Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-23 · Civilinė byla Nr. 2S-498-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
2S-498-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00164-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
N. Z.
Kreditorius
I. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-498-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00164-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.21.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Z. (D. Ž.) atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-441-322/2017 pagal pareiškėjo N. Z. (D. Ž.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis T. U., išieškotojas I. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas N. Z. (D. Ž.) skundu kreipėsi į antstolį T. U., prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo (darant išskaitymus iš jo gaunamo darbo užmokesčio) ir įpareigoti antstolį surašyti kitą patvarkymą, kuriuo iš pareiškėjui priklausančių visų lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA), būtų atskaičiuojama 20 proc. suma ir pervedama į nurodytą sąskaitą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio norma draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.Antstolis T. U. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2017 m. vasario 23 d. patvarkymu jį atmetė, vykdomąją bylą su skundu perdavė Kelmės rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad ginčijamu patvarkymu išieškojimas yra nukreiptas ne į pinigines lėšas, o į skolininko darbo užmokestį, reikalaujant išskaityti 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, todėl patvarkymu neperžengta antstolio veiklos kompetencija, patvarkymas atitinka CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą. Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, byloje esančius duomenis ir atitinkamu klausimu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo N. Z. (D. Ž.) atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas N. Z. (D. Ž.) prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio T. U. 2017 m. sausio 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį surašyti kitą patvarkymą, kuriuo iš pareiškėjui priklausančių visų lėšų, neviršijančių 1 MMA, būtų atskaičiuojama 20 proc. suma ir pervedama į nurodytą sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 formuojamos praktikos, kadangi nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui priklausančių visų lėšų, neviršijančių vienos MMA, turi būti atskaičiuojama 20 proc. suma.Atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą byloje nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Ginčas byloje kilo dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžio.Byloje nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-307-471/2013 dėl išlaikymo išieškojimo iš N. Z. (D. Ž.) nepilnamečiam vaikui G. D. periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013 m. kovo 29 d. – iki vaiko pilnametystės. Vykdydamas pateiktą vykdomąjį dokumentą, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose dirba Valstybės įmonėje(duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, 2017 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo, vadovaujantis CPK 733 – 743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 formuojamos praktikos, pagal kurią nagrinėjamu atveju iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio turėjo būti atskaičiuojama 20 proc. suma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka.Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016, 22 p.), kuria remiasi apeliantas savaip interpretuodamas joje formuojamą teismų praktiką, yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. CPK 733 – 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria remiasi apeliantas, yra aktuali tik išieškant iš skolininko lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad CPK 736 straipsnyje nurodyti išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai ar CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų pažeidžiamos. Nagrinėjamu atveju iš skolininko yra išieškomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, todėl iš pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 1 p.), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 str. 2 d.). Taigi, iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nepagrindė jam tenkančių būtiniausių išlaidų, jų dydžio, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis ir kurioms nepakanka skolininkui liekančių lėšų po CPK 736 straipsnyje nurodyta tvarka atliktų išskaitų (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė