Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novo projektai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/43 (7-2023/48) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Muitinės departamentas prašymą teismui grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novo Projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) iš Jungtinės Karalystės importavo prekes – rūšiuotus dėvėtus drabužius – ir deklaravo jas elektronine importo deklaracija (toliau – ir EID) Nr. 22LTVC0100IM037900 (2022 m. vasario 21 d.) Europos Sąjungos integruotojo muitų tarifo (TARIC) kodu 6309 00 00 00. Muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė eksportuotojo sąskaitose surašytą pareiškimą apie prekių kilmę Nr. SI001943, patvirtinantį importuotų prekių Jungtinės Karalystės preferencinę kilmę. Muitas apskaičiuotas pritaikius lengvatinį muito tarifą 0 proc.

2.2. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. lapkričio 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2VM1902087S (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas) nustatė, kad deklaruotoms prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, kadangi Jungtinėje Karalystėje atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas. Todėl Vilniaus TM nusprendė pareiškėjo įformintoje EID deklaruotoms prekėms taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Vilniaus TM įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę 3 908 Eur importo muito, 820 Eur importo PVM, skyrė 473 Eur baudą ir apskaičiavo 59 Eur muitų delspinigius.

2.3. Pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1AE-89 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) patvirtino Vilniaus TM sprendimą. Nesutikdamas su Muitinės departamento sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri panaikino Muitinės departamento ir Vilniaus TM sprendimus.

2.4. Komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – ir Susitarimas) nuostatas.

2.5. Dėl dėvėjimo sąvokos prilyginimo gamybos sąvokai ir lengvatinio muitų tarifo režimo taikymo nesutiktina su Komisijos išvada, kad ginčui aktualaus Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše, nesant nurodyto termino „dėvėjimas“, šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba ir tuo pagrindu turėtų įgyti Jungtinės Karalystės prekių kilmės statusą.

2.6. Reikalavimai, kada produktas yra laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, nustatyti Susitarimo 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju taikytinos 39 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, kurias įvykdžius produktas laikomas Šalies [t. y. Susitarimo Šalies] kilmės statusą turinčiu produktu. Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija) (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 d.). Gamyba Susitarimo taikymo kontekste yra apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 str. h p.). Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai. Nagrinėjamu atveju prekių kilmės nustatymo tikslais svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba (ne produkto naudojimas pagal paskirtį), kuri neapsiriboja operacijomis, apibrėžtomis Susitarimo 43 straipsnyje. Pagamintas produktas, klasifikuojamas Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, turi atitikti Susitarimo 3 priede tam produktui taikomą minėtą kilmės taisyklę, t. y. produktas turi būti pagamintas iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas, bei turi atitikti kitus Susitarimo 2 skyriaus reikalavimus, kaip tai numatyta Susitarimo 39 straipsnio 1 dalyje.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Susitarimo 43 straipsnis „Nepakankama gamyba“ aprašo gamybos operacijas, o šiuo atveju dėvėjimas nėra gamybos operacija, todėl ir šiame baigtiniame operacijų sąraše būti negali. Remiantis Lietuvių kalbos žodyne, Lietuvos Respublikos Terminų banke pateikiamomis apibrėžtimis, gamyba yra gaminimas, tai, kas pagaminama, gaminimo procesas. Taigi, dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba. Drabužio dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, kuris nekeičia produkto tiesioginių savybių, tačiau sumažina jo vertę. Laikantis Komisijos nuomonės ir prekės naudojimą prilyginant prekės gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas, turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, kuri neturi Jungtinės Karalystės kilmės, naudojimas vyko Jungtinėje Karalystėje, tačiau Komisija apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo.

2.8. Pažymėtina, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, o muitų teisėje prekės naudojimas pagal paskirtį nėra laikomas prekių gamyba. (žr. Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-to senato 2009 m. birželio 23 d. nutartį VII R 33/08).

