- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- eI-5934-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00577-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. O.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
- 1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovo atstovei I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) per elektroninių paslaugų portalą padavė teismui skundą, pasirašytą pareiškėjo atstovo advokato Artūro Sebeikos, kuriame prašo įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Inspekcija, Vilniaus skyrius, atsakovas) atlikti veiksmus: išduoti 2015 m. gruodžio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (23.31)-FAK-503 kopiją elektroniniu būdu; priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad pareiškėjas su A. D. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pastebėjo, kad bendraturtis sienoje iškirto dar vieną langą ir dėl to 2015 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, kuriame prašė ištirti neteisėtas statybas, nustačius pažeidimus prašė imtis priemonių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas iš Inspekcijos gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus skyrius 2015 m. gruodžio 4 d. patikrino lango įrengimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)-FAK-503 (toliau – ir Patikrinimo aktas, Aktas). Pareiškėjas 2016 m. sausio 25 d. elektroniniu būdu kreipėsi į atsakovą su prašymu elektroniniu būdu pateikti 2015 m. gruodžio 4 d. Patikrinimo akto kopiją, tačiau atsakovas 2016 m. vasario 3 d. raštu nurodė, kad prašomos Akto kopijos nepateiks. Su tokia atsakovo pozicija pareiškėjas nesutinka. Remiasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi), (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kuriuo patvirtinta Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės ir kitais teisės aktais. Teigia, kad gautas atsisakymas teikti kopiją prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytiems viešojo administravimo principams. Paaiškina, kad atsakovas nenurodė jokių aiškių priežasčių, dėl kurių atsisako tenkinti prašymą ir taip apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją iš viešojo administravimo institucijos.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat savo reikalavimą grindžia Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis (5 punktu, 6 punktu, 49 punktu, 51.1 punktu), (toliau – Inspekcijos taisyklės).
Teisme gautas pareiškėjo 2016 m. kovo 9 d. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas atsisakė nuo skundo ir prašė bylą nutraukti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas į elektroninę administracinę bylą pateikė atsiliepimą ir kartu su atsiliepimu buvo pateikta Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto kopija, kurios prašė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu jo reikalavimas faktiškai buvo patenkintas ir priežastis, dėl kurios pareiškėjas kreipėsi į teismą išnyko. Tačiau pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to šis pareiškimas buvo perduotas atsakovui su reikalavimu pateikti atsiliepimą.
Atsiliepimas
Teisme gautas Vilniaus skyriaus atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo atsisakoma skundo. Šiame atsiliepime atsakovas nesutiko su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašė šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pateikiant Akto kopiją teismui vykdė teismo nutartį, kuri yra privaloma, o ne pareiškėjo reikalavimą.
Teisme 2016 m. kovo 29 d. gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti iš esmės, nes atsižvelgiant į atsakovo atsiliepimą dėl prašymo nutraukti bylą, pareiškėjas daro išvadą, kad jo reikalavimas geruoju nebuvo patenkintas, reiškia skundo dalykas neišnyko, atsiėmus skundą pareiškėjui negalės būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad atsakovas ir toliau ginčija pareiškėjo teisę gauti Akto kopiją. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas atsiima savo pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo ir prašo bylą nagrinėti iš esmės.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir keliamą reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad, nors pareiškėjas (jo atstovas) Akto elektroninę kopiją ir gavo ir gali tą kopiją pateikti į civilinę bylą, kurioje Akto kopija buvo reikalinga, tačiau, kadangi atsakovas neigia pateikęs pareiškėjui prašomą Akto kopiją, atsakovo atsisakymas teikti elektroninį dokumentą yra neteisėtas, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl pareiškėjas savo reikalavimą palaiko. Paaiškino, kad rašto, kuriuo atsisakyta teikti akto elektroninę kopiją neskundžia dėl to, kad nelaiko jo viešojo administravimo institucijos sprendimu, o laiko pranešimu apie veiksmą, kuriuo atsisakyta atlikti prašomus veiksmus, todėl teismo prašo įpareigoti atlikti tuos veiksmus. Taip pat patvirtino, kad tokiam apsisprendimui didelę įtaką turėjo ir atsakovo prieštaravimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad tikrinant pareiškėjo skundą dėl neteisėtų statybų, Inspekcijos darbuotojai surašė Patikrinimo vietoje aktą. 2016 m. vasario 2 d. gautas pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. prašymas atsiųsti Aktą elektroniniu būdu. Vilniaus skyrius 2016 m. vasario 3 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad Aktas nebus teikiamas, nes tai vidaus darbo dokumentas, įrodantis, kad patikrinimas buvo atliktas vietoje, o akto turinys pareiškėjui jau buvo išdėstytas anksčiau pateiktame Vilniaus skyriaus atsakyme. Tuo pačiu pareiškėjui buvo pasiūlyta su Aktu susipažinti Vilniaus skyriuje, konkrečiai nurodant adresą ir kabineto numerį.
