Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Link Del“ ieškinys nurodytiems atsakovams civilinėje byloje Nr. B2-755-553/2014 dėl R. L. firmos „Roleta“ bankroto (tretieji asmenys – Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovė „Impeks Konsalting“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Bufina“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nepagrįstai iš atsakovės V. L. priteisė 160 375,44 Lt skolos pagal Laidavimo sutartį N 1 ir Laidavimo sutartį N 2, neatsižvelgdamas į tai, kad jos laidavimas ieškovui už skolininką RAB „Impeks Konsalting“ yra pasibaigęs, vadovaujantis Laidavimo sutarčių 3.2 punktais; paskolas pagal abi sutartis RAB „Impeks Konsalting“ turėjo grąžinti 2006 m. birželio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. reikalavimas pagal Laidavimo sutartis N 1 ir N 2 iki ieškinio pareiškimo 2009 m. gruodžio 25 d. nebuvo pareikštas, jos įsipareigojimai ieškovui yra pasibaigę ir todėl reikalavimas šioje dalyje turėjo būti atmestas;Teismas neteisingai aiškino CK 6.36 straipsnio 5 dalį, kuri taikytina tuomet, kai valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėja. Rusijos rublio ir lito kursas neparodo Rusijos rublio perkamosios galios sumažėjimo ir atitinkamai jo nuvertėjimo, nes Rusijos rublis ir Lietuvos litas susieti su skirtingomis bazinėmis užsienio valiutomis. Visų prievolių, iš kurių ieškovas kildina savo reikalavimus, bendra suma rubliais yra 3 340 991,10 RUB (862 500 RUB skola pagal Sutartį Nr. 1/2008-LIT+46 575 RUB delspinigių+1 050 000 RUB paskola+544 633,10 RUB paskola+574 770 RUB palūkanos+262 513 RUB palūkanos). Taigi ieškovui priteista 1 232 006,39 RUB daugiau nei yra jo reikalavimo teisė. Pažymėtina, kad iš sudarytų sutarčių negalima teigti, kad rublio ir lito kursas ieškovui būtų svarbus, priešingai, iš 2005 m. lapkričio 30 d. Paskolos sutarties Nr. 30/11-01 matyti, kad skolininkui svarbus rublio ir JAV dolerio kursas. Be to, taip pat būtina įvertinti ir tai, kad nuostoliams atlyginti šalys numatė delspinigius ir 12 proc. dydžio metines palūkanas;Teismas nepagrįstai du kartus priteisė procesines palūkanas nuo 160 375,44 Lt sumos (12 proc.+5 proc.).

Apeliacinės instancijos teisme 2014 m. liepos 28 d. gauti papildomi dokumentai iš ieškovo RAB „Link Del“, t. y. 2005 m. birželio, lapkričio 30 d. Paskolos sutarčių ir jų vertimų kopijos, 2008 m. balandžio 3, 4 d. Laidavimo sutarčių ir jų vertimų kopijos, 2009 m. birželio 3 d. pretenzijos ir jos vertimo kopija bei 2014 m. liepos 25 d. prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas u˛ vertimo paslaugas, kurie prijungiami prie bylos (VI b. t., 3-32 l.; CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Dėl atsakovės V. L. prievolių pagal laidavimo sutartis

CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, o pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį, veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais.

CK 6.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tam tikram terminui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bendrasis principas yra tas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.); laidavimas tam tikram terminui reiškia, kad laidavimo sutartyje nurodyta konkreti data, iki kurios laiduojama, arba laikas, kuriam laiduojama, apibrėžtas kitaip, pavyzdžiui, nurodant, keliems mėnesiams laiduojama; CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus sutartyje laidavimo terminus; dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).