2.9. Susitarimo tikslas yra sąžininga prekyba susitarančių šalių kilmės prekėmis. Šiuo atveju, nepaisant nustatyto teisinio reguliavimo, neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes ginčo prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje (kur prekės buvo dėvimos nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje duomenų nėra). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p.) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

2.10. Dėl Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos, kurią skirtingai aiškino Muitinės departamentas ir Komisija, pažymėtina, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančios šalies ir eksportuojančios šalies muitinių, bei nuostatas, kokia informacija privalo būti pateikta importuojančios šalies muitinei tam, kad būtų pripažinta lengvatinė prekių kilmė.

2.11. Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktu lengvatinės kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios Šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą. Tai reiškia, kad Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje įtvirtintos dvi sąlygos (patvirtinti ir pagrįsti) lengvatiniam muitų tarifui gauti, tačiau pagrindžiančių šį teiginį dokumentų nepateikė, todėl Muitinės departamentas 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. (15.7/22)3BE-4079 pateikė pakartotinį kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, pažymėdamas, kad pateiktas atsakymas yra tik dalinis ir jame nėra informacijos apie tai, kaip buvo atliktas produkto patikrinimas pagal Susitarimo 62 straipsnio e punktą.

2.12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija ginčo atveju neteisingai interpretavo Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje esantį baigtinį gamybos operacijų sąrašą, įvertinusi kaip vienintelę sąlygą taikyti lengvatinį muito tarifą, neatsižvelgiant į Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatytą kilmės taisyklę CTH. Taip pat Komisija neteisingai aiškino Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančios šalies muitinė turi pateikti importuojančios šalies muitinei šio straipsnio a–f punktuose nurodytą informaciją ir tam, kad būtų galima taikyti lengvatinį muitų tarifą importuojamoms prekėms, eksportuojančios šalies muitinė atsakydama turi įvykdyti dvi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodytas sąlygas (patvirtinti ir pagrįsti).

2.13. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė prašymą. Prašė vadovautis LVAT suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.

3. Pareiškėjas UAB „Novo projektai“ atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti.

4.1. Ginčas kilo dėl skirtingo Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos bei Europos Sąjungos valstybės narės muitinės – Vilniaus TM ir Muitinės departamento – Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatų aiškinimo ir taikymo. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba Susitarimo nuostatas dėl prekių kilmės aiškina taip, kad dėvėtiems drabužiams turi būti taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas. Tokia išvada grindžiama tuo, kad visi nauji drabužiai yra klasifikuojami Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnyje, tačiau dėvėti drabužiai ir avalynė yra klasifikuojami 6309 pozicijoje, o tai reiškia, kad yra pakeista tarifinė pozicija, ir tai atitinka CTH kilmės taisyklę, kuri ir reikalauja pozicijos pasikeitimo.

4.2. Dėvėjimas iš esmės yra vienintelė operacija, dėl kurios pakeičiama tarifinė pozicija iš Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnių į 6309 poziciją. Jeigu dėvėjimo nebūtų galima laikyti pakankama operacija, suteikiančia produktui lengvatinį kilmės statusą, kilmės taisyklė CTH dėvėtiems drabužiams apskritai negalėtų būti pritaikoma net teoriškai ir dėl to būtų niekinė.

4.3. Susitarimą pasirašiusių šalių tikslas yra Susitarimo nuostatų praktinis pritaikomumas, todėl CTH kilmės taisyklė turėtų būti pritaikoma ir 6309 pozicijai. Jeigu drabužiai buvo dėvimi ir surinkti šalyje bei teisingai klasifikuojami kaip dėvėti (6309 pozicija), tuomet šioms prekėms turėtų būti suteikiamas šalies kilmės statusas. Tokia Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos pozicija atsispindi Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. rašte byloje Nr. CFSS-2029578, kuriame taip pat buvo konstatuota, kad HM mokesčių ir muitų tarnyba patvirtina, jog drabužių dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, nes jis nėra nurodytas Susitarimo 43 straipsnyje, vadinasi, tai nėra nepakankama gamyba; dėvėjimas nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau tai yra pagrindinis dalykas, kuris keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį. Muitinės departamentas nepagrįstai atsisakė šį dokumentą vertinti.

