasielgė dėl to, kad tuo metu turėjo finansinių sunkumų, manė, kad nieks nepastebės, o vėliau pinigus grąžins, tačiau grąžinti pinigų jam nepavyko. Kai išėjo iš darbo, jam paskambino (duomenys neskelbtini) direktorius V. A., kuris pasakė, kad iš pinigų priėmimo kvitų matyti, jog klientai už prekes sumokėjo, tačiau trūksta pinigų. Jis direktoriui prisipažino, kad neperdavė pinigų į buhalteriją, žadėjo greitu laiku grąžinti pinigus, tačiau to nepadarė, nes tiek pinigų neturėjo. Vėliau jam dar kartą skambino (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau jis neatsiliepė, kadangi jam buvo gėda. Dėl padaryto labai gailisi, nori atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą žalą (b. l. 41-42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 27 d. apklausoje (įtarimai pareikšti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ) J. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, lieka prie parodymų, duotų pirmos apklausos metu, papildyti nenori, pažada žalą atlyginti iki 2019 m. balandžio 5 d. (b. l. 49-50).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Ji teikia ataskaitas, vykdo kontrolę ir pan. Pagal darbo sutartį vairuotoju bendrovėje dirbo J. Š.. Bendrovėje priimta, kad vairuotojai du kartus per mėnesį pristato pinigų priėmimo kvitus, o vėliau už pristatytas prekes gautus pinigus perduoda buhalterijai. Pinigų kvitai į buhalterijai pateikiami kiek anksčiau nei pinigai, kadangi į sistemą reikia suvesti klientų pavadinimus, pinigų sumas, kad vėliau matytų, kokie klientai yra skolingi, ir kuriems ateityje neteikti paslaugų. J. Š. dažnai laiku nepateikdavo kvitų ir pinigų. Klausiamas, kada pateiks kvitus ir pinigus, jis vis išsisukinėdavo nurodydamas, kad yra labai užsiėmęs, turi daug darbo, todėl viską pateiks vėliau. Tikslios datos negali nurodyti, kada darbuotojas J. Š. susirgo (ar galimai susižalojo) ir neatvyko į darbą bei nepristatė darbinio automobilio, po ko kitas bendrovės darbuotojas nuvyko į jo namus paimti automobilio ir visų reikiamų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų ir pan.). Patikrinus dokumentus, buvo nustatytas dokumentų ir pinigų trūkumas. Aiškinantis su klientais, paaiškėjo, kad šie už suteiktas paslaugas atsiskaitė. Su J. Š. bendravo bendrovės direktorius V. A., ji su kaltinamuoju tiesiogiai nebendravo, todėl jai nėra žinoma apie tai, ką J. Š. paaiškino bendrovės direktoriui. Kiek jai yra suprantama, J. Š. paimdavo iš klientų pinigus, pinigų priėmimo kvitus, tačiau pinigų į buhalteriją neperduodavo. Vėliau J. Š. buvo atleistas iš darbo, kiek jai yra žinoma, pinigų iki šiol nėra grąžinęs (b. l. 32-33).
Iš 2017 m. lapkričio 27 d. darbo sutarties Nr. 249 matyti, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio 28 d. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini) vairuotoju, įsipareigoja laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių <...> (b. l. 22).
(duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime nurodyta, kad dirbdamas vairuotoju, J. Š. veždavo klientams prekes ir paimdavo iš jų pinigus. Klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Maždaug nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio vidurio, iki J. Š. išėjo iš darbo, jis priėmė iš klientų pinigus, kurių suma sudaro 974,45 Eur, tačiau šių pinigų bendrovės buhalterijai neperdavė. Iš pradžių J. Š. buhalterijai neperduodavo pinigų priėmimo kvitų ir pinigų, todėl pati situacija paaiškėjo vėliau, kai su klientais buvo derinamas atsiskaitymas, po ko paaiškėjo, kad klientai už prekes yra atsiskaitę. J. Š. buvo parodytos kvitų kopijos, po ko jis prisipažino, kad pinigus iš klientų gavo, pinigų priėmimo kvitus grąžino, tačiau negrąžino priimtų pinigų, juos išleido savo reikmėms. Jis žadėjo pinigus grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, tačiau to nepadarė, vengia kontaktų su bendrovės darbuotojais. Prašo padėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (b. l. 9, 10).
(duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 14 d. pareiškimo papildyme nurodyta, kad kitas bendrovės darbuotojas nuvažiavęs į J. Š. namus paimti iš pastarojo bendrovės automobilio, jame rado kvitą (suma 100,00 Eur), ir 50 Eur grynųjų pinigų. J. Š. buvo paėmęs likusius 50,00 Eur ir sakė, jog daugiau neturi. Todėl kvito Ser. ABU Nr. 3194301, kurios suma yra 100,00 Eur, negrąžinta dalis sudaro 50,00 Eur, kuriuos J. Š. pagal šį kvitą yra skolingas bendrovei (b. l. 24).
