Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. A., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui (prisijungęs nuotoliniu būdu), atsakovui L. B., trečiajam asmeniui, G. B. (prisijungusi nuotoliniu būdu),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1479-839/2021 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui L. B., trečiasis asmuo G. B., dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo išieškojimo nutraukimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė K. A. ir atsakovas L. B. yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2013 m. rugpjūčio 28 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Vaiko gyvenamoji vieta pagal patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 p. nustatyta kartu su tėvu L. B., jo gyvenamojoje vietoje. Pagal patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 p. K. A. (buvusi pavardė B.) įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai G. B. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės (pagal 2016 m. gegužės 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pakeista į 60 EUR dydžio išmoką pradedant nuo 2016 m. gegužės 1 d.). Šalių dukra nuo šiuo metu yra pilnametė, nuo 2019-09-01 mokosi Panevėžio R. S. sporto gimnazijoje, gyvena mokyklos bendrabutyje.

Pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktika pateikia to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta Utenos rajono apylinkės teismo 2013-08-28 sprendimu. Šalių, trečiojo asmens teiktais paaiškinimais, vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktais duomenimis G. B. iki 2019 m. vasaros vidurio nuolat gyveno tėvo namuose. Taigi, ji apie 6 metus gyveno su tėvu ir kaip ji pati nurodė gyvenant su tėvu viskuo būdavo pasirūpinta (2021-08-30 11:13:22).

2021-04-24 vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis: ...pasak paauglės išsikraustymo iš tėčio namų priežastis kylantys nesutarimai bei nuojauta, jog tėvas ja nepasitiki. Ji nurodė, kad pas mamą išėjo, kai tėtis buvo išvykęs dirbti į Norvegiją. Kol gyveno su tėvu, ji su mama nepalaikė jokio ryšio, jos nebendravo, nesusitikdavo, mama nesidomėjo jos gyvenimu. Jos teigimu, pas mamą ji grįžo, nes neturėjo daugiau kur eiti, jeigu turėtų kur eiti, ji nežino ar norėtų gyventi pas mamą. Jos teigimu, tarp jos ir mamos nėra artimo ryšio, ji jaučia nuoskaudą iš abiejų tėvų... .

Duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį su dukterimi nėra pateikta. Taip pat nėra duomenų, jog ieškovė siekė atkurti ryšį su vaiku ir sukurti jam geresnes sąlygas gyventi su ja nei tos sąlygos, kurias vaikas turėjo gyvendamas su tėvu. Bylos nagrinėjimo metu G. B. nurodė, kad nuo 2019-07-01 ji būdavo Utenoje, pas drauges. Nuo 2021-08-31 išvažiavo į Panevėžį. Pirmą rugsėjo mėnesį 2019 m. grįždavo 2 mėnesius kas savaitgalį pas mamą. Šiais metai nebuvo beveik grįžusi. 2020 m. grįždavau rugsėjį, spalį kiekvieną savaitgalį, tada vėl rečiau. Būdavo pas mamą, pas senelius, pas tėtį nuvažiuodavo (2021-08-30 10:59:20).

Taigi, byloje pateiktais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, jog 2019 m. šalių dukros gyvenamosios vietos pas tėvą aplinka jai tapo nesaugi, nebeatitiko reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jai būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

Teismo vertinimu, pagal byloje paaiškėjusių aplinkybių visumą bei G. B. teiktus paaiškinimus dėl jos išėjimo iš tėvo namų, tolimesnio apsisprendimo gyventi, siekti sportinių rezultatų ir mokintis atskirai nuo tėvų, epizodinis jos grįžimas pas abu tėvus, neleidžia konstatuoti, vaiko norų pasikeitimo ir siekio gyventi su motina. Bylos duomenys leidžia teigti, jog šalių vaikas iš esmės neturėjo noro gyventi nei su vienu iš tėvų, nes kaip ji pati nurodė ji jaučia nuoskaudą iš abiejų tėvų. Tokią išvadą leidžia daryti ir aplinkybė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas kaip tėvai nuo 2019 m. liepos mėn., kai, ieškovės teigimu, dukra atvyko gyventi pas ją, nesiėmė jokių priemonių išspręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą ir susidariusi faktinė situacija nebuvo vertinama kaip esminis vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas.