4.4. Akcentuotina, kad Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas operacijų, kurios laikomos nepakankamomis ir nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, tačiau produkto dėvėjimas nėra įtrauktas į šį sąrašą, o tai reiškia, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba ir tai visiškai atitinka gamybos apibrėžties nuostatas bei negali būti laikoma kaip nepakankama gamyba. Atsakovo prašyme teismui minimas Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punktas nustato, kad nepakankama gamyba laikomos tokios operacijos kaip sijojimas, atrankinės patikros, rūšiavimas, klasifikavimas, kategorizavimas, derinimas, įskaitant rinkinių sudarymą, tačiau produkto dėvėjimasis į minėtų operacijų sąrašą neįtrauktas, todėl dėvėjimas turi būti laikomas gamyba ir tokia operacija produktui suteikia kilmės statusą, kadangi yra įvykdoma 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė. Jeigu dėvėjimas ir drabužių surinkimas buvo vykdomas Jungtinėje Karalystėje, tuomet produktui kilmės statusas turi būti suteiktas. Tokios pozicijos ir Susitarimo nuostatų aiškinimo laikosi ir Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba.

4.5. Muitinės departamento išvada, jog pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštaraujanti Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Muitinės departamentas pažeidė Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai eksportuojančios šalies muitinė (Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba) patvirtina produktų lengvatinės kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios šalies muitinė (Vilniaus TM ir Muitinės departamentas) negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

4.6. Šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą vien dėl to, kad importuojančios šalies muitinė išsiuntė priminimą apie galimybę pradėti konsultacijas dėl ginčo prekių kilmės ir atsakymo iki šiol nėra gavusi. Susitarimo nuostatos numato, kad kiekvienu konkrečiu atveju konsultacijų terminas gali būti pratęstas. Konsultacijos gali būti rengiamos Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams (toliau – ir Specialusis komitetas) nustatyta tvarka. Importuojančios šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, tik jei tam turi pagrįstą pagrindą ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam. Tačiau kai eksportuojančios šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios šalies muitinė neatsisako taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo pateiktas priminimas apie galimybę pradėti konsultacijas.

4.7. Vadovaujantis Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies c) punktu, Specialusis komitetas sprendžia visus klausimus, susijusius su prekių kilmės taisyklių taikymu. Specialiojo komiteto 2022 m. spalio 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 2 konstatuota, jog abi šalys (Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė) sutinka, kad yra neišspręsti klausimai dėl esminių dėvėtų ar naudotų drabužių kilmės nustatymo taisyklių. Šalys įsipareigojo tęsti šias diskusijas ir išsiaiškinti situaciją. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė paprašė pratęsti valstybės narės muitinės lengvatų atsisakymo terminą tokiais atvejais, kol bus išspręstas klausimas. Taigi, kol nėra priimtas sprendimas dėl kilmės taisyklių taikymo, tol negali būti atsisakyta taikyti tarifines preferencijas. Muitinės departamento sprendimas netaikyti tarifinių preferencijų dėvėtiems drabužiams iš Jungtinės Karalystės tiesiogiai prieštarauja Specialiojo komiteto, kurį sudaro Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, sprendimams.

4.8. Skunde Muitinės departamentui pareiškėjas prašė dar kartą inicijuoti konsultacijas su eksportuojančios šalies (Jungtinės Karalystės) muitine dėl ginčo prekių kilmės arba tokias konsultacijas inicijuoti Specialiojo komiteto nustatyta tvarka, tačiau į šį prašymą Muitinės departamentas nereagavo.

4.9. Mokestinį ginčą nagrinėjusi Komisija tinkamai įvertino Susitarimo nuostatas ir Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos poziciją bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4.10. Papildomai pažymi, kad Susitarime vartojama sąvoka „gamyba” turi specifinę reikšmę, kuri atskleidžiama remiantis ne lingvistiniu jos aiškinimu (tuo labiau – paremto išskirtinai lietuvių kalba), o Susitarimo nuostatomis. Pavyzdžiui, pagal Susitarimo 38 straipsnio h) punktą gamyba laikoma visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą, o pagal Susitarimo 43 straipsnio „Nepakankama gamyba“, 1 dalį, prie gamybos priskiriami ir tokie veiksmai, kurie, remiantis vien lingvistiniu šio termino aiškinimu, iš pirmo žvilgsnio gamyba negalėtų būti laikomi (pvz., produktų laikymas sūryme, dulkių nuvalymas, ryžių lukštenimas; kt.) Taigi, dėvėjimas visiškai pagrįstai gali būti laikomas gamyba Susitarimo taikymo kontekste.

