Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutarimo, kuriuo Z. P. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., ir nubausta 1200 (tūkstančio dvejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. P. teismo nubausta už tai, kad ji, 2015 m. kovo 13 d., 23.41 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatyta 2,59 promilės), vairuodama automobilį „Ford Focus“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį ir apgadino abi transporto priemones, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 14, 101, 114 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutarimu Z. P. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., bei nubausta 1200 (tūkstančio dvejų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Apeliaciniu skundu Z. P. neginčija jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 127 str. 3 d. įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 30¹ str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantė skunde nurodė, jog nesutinka su jai paskirta nuobauda, negalėjo dalyvauti teisme, nes jos tėvą išvežė į ligoninę ir ji pamiršo apie teismo posėdį, o be atimtos teisės vairuoti transporto priemones labai sunku jos šeimai, nes ji vienintelė tokią teisę turėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Z. P. apie galinčias kilti jai ir jo šeimos nariams neigiamas pasekmes padarius administracinį teisės pažeidimą, žinojo, tačiau šios aplinkybės jos nuo alkoholio vartojimo ir pažeidimų darymo nesustabdė. Be to, šios aplinkybės nėra nelaikytinos išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pastebėtina, kad Z. P. buvo nustatytas 2,59 promilių girtumas, be to, jos atsakomybę sunkina tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo Z. P. paskirtą administracinę nuobaudą, keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Z. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.