Savo poziciją grindžia Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalimi, Teisės gauti informaciją įstatymu, taip pat Inspekcijos patvirtintomis taisyklėmis (5 punktu) ir nurodo, kad Inspekcija nagrinėja asmenų prašymus suteikti administracinę paslaugą, o pagal Taisyklių 54 punktą toks prašymas išsprendžiamas išduodant prašomą dokumentą arba nurodant atsisakymo išduoti dokumentą priežastis. Remiasi Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi ir aiškina, kad tinkamai įgyvendino nurodytus teisės aktus.
Atsakovas remiasi ir tuo, kad Akte jokie viešojo administravimo subjekto įpareigojimai neformuluojami, jis nesukelia kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Be to, pareiškėjui prašoma informacija buvo suteikta kitu aktu. Atsakovas nurodo, kad pasiūlė pareiškėjui ir kitą Teisės gauti informaciją įstatymo 17 straipsnyje numatytą informacijos gavimo būdą – leido susipažinti su aktu Vilniaus skyriuje.
Atsakovas rėmėsi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi ir aiškino, kad teismas privalo išsiaiškinti kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, ar teisės buvo pažeistos pareiškėjo nurodytu būdu, o nenustačius teisių pažeidimo, skundas turi būti atmestas. Pareiškėjas, pasak atsakovo, nenurodė, kaip jo reikalavimų patenkinimas paveiktų jo teisių ir pareigų apimtį ar įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos, o būtent, kad pareiškėjas turėjo įrodyti, kaip Akto nepateikimu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Išsakė nuomonę, kad teismas turi vertinti patį Akto turinį ir iš jo spręsti, ar jo nepateikimas kaip nors įtakojo pareiškėjų teisių pažeidimą, kokiam tikslui pareiškėjui buvo reikalingas prašomas dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Ginčas yra dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės institucijos ar įstaigos įgyvendinimo. Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas ir šių įstatymų pagrindu priimti teisės aktai, reglamentuojantys asmenų aptarnavimą viešojo administravimo įstaigose. Tačiau esminis nagrinėjamu atveju yra Teisės gauti informaciją įstatymas, kuris nustato aiškius kriterijus, kokiais atvejais ir kokią informaciją, kokiais būdais ir terminais, įstaigos privalo teikti. Atsakovo nurodomos taisyklės reglamentuoja tik informacijos teikimo tvarką, tačiau jos nepaneigia įstatyme nustatytos pareigos teikti dokumentų kopijas, jeigu minėtas įstatymas tokią teisę garantuoja.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių su prašymu ištirti lango įrengimą išorinėje sienoje, pastate, kurio bandraturčiu yra ir pareiškėjas.
Pareiškėjas gavo Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2015 m. gruodžio 8 d. atsakymą į prašymą Nr. (23.2)2D-19166. Šiame rašte nurodyta, kad Vilniaus skyrius vietoje 2015 m. gruodžio 4 d. patikrino lango įrengimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)-FAK-503. Gavęs šį raštą, pareiškėjas pateikė Vilniaus skyriui tokio pobūdžio 2016 m. sausio 25 d. prašymą: nurodė, kad gavo atsakymą dėl lango įrengimo ir prašo: „1. Atsiųsti patikrinimo aktą 2015-12-04, nr. (23.31)-FAK-503 2. Atsakymą ir kitus dokumentus atsiųsti elektroniniu būdu adresu (duomenys neskelbtini)“. Inspekcijos Vilniaus skyrius 2016 m. vasario 3 d. raštu Nr. (23.2)2D-1608 „Dėl faktinių duomenų vietoje patikrinimo akto Nr. FAK-503“, kuriame rašo, kad suteikia pareiškėjui informaciją (informuoja), kad Aktas yra nustatytos formos vidaus darbo dokumentas, kuris įrodo, kad patikrinimas buvo atliktas vietoje ir prie kurio yra pridedamos privalomos fotonuotraukos, todėl Akto kopija neteikiama. Nurodyta, kad Akto turinys yra išdėstytas pareiškėjui pateiktame atsakyme. Nurodoma, kad su pačiu Aktu pareiškėjas gali susipažinti skyriuje, adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, 11 a. 1110 kabinetas. Toliau nurodoma sprendimų ir veikimo/neveikimo apskundimo tvarka, nukreipiant į Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisykles, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5.