4.11. Atsakovo nurodytas 2009 m. Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi jame buvo analizuotos Europos Bendrijos ir Lenkijos Respublikos asociacijos sutarties, pakeistos 1997 metais, nuostatos (kokios konkrečios – neaišku). Susitarimo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurios šalies teismų atliekamas Susitarimo aiškinimas nėra privalomas kitos šalies teismams.

4.12. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su LVAT analogiško pobūdžio bylose pateiktais išaiškinimais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime prašė tenkinti atsakovo Muitinės departamento prašymą. Vilniaus TM nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas iš Jungtinės Karalystės importavo prekes – dėvėtus drabužius ir Vilniaus TM įformino EID bei atliko deklaruotų duomenų patikrinimą. Nustatyta, kad muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė eksportuotojo sąskaitoje įrašytą pareiškimą apie prekių kilmę Nr. SI01943, patvirtinantį importuotų prekių (dėvėtų drabužių) Jungtinės Karalystės preferencinę kilmę bei prekėms taikė 0 proc. tarifinę preferenciją. Kilus abejonėms dėl minėtoje importo deklaracijoje deklaruotų prekių preferencinės kilmės, buvo paimta vienkartinė garantija D90V00581166 galimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Supaprastinto patikrinimo metu pareiškėjas informavo muitinę, kad importuoti dėvėti drabužiai yra perrūšiuojami ir toliau parduodami mažmeninėje prekyboje. Dėl importuotų prekių preferencinės kilmės patvirtinimo eksportuotojo sąskaitoje įrašytas pareiškimas buvo išsiųstas į Muitinės departamentą. Muitinės departamentas pareiškimą išsiuntė Jungtinės Karalystės įgaliotajai institucijai ir, gavęs atsakymą, informavo Vilniaus TM, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba atsakė, jog prekės atitinka kilmės taisykles, numatytas Susitarime. Papildomai buvo nurodyta, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, kadangi nėra nurodytas Susitarimo 43 straipsnyje ir lengvatinis importo muito tarifas šioms prekėms gali būti taikomas.

5.2. Patikrinimas buvo vykdomas, turint pagrįstų abejonių dėl prekių kilmės, nes dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, darantis įtaką ne daiktų savybėms, o jų vertei. Tai, kas atliekama Jungtinėje Karalystėje, apsiriboja operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p.), be to, nebuvo pateikta jokia papildoma informacija, kuri pagrįstų eksportuotų prekių lengvatinę kilmę. Muitinės departamentas informavo Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl ketinimo šioms prekėms netaikyti lengvatinio importo muito tarifo, nes pateikti atsakymai tik daliniai, neapimantys informacijos, kuriuo būdu buvo atliekamas tyrimas dėl kilmės nustatymo. Nuomonė, kuri pateikta atsakymuose, neįrodė, kad Jungtinėje Karalystėje buvo vykdoma gamyba. Tuo pačiu Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba buvo informuota apie galimybę pradėti konsultacijas pagal Susitarimo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas pradėti konsultacijas nėra gautas, Muitinės departamentas informavo Vilniaus TM, kad vadovaujantis Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c) punkto ii) papunkčio nuostatomis, būtų priimtas sprendimas dėl lengvatinio importo muito netaikymo importuotoms prekėms.

5.3. Vilniaus TM informavo pareiškėją apie galimų nepalankių sprendimų priėmimą. Pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad preferencija pritaikyta teisingai, pateikė individualaus ir smulkaus verslo subjektams skirtą Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą byloje Nr. CFSS-2029578 apie atliktą patikrinimą dėl iš Jungtinės Karalystės eksportuotų dėvėtų drabužių prekių kilmės. Vilniaus TM, įvertinusi turimą informaciją, padarė išvadą, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties (Susitarimo 38 str.) nuostatų, kadangi drabužių dėvėjimas nėra apdorojimas, perdirbimas ar surinkimas. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 56 straipsnio nuostatomis, prekėms, kurių lengvatinė kilmė neįrodyta, taikytina trečiųjų šalių 5,3 proc. importo muito norma.

5.4. Byloje nėra ginčo dėl to, jog importuoti drabužiai yra dėvėti, taip pat ginčo šalys sutinka, kad dėvėtų drabužių TARIC kodas 6309 00 00 00 yra deklaruotas teisingai, tačiau ginčo esmę sudaro Susitarimo nuostatų aiškinimas dėl iš Jungtinės Karalystės importuojamų dėvėtų drabužių kilmės statuso patvirtinimo ir šioms prekėms lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo. Ginčo atveju prekių kilmės nustatymo tikslais svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba, kuri neapsiriboja operacijomis, apibrėžtomis Susitarimo 43 straipsnyje.

5.5. Muitinės departamentas pagrįstai nesutinka su Komisijos padaryta išvada dėvėjimo sąvokos aiškinimu, kadangi importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p. nuostatos) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

5.6. Manytina, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. raštai yra tik Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos nuomonė, kuri nepagrįsta dokumentais, o antras raštas skirtas ne Lietuvos muitinei į pateiktą užklausą, be to, eksportuojančios šalis institucija konsultacijų šiuo klausimu neinicijavo.

5.7. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė atsakovo prašymą tenkinti vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 23 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM1902087S (toliau – ir Ataskaita), kuria nuspręsta pareiškėjo iš Jungtinės Karalystės importuotus dėvėtus drabužius, klasifikuojamus TARIC kodu 6309 00 00 00 (toliau – ir ginčo prekės), apmokestinti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitu ir perskaičiuoti importo mokesčius.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas iš Jungtinės Karalystės importavo prekes - dėvėtus drabužius ir Vilniaus teritorinėje muitinėje įformino elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LTVC0100IM037900 (2022-02-21). Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 29, 48 straipsniais, atliko minėtoje importo deklaracijoje deklaruotų duomenų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė eksportuotojo sąskaitoje 2022 m. sausio 28 d. surašytą pareiškimą apie prekių kilmę Nr. SI01943 (toliau – ir Pareiškimas), patvirtinantį importuotų prekių (dėvėtų drabužių) Jungtinės Karalystės preferencinę kilmę bei prekėms taikė 0 proc. tarifinę preferenciją.

8. Kilus abejonėms dėl pateikto Pareiškimo autentiškumo ir minėtoje importo deklaracijoje deklaruotų prekių preferencinės kilmės, išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, buvo paimta vienkartinė garantija D90V00581166 galimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Supaprastinto patikrinimo metu pareiškėjas informavo muitinę, kad importuoti dėvėti drabužiai bus eksportuojami ir parduodami didmeninėje prekyboje. Dėl importuotų prekių preferencinės kilmės patvirtinimo minėtas Pareiškimas buvo išsiųstas patikrinimui į Muitinės departamentą.

9. Muitinės departamentas informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad kreipėsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl minėto Pareiškimo, išrašyto Jungtinės Karalystės eksportuotojo SWD Premier Clothing Rxports Limited patikrinimo. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba informavo, kad prekės atitinka kilmės taisykles, numatytas Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (toliau - Susitarimas). Papildomai buvo nurodyta, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, kadangi nėra nurodytas Susitarimo 2 skyriaus 1 skirsnio 43 straipsnyje. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba tokią išvadą grindė prielaida, kad dėvėjimas nėra aiškus gamybinis procesas, bet šiuo atveju tai svarbu, nes tai pakeičia daikto savybes iš naujų drabužių į dėvėtus drabužius. Visi nauji drabužiai yra klasifikuojami 61 ar 62 Suderintos sistemos skirsniuose, o dėvėti drabužiai klasifikuojami Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, todėl kilmės taisyklė yra įvykdyta ir lengvatinis importo muito tarifas šioms prekėms gali būti taikomas.