Bylos duomenis šalių dukra nuo 2019-09-01 faktiškai gyvena Panevėžyje, kur ji mokosi, sportuoja. Epizodinis grįžimas savaitgaliais pas motiną, tėvą, taip pat ir pas kitus artimus giminaičius nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo sprendimu nustatytos gyvenamosios vietos pasikeitimą. Iš ieškinyje nurodytų motyvų matyti, jog ieškovė pati nuo 2019 m. susiklosčiusios situacijos nuosekliai nevertina, nes, jos teigimu, vaikas faktiškai gyvena su ja, tačiau kartu nurodo, jog vaikas faktiškai gyvena iš dalies savarankiškai. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog dukters atvykimas gyventi pas motiną buvo tik laikinas pačio vaiko noras ir sprendimas iki išvykimo mokintis į Panevėžį, nes, kaip G. B. pati nurodė, ji išėjusi iš tėvo neturėjo kur daugiau eiti gyventi, o šiuo metu pas tėvą vis dar yra vieta kur pernakvoti ir tik dėl susiklosčiusių aplinkybių jų bendravimas nutrūko ir ji nežino, kokia tėvo nuomonė (2021-08-30 11:13:22, 2020-04-24 Vaiko nuomonės išklausymo aktas).

Tokios aplinkybės bei byloje pateikti duomenys, teismo nuomone, neįrodo, jog iš esmės nuo 2019 m. liepos mėnesio pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės įrodinėjamos faktinės aplinkybės iš esmės nėra susijusios su nurodytais pagrindais, t. y. ieškovė, prašydama pakeisti teismo sprendimu patvirtintą jos ir atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (su vėliau patvirtintu pakeitimu), neįrodinėja įvykus esminį tėvų turtinės padėties ar nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimą. Nors ieškovė savo reikalavimais (2, 3 p.) siekia nuo 2019-07-01 nutraukti išlaikymo iš jos išieškojimą bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau teismo vertinimu, iš esmės ieškovė savo reikalavimu siekia ne šios sutarties pakeitimo, bet fakto pripažinimo, kad teismo sprendimu patvirtinta jos ir atsakovo sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą ji tam tikru laikotarpiu įvykdė, o atsakovas nevykdė. Ieškinio motyvuose (6 pastraipa) ieškovė nurodo, kad „nuo tada, kai dukra pradėjo gyventi su manimi, man vienai teko visas jos išlaikymo rūpestis“, ir todėl ji prašo vaiko gyvenamąją vietą pakeisti nuo 2019-07-01, nes, jos manymu, priešingu atveju atsakovas išvengtų vaiko išlaikymo pareigos vykdymo (4 pastraipa). Be to, tokį ieškovės reikalavimų vertinimą leidžia daryti tai, jog ieškovė detaliau neįrodinėja buvusių vaiko poreikių, tačiau apsiriboja teiginiu, kad orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra minimali mėnesinė alga.

Taip pat tokį ieškovės reikalavimų vertinimą leidžia daryti tai, jog šalių dukra šiuo metu pilnametė, su ieškiniu ji sutinka, tačiau pati savarankiškų reikalavimų atsakovui nereiškia (2021-08-30 11:38:03, 2021-08-30 11:38:35), o nurodė: kad gyvenimas bendrabutyje nemokamas, maistas nemokamas, nebent kažko pati norėdavo, higienos priemonių, išlaidos kelionėms, stovykloms. Nebuvo taip, kad pinigų labai reikėdavo. Tėtė vesdavo, teta padėdavo, seneliai, daug kas padėdavo. Teta R. E.. Iš varžybų gaudavo pinigus. Būdavo parašydavo tėtei, kad pervestų pinigus, kai vėluodavo pervesti. Pakakdavo, kiek pervesdavo. Jei kokių rūbų reikėdavo, tik tada pinigų. Būdavo mama duoda, kai atvažiuodavau namo (2021-08-30 10:59:20).

Tokia trečiojo asmens pozicija leidžia teigti, jog šalių vaikas iš esmės pretenzijų dėl išlaikymo nei vienam iš tėvų nereiškia, o ginčas yra tik dėl vaiko tėvų tarpusavio prievolių vykdymo. Juolab, kaip minėta, šalių dukra faktiškai nuolat pas ieškovę negyveno, o nuo 2019-09-01 gyvena mokyklos bendrabutyje, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovei teko nuolatinė kasdienė vaiko priežiūra ir pagrindinė išlaikymo našta.

Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka. Tačiau, kaip minėta, tretysis asmuo reikalavimų atsakovui nereiškia, todėl atsižvelgiant į trečiojo asmens teiktus paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, jog šalių dukros vertinimu atsakovas nėra tinkamai įvykdęs išlaikymo teikimo jai pareigos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo už kitą iš tėvų (iš kurio nebuvo priteistas išlaikymas, nes su juo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), taikytina CK 6.50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Išlaikymo teikimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuris pareiškia atitinkamą reikalavimą, konkrečiai – pareiškęs reikalavimą priteisti išlaikymo skolą iš kito iš tėvų, ieškovas turi įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už kitą iš tėvų, tuo tarpu pastarasis turi įrodyti, kad jam tenkančią išlaikymo prievolę jis įvykdė tinkamai.

Byloje pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovė įvykdė ne tik teismo sprendimu nustatytą savo prievolę teikti išlaikymą bet kartu tokią prievolę įvykdė už atsakovą.

Ieškovė nurodė, jog ji pati pervesdavo lėšų vaikui (per mėnesį vidutiniškai po 100-200 EUR 2021-08-30 10:28:21), taip pat perduodavo pinigines lėšas tetai R. E., jog ji pervestų lėšas vaikui, siekiant išvengti antstolio vykdomo išieškojimo, taip pat padėjo vaikui maisto produktais, daržovėmis, tačiau ieškovės teiginiai nėra pakankamai pagrįsti ir įrodyti bei neatitinka kitų byloje gautų duomenų.

G. B. nurodė, jog mama pinigų duodavo, kai atvažiuodavo namo, tačiau kokios tai buvo sumos objektyvių duomenų nėra pateikta. Nors ieškovė nurodė, jog G. grįždavo beveik kas savaitgalį, tačiau G. B. teiktais paaiškinimais ji pirmą rugsėjo mėnesį 2019 m. grįžo 2 mėnesius kas savaitgalį pas mamą. Šiais metais beveik nebuvo grįžusi. 2020 m. grįždavo rugsėjį, spalį kiekvieną savaitgalį, tada vėl rečiau. Būdavo pas mamą, pas senelius, pas tėtį nuvažiuodavo (2021-08-30 10:59:20), taip pat buvo su tėvu stovyklauti. Tokie duomenys neleidžia konstatuoti, jog dukros grįžimas pas ieškovę buvo pastovus visus metus ir ieškovė nuolat kiekvieno dukros apslankymo metu finansiškai ją remdavo tiek už save, tiek už tėvą.

Liudytoja R. E. nurodė, kad ji pati nusprendė padėti G. B.. Liudytojos teigimu: „pervedinėti pradėjo apytiksliai nuo 2019 spalio mėnesio. Ieškovė sakė, kad negali, prašė padėti, jeigu galiu. Kai G. viešėdavo vasarą pas ją, pas senelius, duodavo ji, vaikas žinodavo, kad gaus pas mane. Apie 3000 EUR gavosi, kompiuterį pirkau, akinukų reikėjo, linzes pirkau. Už akinius grynais mokėjau, pirkau drabužėlius, kedus. Tai knygų reikėjo. Ieškovė dalį pinigų yra pervedusi apie 160 EUR. Yra gal pora kartų, kad ieškovė davė pinigų, kurie buvo perduoti G.“. Taigi, liudytojos parodymai neatitinka ieškovės teiginių, jog ji nuolat perduodavo liudytojai pinigų, jog liudytoja juos perduotų vaikui, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie ieškovės nurodyto dydžio sumų 100-200 EUR ir daugiau suteikimą vaikui per mėnesį.

Iš pateikto G. B. sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-09-30 jai R. E. pervedė 710 EUR, ieškovė pervedė 80 EUR, atsakovas 440 EUR.

Taigi, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovės teikiamas išlaikymas vaikui buvo pastovus, jos nurodomo dydžio (vidutiniškai apie 100-200 EUR per mėnesį) nėra pateikta. Ieškovės teiginiai, jog vaikas nuo 2019 m. itin dažnai lankydavosi neatitinka vaiko teiktų paaiškinimų, o teiginiai, jog ji perduodavo pinigines lėšas per kitus asmenis neatitinka liudytojos parodymų, kuri nurodė, jog padeda savo sprendimu ir ieškovė nėra kompensavusi šių lėšų bei nėra susitarimų jas visas kompensuoti. Pagal pateiktus išrašus ieškovės pervestų lėšų suma, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2021-09-30 vidutiniškai sudaro apie 9 EUR per mėnesį (įskaičiuojant 160 EUR, kuriuos kaip nurodė liudytoja, ieškovė yra pervedusi bei tiesiogiai ieškovės pervesti 80 EUR). Pagrindo manyti, jog grynaisiais pinigais ieškovė vaikui perduodavo ženkliai didesnes sumas, nėra, nes pati ieškovė nurodė, jog jos materialinė padėtis nėra gera, pajamos minimalios, o kaip nurodė liudytoja dėl pagalbos vaikui pati ieškovė yra sakiusi, jog negali padėti, todėl kreipėsi į tetą.

Taip pat bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukters G. išlaikymo. Pagal atsakovo bei trečiojo asmens teiktus paaiškinimus dukra svečiuodavosi ir pas atsakovą, jie buvo išvykę stovyklauti. Trečiojo asmens teigimu, jai pakakdavo kiek pervesdavo tėvas. Iš pateikto atsakovo sąskaitos išrašo bei trečiojo asmens sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas laikotarpiu 2019-06-27 iki 2021-09-30 yra pervedęs dukrai 1305 EUR, nors, kaip nurodė atsakovas, šios lėšos iš esmės yra valstybės skirti vaiko pinigai, taigi negali būti laikomi kaip pačio atsakovo teiktas išlaikymas, tačiau kaip nurodė atsakovas jis dukros klausdavo ar viskas tvarkoje, viskas gerai ir ji nesikreipė, kad reikia papildomos paramos. Bylos duomenimis dukra lankydavosi pas atsakovą, jie buvo išvykę stovyklauti, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo.

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Trečiojo asmens teigimu, jai pakakdavo kiek pervesdavo tėvas, kiti artimi giminaičiai, taip pat tai, kiek jai padėdavo motina, taigi nėra pagrindo manyti, jog dukros būtiniausi poreikiai nebuvo patenkinami.

Pagal byloje pateiktus duomenis vertinant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo manyti, jog šalys buvo materialiai pajėgios viena už kitą teikti išlaikymą vaikui, nes abu turi kitų išlaikytinių, gaunamos pajamos nepastovios ir minimalios (atsakovo teigimu jis šiuo metu dėl pandemijos neišvyksta dirbti į užsienį, gyvena iš santaupų), ieškovė taip pat šiuo metu nedirba. Vertingo turto jų vardu nėra registruota, ieškovės turto dalis ir butas areštuota, atsakovui priklausantis sodo pastatas yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, kurio vertė pagal registrų centro duomenis 2798 EUR. Duomenų, jog 2019/2020 m. šalių turtinė padėtis buvo ženkliai geresnė nėra pateikta ir nurodyta.

Tokie byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovės teiginių, todėl nėra pagrindo ieškinį šioje dalyje laikyti pagrįstu ir įrodytu.

Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas jos galimai pažeistų teisių gynimo būdas nėra tinkamas, nes tokiu atveju, kai tėvai buvo susitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo ir jų susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu, pasikeitus aplinkybėms ir vaikui laikinai gyvenant su kitu iš tėvų, tai nesudaro pagrindo teisme reikalauti atitinkamai (pagal faktiškai teiktą išlaikymą) retrospektyviai pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygas. Toks teisių gynimo būdas susiklosčiusiomis aplinkybėmis nėra tinkamas, nes tokiu atveju paprastai kyla ne susitarimo sąlygų nustatymo ar keitimo, bet jų tinkamo vykdymo klausimas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Minėta, tokį prašymą gali pateikti pats vaikas. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.

Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Šios tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė negali pasibaigti vien tik dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo su kuriuo nors iš tėvų ar kaip nagrinėjamu atveju vaikui faktiškai gyvenant atskirai, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo laikyti pagrįstu ieškovės reikalavimą pripažinti, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. pasibaigė atsakovo L. B. pareiga betarpiškai rūpinti dukters G. B. buitimi, užtikrinti jos auklėjimą, priežiūrą, kontroliuoti jos elgesį, ugdymo bei mokymo procesus, bei ieškovės pareiga nuolat bendraujant su dukra, prisidėti prie šių procesų. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Šalių kaip tėvų teisės nebuvo apribotos ir vaiko teisių apsaugos tarnyba neteikė duomenų, jog buvo pagrindas riboti tėvų teises, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-02-19 sprendimu Nr. (8.4. Mr.)TP-21-T-245-1460 yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (LR CPK 96, 99 str.). Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.