Bylos duomenimis, pagal ieškovo RAB „Link Del“ ir trečiojo asmens RAB „Impeks Konsalting“ 2005 m. birželio 1 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 01/06-05, paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui RAB „Impeks Konsalting“) 1 050 000 RUB paskolą iki 2006 m. birželio 10 d. (Paskolos sutartis Nr. 1); Paskolos sutarties Nr. 1 4.1 punkte jos šalys susitarė, kad paskolos gavėjas trečiasis asmuo RAB „Impeks Konsalting“ moka paskolos davėjui (ieškovui) 12 proc. metinių palūkanų už naudojimąsi ieškovo suteikta paskola, o pagal šios sutarties 6.5 punktą, paskolos gavėjas įsipareigojo sumokėti paskolos davėjui 0,05 proc. baudą nuo pradelstos sumokėti skolos už kiekvieną dieną (VI b. t., 13-19 l.). Be to, 2008 m. balandžio 4 d. Laidavimo sutartimi N 2 ieškovas, trečiasis asmuo RAB „Impeks Konsalting“ ir atsakovai susitarė, kad atsakovai įsipareigoja atsakyti paskolos davėjui už paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį Nr. 1 įvykdymą, tarp jo, už grąžinimą 1 050 000 RUB paskolos, už sumokėjimą 12 procentų metinių palūkanų, paskaičiuotų už naudojimąsi paskolintais pinigais iki 2009 m. gruodžio 31 d.; pagal Laidavimo sutarties N 2 2.1 punktą „laiduotojas“ įsipareigojo solidariai su paskolos gavėju atsakyti prieš paskolos davėją už įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį Nr. 1 įvykdymą ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėjas, o pagal Laidavimo sutarties N 2 2.5 punktą, tuo atveju, jei paskolos gavėjas pradels įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymą, paskolos davėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti vykdyti sutarties įsipareigojimus iš paskolos gavėjo arba laiduotojo arba įgyvendinti priverstinį skolos išieškojimą įstatymo nustatyta tvarka; Laidavimo sutarties N 2 3 punkte nurodyti Laidavimo sutarties pasibaigimo atvejai, tarp jų, kad laidavimas pasibaigia, kai paskolos davėjas per trejus metus nuo Paskolos sutarties Nr. 1 įvykdymo dienos nepareikš reikalavimų laiduotojui (VI b. t., 8-12 l.).

Apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovų, tarp jų atsakovės V. L., atsakomybe, pagrįstai priteisdamas ieškovui skolą Paskolos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bei Laidavimo sutarčių N 1 ir N 2 pagrindu ir iš atsakovės V. L., nenustatęs, kad nurodytos atsakovės laidavimas pasibaigė Laidavimo sutarčių 3.2 punktų pagrindu.

Pagal ieškovo ir trečiojo asmens RAB „Impeks Konsalting“ 2005 m. lapkričio 30 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 30/11-01, paskolos davėjas (ieškovas) suteikė rusiškais rubliais (RUB) paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui RAB „Impeks Konsalting“) paskolos sumą, ekvivalentišką 19 000 JAV dolerių pagal Rusijos federacijos Centrinio banko kursą lėšų suteikimo dieną iki 2006 m. birželio 10 d., o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti ieškovui rubliais suteiktą paskolos sumą, ekvivalentišką 19 000 JAV dolerių pagal Rusijos Federacijos Centrinio banko kursą, esantį paskolos grąžinimo dieną (Paskolos sutartis Nr. 2); Paskolos sutarties Nr. 2 4.1 punkte jos šalys susitarė, kad paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 12 proc. metinių palūkanų už naudojimąsi ieškovo suteikta paskola, o pagal šios sutarties 6.5 punktą, paskolos gavėjas (trečiasis asmuo RAB „Impeks Konsalting“) įsipareigojo sumokėti paskolos davėjui (ieškovui) 0,01 proc. baudą nuo pradelstos sumokėti skolos už kiekvieną dieną (VI b. t., 20-26 l.). Be to, 2008 m. balandžio 3 d. Laidavimo sutartimi N 1 ieškovas, trečiasis asmuo RAB „Impeks Konsalting“ ir atsakovai susitarė, kad atsakovai įsipareigoja atsakyti prieš paskolos davėją (ieškovą) už paskolos gavėjo (trečiojo asmens RAB „Impeks Konsalting“) įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį Nr. 2 vykdymą, t. y. už 544 633,10 RUB paskolos ir 12 procentų palūkanų, paskaičiuotų už naudojimąsi paskolintais pinigais iki 2009 m. gruodžio 31 d., sumokėjimą; pagal Laidavimo sutarties N 1 2.1 punktą laiduotojas įsipareigojo solidariai su paskolos gavėju atsakyti paskolos davėjui už įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį Nr. 2 vykdymą ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, o pagal Paskolos sutarties Nr. 2 2.5 punktą, tuo atveju, jei paskolos gavėjas pradels įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymą, paskolos davėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti vykdyti sutarties įsipareigojimus iš paskolos gavėjo arba laiduotojo arba įgyvendinti priverstinį skolos išieškojimą įstatymo nustatyta tvarka; be to, Laidavimo sutarties N 1 3 punkte nurodyti Laidavimo sutarties pasibaigimo atvejai, tarp jų, kad laidavimas pasibaigia, kai paskolos davėjas per tris metus nuo Paskolos sutarties įvykdymo dienos nepareikš reikalavimų laiduotojui (VI b. t., 3-7 l.).

Nurodytų Paskolos sutarčių duomenimis, trečiasis asmuo RAB „Impeks Konsalting“ paskolą turėjo grąžinti iki 2006 m. birželio 10 d., o ieškovas reikalavimą dėl skolos sumokėjimo pagal šias Paskolos sutartis pareiškė 2009 m. birželio 3 d. raštu, kuriuo kreipėsi į atsakovą R. L., prašydamas įvykdyti Laidavimo sutarčių N 1 ir N 2 prievoles, nurodęs, kad paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ir Paskolos sutartį Nr. 2 gavėjas RAB „Impeks Konsalting“ neįvykdė Paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas reikalauja iš atsakovo R. L. kaip laiduotojo įvykdyti įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartis N 1 ir N 2, t. y. grąžinti ieškovui 1 050 000 RUB paskolą, 501 238,36 RUB palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. 1, be to, paskolos sumą, ekvivalentišką 19 000 JAV dolerių pagal Rusijos Federacijos Centrinio banko kursą skolos grąžinimo dieną, ir 230 446,95 RUB palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. 2 (VI b. t., 27-31 l.).

Byloje nustatyta, kad atsakovai V. L. ir R. L. yra sutuoktiniai nuo 1977 m. liepos 23 d. (V b. t., 135 l.), kad atsakovai gyvena tuo pačiu adresu (Vilniaus r. sav., Bendorių km., Bendorėlių al. 229), be to, atsakovė neginčijo, kad jos prievolės pagal Laidavimo sutartis N 1 ir N 2 yra solidarios. Bylos duomenimis, Laidavimo sutartyse N 1 ir N 2, kurias pasirašė abu nurodyti atsakovai, pagal kiekvieną sutartį įsipareigodami atsakyti solidariai už aukščiau nurodytus Paskolų gavėjo įsipareigojimus, terminas „Laiduotojas“ naudojamas apibūdint abu solidarius laiduotojus atsakovus V. L. ir R. L. bei jų teises ir pareigas pagal Laidavimo sutartis.

Taigi, įvertinus Laidavimo sutarčių turinį bei aukščiau nurodytas ir kitas apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad tai, jog ieškovo 2009 m. birželio 3 d. rašytiniame reikalavime dėl laidavimais užtikrinto įsipareigojimo įvykdymo (grąžinimo skolos ir palūkanų pagal Laidavimo sutartis N 1 ir N 2, Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 už skolininką RAB „Impeks Konsalting“) nurodytas vienas adresatas - atsakovas R. L., ir nebuvo nurodyta jo sutuoktinės V. L. (solidarios laiduotojos) pavardė, nepaneigia atsakovės V. L., turinčios solidarią prievolę pagal nurodytas Laidavimo sutartis, pareigos atsakyti pagal šias sutartis ir nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas nesiekė išreikalauti iš jos skolą pagal Laidavimo sutartis N 1 ir N 2, Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad abiems atsakovams kilo pareiga atsakyti pagal Laidavimo sutartis N 1 ir N 2 tokia pačia apimtimi kaip pagrindiniam skolininkui RAB „Impeks Konsalting“, o atskirojo skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės V. L. 160 375,44 Lt skolos pagal Laidavimo sutartis, kad neatsižvelgė į tai, jog atsakovės laidavimas ieškovui už skolininką RAB „Impeks Konsalting“ yra pasibaigęs, vadovaujantis Laidavimo sutarčių 3.2 punktais, nepaneigia teismo išvadų ir motyvų (CK 6.189 str. 1 d.; CPK 185 str., 314 str.).

Dėl skolos dydžio

CK 6.36 straipsnio 3 dalis nustato, kad, pareiškus ieškinį Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą.

Teismų praktikoje pažymima, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, o šiam suėjus dėl valiutų kurso pasikeitimo nuvertėjus valiutai, kuria buvo išreikšta prievolė, skolininkas privalo kompensuoti kreditoriui prievolės valiutos nuvertėjimą ir padengti valiutų skirtumą, susidariusį dėl pasikeitusio kurso, buvusio pasibaigus prievolės įvykdymo terminui ir esančio realiai vykdant prievolę (CK 6.36 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2003).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas pasinaudojo įstatymo (CK 6.36 str. 3 d.) suteikta teise reikalauti priteisti skolą Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutos kursą, buvusį prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, t. y. 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė iš atsakovų ieškovo naudai priteistiną sumą, atsižvelgęs ir į Lietuvos banko skelbtus duomenis apie rublio ir lito santykį, buvusį prievolių pagal aukščiau minėtas sutartis įvykdymo dieną, pagrįstai nurodęs, kad pagal Įstatinio kapitalo dalies pirkimo pardavimo sutartį atsakovai V. L. ir R. L. privalo sumokėti ieškovui 71 878,16 Lt (862 500 RUB/100 RUB×8,3337 Lt) skolos, 3 880,80 Lt (862 500 RUB×0,0003×180 d./100×8,3337) delspinigių; kad atsakovai privalo sumokėti ieškovui pagal Laidavimo sutartį N 2 – 105 600,60 Lt skolos (1 050 000 RUB/100 RUB×10,0572 Lt), 57 805,47 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-06-03 iki 2009-12-24 (1 050 000 RUB×0,12×(4 m.+205 d./365 d.)/100 RUB×10,0572 Lt), o pagal Laidavimo sutartį N 1 – 54 774,84 Lt skolos (544 633,10 RUB/100 RUB×10,0572 Lt), 26 399,97 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2005-12-19 iki 2009-12-24 (544 633,10 RUB×0,12×(4 m.+6 d./365 d.)/100 RUB×10,0572 Lt).

Iš byloje esančių įmonės OOO „Markus“ įstatinio kapitalo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, aukščiau paminėtų Paskolos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2, Laidavimo sutarčių N 1 ir N 2 matyti, kad sutarčių šalys buvo nustatę prievolių dydžius rubliais. Nors Paskolos sutartyje Nr. 2 paskolos suma išreikšta doleriais (19 000 USD), tačiau nurodytos sutarties 1.1 punkte susitarta, kad paskolos davėjas (ieškovas) suteikia paskolos gavėjui (trečiajam asmeniui RAB „Impeks Konsalting“) paskolą rubliais (VI b. t., 20-26 l.). Taigi apygardos teismas teisingai nustatė priteistinos skolos ieškovui dydį, konvertuodamas paskolos sumą rubliais į paskolos sumą litais, pritaikęs Lietuvos banko skelbtus duomenis apie rublio ir lito santykį 2008 m. gruodžio 31 d. (prievolės pagal Įstatinio kapitalo dalies pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo diena) ir 2006 m. birželio 10 d. (prievolių pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymo diena, CK 6.36 str. 3 , 5 d.; CPK 185 str.).

Neturi pagrindo apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad ieškovui priteista 1 232 006,39 RUB daugiau nei yra jo reikalavimo teisė. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovui priteista litais suma, konvertuota į rublius, yra didesnė, nei faktiškai suteiktos paskolos suma trečiajam asmeniui RAB „Impeks Konsalting“, ir atsakovo R. L. mokėtina suma pagal Įstatinio kapitalo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas tokiu būdu be pagrindo gauna 1 232 006,39 RUB. Nustatyta, kad valiuta, kuria turėjo būti mokama skola pagal minėtas sutartis (rubliai), nuvertėjo dėl valiutų (lito ir rublio) kursų pasikeitimo ieškinio pateikimo dieną ir sutartyse nustatytą prievolių įvykdymo dieną. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo nurodomais Lietuvos banko skelbtais duomenimis apie rublio ir lito santykį 2008 m. gruodžio 31 d. (t. y. prievolės pagal Įstatinio kapitalo dalies pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo diena) rublio ir lito santykis buvo 100 prie 8,3337, o 2006 m. birželio 10 d. (prievolių pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymo diena) – 100 prie 10,0572. Be to, Lietuvos Banko skelbtais duomenimis (https://www.lb.lt/exchange/default.asp), 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. ieškinio padavimo dieną, rublio ir lito santykis buvo: 100 Rusijos rublių – 7,9465 Lt. Taigi iš duomenų apie lito ir rublio santykį prievolių įvykdymo dieną bei ieškinio padavimo teismui dieną matyti, kad 100 rublio kaina, išreikšta litais, sumažėjo, dėl ko yra pagrindo teigti, jog rublis nuvertėjo dėl lito ir rublio kurso pasikeitimų. Todėl apygardos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovų ieškovo naudai priteistiną sumą, turėjo pagrindo remtis CK 6.36 straipsnio 5 dalies nuostata ir priteisti ieškovo naudai atsakovų skolą, konvertuotą į litus pagal valiutų kursą, buvusį nurodytų sutarčių prievolių įvykdymo termino suėjimo metu, pagrįstai priteisdamas iš viso 232 253,60 Lt skolos, 3 880,80 Lt delspinigių ir 88 205,44 Lt palūkanų.

Apygardos teismas, teisingai nurodęs, kad pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 bei Laidavimo sutartis N 1 ir N 2 atsakovams, kaip laiduotojams kyla pareiga atsakyti ieškovui tokia pačia apimtimi kaip pagrindiniam skolininkui – grąžinti paskolą su palūkanomis, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustatė šalys susitarimu, pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovo naudai 88 205,44 Lt palūkanų pagal Laidavimo sutartis N 1 ir N 2 už laikotarpį nuo 2005-06-03 iki 2009-12-24.

Tačiau apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovų įsipareigojimu dėl 12 procentų palūkanų, nustatytų Laidavimo sutartyse N 1 ir N 2, ir be pagrindo priteisė 12 proc. metines palūkanas nuo 160 375,44 Lt sumos, skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki visiško skolos padengimo dienos (CPK 178 str., 185 str.; CK 6.78 str.).

Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Pagal 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, o CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.; toliau – kompensuojamosios palūkanos); palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą; kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.); pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje; paskolos gavėjas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, sutartas arba įstatymo nustatytas pelno palūkanas privalo mokėti už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad laiduotojo prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas; kitaip gali būti susitarta laidavimo sutartyje, kai prisiimama ne visiška, o ribota – dalinė atsakomybė už skolininką; jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas RAB „LinkDel“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 12 proc. palūkanas nuo 1 050 000 RUB (105 600,60 Lt) sumos už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pagal Paskolos sutartį Nr. 1, ir 12 proc. palūkanas nuo 544 633,10 RUB (arba 19 000 USD, 54 774,84 Lt) sumos už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pagal Paskolos sutartį Nr. 2, t. y. iš viso - 88 205,44 Lt dydžio palūkanų sumą, apskaičiuotą iki 2009 m. gruodžio 24 d., kurias apygardos teismas pagrįstai priteisė. Be to, ieškovas prašė priteisti ir 12 proc. dydžio palūkanų nuo 160 375,44 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki visiško skolos grąžinimo, remdamasis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, teigdamas, kad 12 proc. dydžio palūkanos nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki visiško paskolos sumų grąžinimo dienos priteistinos kaip kompensacija už paskolų sumų grąžinimo termino pradelsimą (IV b. t., 1-7 l.).

Iš Paskolos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bei Laidavimo sutarčių N 1 ir N 2 matyti, kad jose nustatytos 12 procentų dydžio metinės palūkanos, mokėtinos nuo sutartyse nurodytos paskolos sumos, yra mokėjimo palūkanos, nes Paskolos sutarčių 4.1 punktuose nustatyta, kad palūkanos mokamos už naudojimąsi paskola (CK 6.872 str.); be to, Laidavimo sutarčių 1.1 punktuose nustatyta, kad pagal šias sutartis laiduotojas įsipareigoja atsakyti paskolos davėjui už sumokėjimą 12 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų už naudojimąsi paskola iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Minėta, kad ieškovo prašomos priteisti ir apygardos teismo pagrįstai priteistos 88 205,44 Lt palūkanos buvo apskaičiuotos iki 2009 m. gruodžio 24 d. (IV b. t., 1-8 l.). Atsižvelgiant į tai, kad Laidavimo sutartyse buvo nustatyta pareiga laiduoti už palūkanų sumokėjimą iki 2009 m. gruodžio 31 d., apygardos teismas neturėjo pagrindo iš atsakovų (laiduotojų) priteisti ieškovo naudai 12 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki visiško skolos padengimo, o priteisdamas iš atsakovų 12 proc. dydžio palūkanas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki visiško skolos grąžinimo padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai laidavo už nurodytų palūkanų mokėjimą iki visiško skolos mokėjimo, pažeisdamas materialinės ir proceso teisės normas (CPK 185 str.; CK 6.81 str. 2 d.).

Taigi pakeistina apygardos teismo nutartis, panaikinant teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovų priteista ieškovo naudai 12 proc. palūkanų (skaičiuotinų nuo 160 375,44 Lt skolos) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki visiško skolos padengimo dienos, paliekant nepakeistą kitą teismo nutarties dalį (CK 6.81 str. 2 d., 6.872 str. 1 d.; CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovų V. L. ir R. L. priteista solidariai ieškovo Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Link Del“ naudai 12 proc. metinių palūkanų nuo 160 375,44 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki visiško skolos padengimo dienos.

Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.