2019 m. vasario 25 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 18).
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 15 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš J. Š. 947,45 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 93).
Pateiktas pinigų priėmimo kvitais nustatyta pasisavintų pinigų suma: 2018 m. kovo 30 d. Ser. ABU Nr. 2804355 – 150,00 Eur (UAB „Super maistas“), 2018 m. kovo 30 d. Ser. ABU Nr. 2804354 – 115,77 Eur (UAB „Malonus vakaras“), 2018 m. kovo 30 d. Ser. ABU Nr. 2804353 – 115,48 Eur (UAB „Super maistas“), 2018 m. kovo 30 d. Ser. ABU Nr. 2804352 – 50,00 Eur (UAB „Super maistas“), 2018 m. gegužės 8 d. Ser. ABU Nr. 3193017 – 123,93 Eur (UAB „City FS“), 2018 m. liepos 13 d. Ser. ABU Nr. 3194306 – 115,24 Eur (UAB „Dongshen G“), 2018 m. liepos 13 d. Ser. ABU Nr. 3194305 – 27,23 Eur (UAB „Malonus vakaras“), 2018 m. liepos 13 d. Ser. ABU Nr. 3194304 – 96,80 Eur (UAB „Inventa“), 2018 m. liepos 13 d. Ser. ABU Nr. 3194303 – 100,00 Eur (UAB „Super maistas“), 2018 m. liepos 13 d. Ser. ABU Nr. 3194302 – 30,00 Eur (UAB „Super maistas“), 2018 m. liepos 13 d. Ser. ABU Nr. 3194301 – 100,00 Eur (UAB „Super maistas“) (b. l. 11-21).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina atlikus sisteminę byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų analizę.
BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Baudžiamosios bylos Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-455/2012 ir kt.).
Kaltinamasis J. Š., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kaltinime nurodytomis datomis pasisavino pagal kvitus nurodytus pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė; taip pat nurodė, kad visus grynuosius pinigus priimdavo pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuos pasiimdavo darbe, ir kurie buvo išduodami jo vardu, taip pat kvitai buvo numeruojami; visi klientai pinigus perdavė, jis ant kvitų pasirašydavo, kad pinigus gavo; kvitus, parodančius, kiek pinigų jis priėmė, turėjo automobilyje, kurių dalį atidavė darbdaviui, kitą dalį kvitų ir pinigų pasiliko sau, o kai kildavo klausimas dėl neatiduotų dokumentų, paaiškindavo, kad užmiršo atnešti kvitus. Tokie kaltinamojo parodymai, duoti teisme, iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojos B. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie teisiamajame posėdyje išvardinti laikantis BPK 291 straipsnio 2 dalies nuostatų. Liudytoja B. N. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiosios buhalterės pavaduotoja, teikia ataskaitas, vykdo kontrolę ir pan.; pagal darbo sutartį vairuotoju bendrovėje dirbo J. Š.; bendrovėje priimta, kad vairuotojai du kartus per mėnesį pristato pinigų priėmimo kvitus, o vėliau už pristatytas prekes gautus pinigus perduoda buhalterijai; pinigų kvitai į buhalterijai pateikiami kiek ankščiau nei pinigai, kadangi į sistemą reikia suvesti klientų pavadinimus, pinigų sumas, kad vėliau matytų, kokie klientai yra skolingi, ir kuriems ateityje neteikti paslaugų; J. Š. dažnai laiku nepateikdavo kvitų ir pinigų; klausiamas, kada pateiks kvitus ir pinigus, jis vis išsisukinėdavo nurodydamas, kad yra labai užsiėmęs, turi daug darbo, todėl viską pateiks vėliau; taip pat parodė, kad patikrinus dokumentus, buvo nustatytas dokumentų ir pinigų trūkumas; aiškinantis su klientais, paaiškėjo, kad šie už suteiktas paslaugas atsiskaitė (b. l. 32-33). Tokias objektyvias bylos aplinkybes patvirtina ir 2017 m. lapkričio 27 d. darbo sutartis Nr. 249, kurioje nurodyta, kad J. Š. nuo 2017 m. lapkričio 28 d. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kuris, be kita ko, įsipareigoja laikytis vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 22-23), taip pat (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad dirbdamas vairuotoju, J. Š. veždavo klientams prekes ir paimdavo iš jų pinigus; klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais; maždaug nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio vidurio, iki J. Š. išėjo iš darbo, jis priėmė iš klientų pinigus, kurių suma sudaro 974,45 Eur, tačiau šių pinigų bendrovės buhalterijai neperdavė; pati situacija paaiškėjo vėliau, kai su klientais buvo derinamas atsiskaitymas, po ko paaiškėjo, kad klientai už prekes yra atsiskaitę; J. Š. buvo parodytos kvitų kopijos, po ko jis prisipažino, kad pinigus iš klientų gavo, pinigų priėmimo kvitus grąžino, tačiau negrąžino priimtų pinigų, juos išleido savo reikmėms (b. l. 9, 10), bei pinigų priėmimo kvitai, išrašyti 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. liepos 13 d. datomis, kuriuos pasirašė kaltinamasis J. Š., patvirtindamas, kad pinigus gavo, kurių suma pagal pateiktus kvitus sudaro 1 024, 45 Eur (b. l. 11-21). (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 14 d. pareiškimo papildyme nurodyta, kad J. Š. pagal pinigų priėmimo kvitą Ser. ABU Nr. 3194301, kurio suma yra 100,00 Eur, bendrovei yra skolingas 50,00 Eur, kadangi kitam bedrovės darbuotojui nuvykus į J. Š. namus paimti iš pastarojo bendrovės automobilio, jame buvo rastas kvitas (suma 100,00 Eur) ir 50 Eur grynųjų pinigų (b. l. 24). Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pagal kvitą Ser. ABU Nr. 3194301, kurio suma yra 100,00 Eur, pasisavino ne visą sumą, o jos dalį – 50 eurų, likę 50 eurų buvo palikti tarnybiniame automobilyje, kur juos surado atvykęs automobilio pasiimti darbuotojas. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad nors pagal minėtą kvitą kaltinamasis gautų grynųjų pinigų negrąžino, t.y. pats nepristatė darbdaviui, tačiau tai, kad 50 Eur buvo palikti tarnybiniame automobilyje, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad šiuos grynuosius pinigus kaltinamasis pasisavino. Civilinis ieškovas pareiškimuose taip pat nurodė, kad J. Š. pasisavino 974,45 Eur grynųjų pinigų. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai, konstatuotina, kad kaltinamasis J. Š. pasisavino jam patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą – 974,45 Eur sumą, todėl kaltinimas J. Š. patikslintas koreguojant pasisavinto turto vertę. Taigi, J. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kuriam buvo patikėti pinigai, kuriuos jis priėmė iš klientų pagal 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. liepos 13 d. pinigų priėmimo kvitus, suvokdamas, kad šis turtas yra jam patikėtas svetimas turtas, dėl savanaudiškų paskatų ėmė elgtis su juo kaip su savu, pagal pinigų priėmimo kvitus iš klientų gautų pinigų neperdavė (duomenys neskelbtini) buhalterijai, o pasiliko sau ir išleido savo reikmėms. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei jais remiantis nustatytas faktines įvykio aplinkybes, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. Š. pasisavino jam patikėtą, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – 974,45 Eur.
Dėl J. Š. skirtinos bausmės
BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, skirdamas J. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, pasisavintas juridinio asmens kaltinamajam patikėtas turtas, nusikaltimas baigtas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuo pirmos apklausos prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo J. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, auginantis nesenai gimusį sūnų (b. l. 53-55), šiuo metu nedirbantis (b. l. 64-66), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 63), neteistas (b. l. 61), administracine tvarka baustas už įvairius administracinius nusižengimus, yra nesumokėtų baudų (b. l. 56-60), iš Vilniaus priklausomybės ligų centro, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro informacija nesurinkta. Be nurodyto, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis J. Š. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) atlygino dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, t. y. 350 Eur.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam J. Š. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Š. nurodė sutinkantis atlikti viešuosius darbus, todėl teismas skiria 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę ir įpareigoja kaltinamąjį J. Š. neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43-44) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje J. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (b. l. 93). Atsižvelgiant į tai, kad pirmojo teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad padaryta žala visiškai neatlyginta, pareiškimuose nurodyta, kad bendrovei padaryta žala sudaro 974,45 Eur, darytina išvada, kad civiliniame ieškinyje nurodant ieškinio sumą padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad žalos dydis yra 947,45 Eur. Civilinis ieškinys dėl 974,45 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas įrodymais (b. l. 11-21). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) sumokėjo 350 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas V. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad paskelbus posėdžio pertrauką kaltinamasis J. Š. sumokėjo 350 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus grąžintą 350 Eur sumą, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo J. Š. priteistini 624,45 Eur turtinei žalai atlyginti.
Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
J. Š. (J. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. Š. 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį.
(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 624,45 Eur turtinei žalai atlyginti.
J. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.
3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.
4. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
5. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.