Atsakovas Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą į elektroninę bylą, kartu su atsiliepimu, kaip priedas teismui pateiktas 2015-12-02 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (23.31)-FAK-503 su priedu kopija, 3 lapai. Į bylą pateikta elektroninė Akto kopija su nuotraukomis. Gavus į bylą Aktą, pareiškėją, kaip minėta pirmiau, aprašant pareiškėjo prašymus, paduotus teismui, šio dokumento kopija tenkino ir jis buvo nusprendęs atsisakyti skundo, tačiau iškilus bylinėjimosi išlaidų klausimui, atsakovui neigiant, kad nutraukus bylą galimas bylinėjimosi išlaidų priteisimas, nes atsakovas geruoju prašymo netenkino, pareiškėjas atsisakė prašymo nutraukti bylą ir aiškino, kad jo teisėtas prašymas nebuvo patenkintas be jokio pagrindo, pareiškėjui prašyto dokumento kopija būtina civilinėje byloje, todėl pareiškėjas palaikė pirminį reikalavimą.
Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nes mano, jog pareiškėjas turėjo pagrįsti, kokiam tikslui jam tas dokumentas reikalingas, palaikė savo pradinę nuomonę, kad tai tarpinis ir vidinis darbo dokumentas, kurio turinys pareiškėjui praneštas atsakant į jo prašymą. Atsakovas savo atsisakymą, bet tik atsiliepime į skundą, grindė Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, bet konkrečiai nepaaiškino kaip tos nuostatos taikytos nagrinėjamu atveju. Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Šio straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad įstatymas netaikomas, kai asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti informacijos, kurios jis prašo, panaudojimo tikslą. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas atsakovo teiginiai apie tai, kad atsakovas neprivalėjo pateikti prašomu būdu dokumento kopijos vien dėl to, kad pareiškėjas nenurodė jos panaudojimo tikslo, o iš to atsakovas daro išvadą, kad pagal ABTĮ 5 ir 22 straipsnio nuostatas pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, yra visiškai nepagrįsti. Tokią išvadą patvirtina ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio nuostatos: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas – bet kokia valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos sukurta ar gauta teiktina informacija ar jos dalis, išreikšta rašytine, įskaitant elektroninę, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma. 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad informacijos teikimas – informacijos atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant ją prieinamą pareiškėjams, užtikrinant jiems teisę laisvai susipažinti su dokumentais ir (ar) panaudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams. Tačiau, nors Teisės gauti informaciją 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos įvairios informacijos teikimo formos, tame tarpe ir leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą ir kt., visgi paskutinis šios dalies teiginys leidžia daryti išvadą, kad jeigu prašyme buvo nurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ir turi pateikti dokumentą prašoma forma, o jeigu nebūtų nurodyta, tai įstaiga turi teikti informaciją tokia forma kaip ir gautas prašymas (jis buvo elektroninis). Be to, pati gauto prašymo forma ir turinys, atsakovo buvo priimta kaip tinkama, nes atsakovas nesiūlė patikslinti prašymą, įstaiga (atsakovas) 2016 m. vasario 3 d. raštu pasiūlė kitą informacijos teikimo formą – atvykti ir susipažinti su aktu. Jeigu prašymo forma ir turinys neatitiktų įstatymo reikalavimų, įstaiga turėtų pagal minėto įstatymo 12 straipsnį siūlyti pataisyti prašymą. Taigi, atsakovo argumentai, kad prašymas buvo netinkamas, nes nenurodyta, kokiu tikslu prašoma pateikti dokumento kopiją, yra nepagrįsti.
Iš nurodyto pirmiau teisinio reguliavimo seka, kad atsakovas privalėjo teikti pareiškėjui jo prašomą dokumentą, nepaisant to, kad jis vidinis ir tarpinis darbo dokumentas, privalėjo jį teikti tokia forma, kokia buvo prašyta, nes pareiškėjo prašymo atsakovas nepripažino netinkamu, ir atsakovas neturėjo domėtis kaip pareiškėjas panaudos prašomą dokumentą, arba turėjo nurodyti, kad be tokio paaiškinimo, toks dokumentas negali būti teikiamas. Tuo tarpu atsakovas leido susipažinti su dokumentu įstaigoje, reiškia nėra draudimo pareiškėjui susipažinti su dokumentu, nenurodžius jo panaudojimo tikslo.