10. Vilniaus teritorinė muitinė įvertino tai, kad patikrinimas buvo vykdomas turint pagrįstų abejonių dėl prekių kilmės, nes dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, įtakojantis ne daiktų savybes, o jų vertę. Tai, kas atliekama Jungtinėje Karalystėje apsiriboja operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso (Susitarimo 43 str. 1 dalies j) punktas). Atsižvelgus į tai, Muitinės departamentas informavo Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl ketinimo šioms prekėms netaikyti lengvatinio importo muito tarifo, nes pateiktas tik dalinis atsakymas, neapimantis informacijos, kuriuo būdu buvo atliekamas tyrimas dėl kilmės nustatymo, o nuomonė, kuri pateikta atsakyme, neįrodė, kad Jungtinėje Karalystėje buvo vykdoma gamyba. Tuo pačiu Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba buvo informuota apie galimybę pradėti konsultacijas pagal Susitarimo nuostatas.

11. Įvertinus tai, kad prašymas pradėti konsultacijas nebuvo gautas, Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Susitarimo 63 str. 1 dalies c) punkto ii) papunkčio nuostatomis, atsisakė taikyti lengvatinio muito tarifą prekėms, deklaruotoms importo deklaracijoje Nr. 22LTVC0100IM0337900 (2022-02-21).

12. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi SMK 22 straipsnio 6 dalimi, raštu Nr. (9.2/22) -2VE-12402 (2022-10-10) informavo pareiškėją apie galimo jo atžvilgiu nepalankaus sprendimo priėmimą. Pareiškėjas, atsakydamas muitinei, išreiškė nuomonę, kad preferencija pritaikyta teisingai, pateikė individualaus ir smulkaus verslo subjektams skirtą Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą byloje Nr. CFSS-2029578 apie atliktą patikrinimą dėl iš Jungtinės Karalystės eksportuotų dėvėtų drabužių prekių kilmės.

13. Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjo atsakymo dėl nepalankaus sprendimo motyvus bei įvertinusi turimą informaciją, padarė išvadą, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties (gamyba - visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą, Susitarimo 38 str.) nuostatų, nes drabužių dėvėjimas nėra apdorojimas, perdirbimas ar surinkimas. Remiantis 2021-10-12 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1832, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą nuostatomis, importo deklaracijoje Nr. 22LTVC0100IM037900 (2022-02-21) deklaruotoms prekėms taikytas 5,3 proc. trečiųjų šalių importo muitas.

14. Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. lapkričio 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2VM192087S pareiškėjo atžvilgiu už importo deklaracijoje Nr. 22LTVC0100IM037900 (2022-02-21) deklaruotas prekes (dėvėtus drabužius) papildomai apskaičiavo ir įregistravo 3908,00 Eur muito, 59, 00 Eur muito delspinigių nepriemoką bei skyrė 473,00 Eur baudą.

15. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM192087S apskundė Muitinės departamentui, kuris 2023 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1AE-89 minėtą ataskaitą patvirtino. Pareiškėjas, nesutikdamas su pastaruoju sprendimu, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S-2024/43 (7-2023/48) Muitinės departamento 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1AE-89 panaikino.

16. Komisijai panaikinus Ataskaitą ir Muitinės departamento sprendimą, į administracinį teismą su skundu kreipėsi atsakovas (centrinis mokesčių administratorius), nesutikdamas su Komisijos sprendime pateiktu 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (Susitarimas) 39 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos nuostatų taikymu nagrinėjamu atveju.

17. Pabrėžtina, kad yra suformuota aktuali nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika analogiško pobūdžio bylose, kuriose apeliacinės instancijos teismas yra pateikęs išsamius ir detalius išaiškinimus dėl Jungtinės Karalystė muitinės nuomonės reikšmės, Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ginčo atveju, ginčo prekių kilmės statuso (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-949-442/2025).

18. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas konstatavo, jog vertinant Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra aiškiai matyti, jog aptariama eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė nėra privaloma importuojančios Šalies muitinei, t. y. pastaroji, net ir esant pateiktai eksportuojančios Šalies muitinės nuomonei, gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atitinkamoms prekėms, jeigu tam turi pagrįstą pagrindą, su sąlyga, jog buvo paisyta aptariamoje nuostatoje (Susitarimo 63 str. 3 d.) nustatytų procedūrų ir terminų. Tokiam vertinimui, skirtingai nei nurodo pareiškėjas bei sprendė Komisija, jokios reikšmės neturi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys, kuris tik riboja importuojančios Šalies muitinės galimybę atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą „<...> vien dėl to <...>“ (angl. on the sole ground), kad buvo taikoma Susitarimo 62 straipsnio 5 dalis (eksportuojančios Šalies muitinė nepateikė informacijos, kurią eksportuotojas laiko konfidencialia), t. y. ši nuostata (vien atsižvelgiant į jos lingvistinę ir loginę konstrukciją) pati savaime neriboja importuojančios Šalies muitinės teisės atsisakyti taikyti minėtą režimą atitinkamoms ginčo prekėms, net ir tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia (angl. confirms the originating status of the products and provides justification for such conclusion), jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą nepatvirtinti atitinkamo produkto kilmės statuso. Tokiu atveju importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais (Susitarimo 63 str. 4 d.). Tokį vertinimą patvirtina ir 2022 m. spalio 17 d. ES ir JK specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams sprendimo Nr. 1/2022 dėl konsultacijų procedūros, taikytinos atsisakymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atveju, pagal [Susitarimą], 6 taisyklė, iš kurios nuostatų yra matyti, jog muitinėms yra privalomas tik Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų konsultacijų metu (kurios nagrinėjamu atveju nevyko) pasiektas susitarimas.

20. Dėl ginčo prekių kilmės statuso Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuotoje praktikoje pasisakė, jog Susitarimo Antros dalies Pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ (toliau – ir Skyrius) tikslas – nustatyti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros (Susitarimo 37 str.). Nagrinėjamu atveju aktualus Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punktas įtvirtina, kad „lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus šio skyriaus reikalavimus: <...> toje Šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus.“ Iš šios nuostatos matyti, jog siekiant pagal ją atitinkamą produktą, kurio sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, pripažinti atitinkamos Šalies kilmės statusą turinčiu produktu, pirma, šis produktas turi būti pagamintas toje Šalyje ir, antra, jis (produktas) turi atitikti visus kitus taikytinus skyriaus bei 3 priedo reikalavimus.

21. Nepaisant Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų: „<...> atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo, įskaitant rinkinių sudarymą, <...> paprasto <...> dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, <...> ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų“ (Susitarimo 43 str. 1 d. j ir k p.). Kitaip tariant, Susitarimo 43 straipsnyje yra numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai.

22. Byloje surinkti duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia paneigti atsakovo vertinimo, jog eksportuotojo su ginčo prekėmis atliktos operacijos apsiribojo nurodytomis Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje.

23. Klausimas byloje iš esmės kyla tik dėl to, ar drabužių „dėvėjimas“ yra laikomas „gamyba“ minėtų Susitarimo nuostatų taikymo tikslais, t. y. ar drabužių dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra laikytinas medžiagų apdorojimu arba perdirbimu (angl. working or processing), kaip tai suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad drabužio naudojimas pagal paskirtį nėra įprastai suprantamas kaip medžiagų (naujų drabužių) „apdorojimas arba perdirbimas“. Nors Susitarimo 38 straipsnio h punkte pateiktas gamybos sąvokos apibrėžimas yra platus, be kita ko, atsižvelgiant į vartojamas „medžiagos“ ir „produkto“ sąvokų apibrėžtis (Susitarimo 38 str. e ir g p.), taip pat į 43 straipsnio 1 dalyje išvardintas operacijas, kurias Šalys laiko „gamyba“ (nors ir nepakankama) bei kitų Skyriaus nuostatų, kaip antai 49 straipsnis, matyti, jog aptariama gamyba siejama su tikslinėmis operacijomis, kuriomis siekiama iš atitinkamų medžiagų atliekant gamybos veiksmus pagaminti konkretų produktą. Tuo tarpu įprastu drabužių dėvėjimu (naudojimu pagal paskirtį) yra siekiama ne iš medžiagos (naujo drabužio) pagaminti naują produktą – dėvėtus drabužius, bet tenkinti kitus drabužius dėvinčio asmens (vartojimo) poreikius.

24. CTH kilmės taisyklė (gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 d.) taip pat yra siejama su „gamyba“, t. y. panaudotų medžiagų ir galutinio produkto klasifikavimo SS pasikeitimas turi būti nulemtas (pakankamos) gamybos, kaip ji suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h punktą. Vien tai, kad CTH kilmės taisyklė, be kita ko, yra taikoma SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų atžvilgiu, nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo įprastinės Susitarimo 38 straipsnio h punkte vartojamų žodžių reikšmės, tikslu praplėsti gamybos sąvoką produktų naudojimu (vartojimu) pagal paskirtį (nagrinėjamu atveju – drabužių dėvėjimu).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, toks aiškinimas nepaneigia CTH taisyklės galiojimo SS 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams. Pagal SS 63 skirsnio 3 pastabą, 6309 pozicijoje klasifikuojami ne tik drabužiai, bet ir kiti šioje pastaboje išvardinti dirbiniai iš tekstilės, kaip antai antklodės ir kelioniniai pledai, lovos baltiniai, stalo baltiniai, baltiniai kūno priežiūrai ir virtuvės baltiniai, patalpų įrengimui skirti dirbiniai (pirmos pastraipos a p.), taip pat avalynė ir galvos apdangalai, pagaminti iš bet kurios medžiagos, išskyrus asbestą (pirmos pastraipos b p.). Be to, vadovaujantis šios pastabos antra pastraipa, siekiant šioje pastaboje išvardintus produktus klasifikuoti 6309 pozicijoje, jie turi atitikti tokius reikalavimus: i) turėti žymius dėvėjimo požymius (angl. show signs of appreciable wear) ir ii) būti palaidi ar supakuoti į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog SS 63 skirsnio 3 pastabos pirmoje pastraipoje išvardintų produktų klasifikavimą 6309 pozicijoje gali lemti tik jų naudojimas (dėvėjimas) ir kad šioje pozicijoje negali būti klasifikuojami produktai, kurie buvo pagaminti (pvz., pasiūti) iš kitoje SS pozicijoje (pvz., 6305 (prekėms pakuoti naudojamų maišų), 6310 (skudurų ir kt.)) klasifikuotų naudotų produktų (medžiagų, turinčių „žymius dėvėjimo požymius“).

26. Vien ta faktinė aplinkybė, jog Susitarimo 3 priedo 6309 pozicijai yra nustatyta CTH kilmės taisyklė, parodo, kad būtent susitariančioje Šalyje turi būti atlikta pakankama (t. y. į Susitarimo 42 str. 1 d. nepatenkanti) gamyba iš kitoje pozicijoje klasifikuojamų medžiagų, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą. Tai taip pat reiškia, kad eksportuotojas ar importuotojas turi gebėti pagrįsti (be kita ko, Susitarimo 56 str. 1 d. ir 58 str. 1 d.), o eksportuojančios Šalies muitinė patikrinti ir patvirtinti (Susitarimo 62 str. 3 ir 4 d.) šių produktų gamybos vietą. Atitinkamai net ir laikant, kad Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo tikslais SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra gamyba aptariamų Susitarimų nuostatų taikymo tikslais, minėti subjektai turėtų gebėti patvirtinti, kad šis dėvėjimas (naudojimas), dėl kurio atitinkamas produktas įgijo SS 63 skirsnio 3 pastaboje nurodytus dėvėjimo požymius, įvyko būtent susitariančioje Šalyje, kaip iš esmės akcentuoja ir pats Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius. Tačiau byloje tokių duomenų nėra, o vien faktas, kad ginčo prekės (galimai) buvo surinktos iš drabužius paaukojusių žmonių Jungtinėje Karalystėje, nepatvirtina, kad šie drabužiai buvo dėvėti tik šioje šalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025).

27. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias Susitarimo nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Atitinkamai atsakovo skundas tenkinamas, Komisijos sprendimas naikinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/43 (7-2023/48).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.