Dėl pareiškėjo pažeistų teisių. Teisės gauti informaciją 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos elektroninėmis priemonėmis teikiami pareiškėjui dokumentai prilyginami rašytinės formos dokumentams, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima nustatyti parašo tapatumą. Nors pareiškėjo atstovas tik teisme paaiškino, kad prašoma dokumento kopija būtina pateikti į civilinę bylą, tačiau atsakovui neteikiant pareiškėjui prašomo dokumento prašomu būdu ir teigiant, kad elektronine forma prašyto dokumento kopija pateikta tik teismui, pareiškėjui galimai iškils sunkumai pateikti Akto kopiją iš administracinės bylos į civilinę bylą. Patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 metais nagrinėjamos kelios civilinės bylos, kuriose ieškovas yra pareiškėjas, o atsakovas namo bendraturtis L. J., bylos yra dėl bendrosios dalinės nuosavybės, o būtent namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo (pvz. žr. civilinė byla Nr. e2-6409-608/2016, e2-11599-155/2016, e2-3973-541/2016, e2-2356-819/2016), tame tarpe, civilinėje byloje Nr. e2-6409/608/2016 (proceso Nr. 2-68-3-00726-2016-3), nagrinėjamas ieškinys dėl minėto namo rekonstravimo projekto derinimo. Tai patvirtina pareiškėjo atstovo teiginį, kad dokumentas buvo reikalingas pateikti į civilinę bylą. Nors dokumento kopijos gavimo tikslo įstaigai (atsakovui) nurodyti nagrinėjamu atveju įstatymas iš pareiškėjo nereikalauja (atsakovas raštu pateiktame atsisakyme nenurodė, kad tai yra išimtinis atvejis, kai tokį tikslą reikia nurodyti), tačiau pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos jau vien dėl to, kad jo prašymas netenkinamas nenurodant tokio neveikimo teisėtos priežasties, kaip to reikalauja Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tuo tarpu Teisės gauti informaciją įstatymas vienareikšmiškai suteikia pareiškėjui teisę gauti prašomo dokumento kopiją elektroniniu būdu ir nenurodant dokumento kopijos panaudojimo tikslo.
Pareiškėjas neskundžia 2016 m. vasario 3 d. rašto, kuriuo atsisakyta pateikti dokumento kopiją prašomu būdu. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad šį raštą laiko tik informavimu apie veiksmą (neveikimą), kurį vertina kaip neteisėtą. Šiame rašte nurodant apskundimo tvarką, nurodoma galimybė skųsti sprendimus, veiksmus ir neveikimą, todėl daroma išvada, kad raštu pranešama apie institucijos apsisprendimą veikti tame rašte nurodytu būdu, t.y. netenkinti prašymo pateikti dokumento kopiją elektroniniu būdu, o siūlant susipažinti su dokumentu įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad toks veiksmas/neveikimas yra neteisėtas, pareiškėjo skundas tenkinamas įpareigojant atsakovą išduoti pareiškėjui prašomo dokumento kopiją elektroniniu būdu.
Kadangi Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnis nustato, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, šis terminas nustatytinas ir teismo sprendimu.
Dėl teismo išlaidų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Su skundu buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad už skundo padavimą M. O. sumokėjo 21,00 Eur (žyminis mokestis, įskaitytas už nagrinėjamą bylą). Prie skundo pridėta Sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 16/09, 2016 m. vasario 9 d., kurioje nurodyta, kad T. O. jį atstovaujantis advokatas išrašė 350 Eur sąskaitą už skundo teismui parengimą ir atstovavimą, o SEPA mokėjimo nurodymas patvirtina, kad tą pačią dieną T. O. už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje advokatui Artūrui Sebeikai pervedė 350,00 Eur. Tas pačias sumas advokatas prašė priteisti ir pateikdamas pareiškimą, kuriuo buvo atsisakoma nuo skundo.
Prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodytos sumos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių už skundo parengimą (8 punktas). Tačiau už atstovavimą suma nepriteistina, nes byla trūko tik 24 min. (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į tai prašoma suma 350,00 Eur mažinama, nes ji mokėta ir už skundo surašymą, ir už atstovavimą. Be to, Rekomendacijų 2 punktas nurodo, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į kitus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kt. Nagrinėjamu atveju byla iš esmės visiškai nesudėtinga (tik teismui buvo sudėtinga įvertinti pareiškėjo prieštaringus prašymus, kai pareiškėjas keitė nuomonę dėl to, ar jo reikalavimas buvo patenkintas, ar nebuvo), byloje iš esmės taikytinas tik vienas įstatymas, pats ginčo dalykas nebuvo itin reikšmingas, pareiškėjas galimybę susipažinti su prašomu dokumentu ir pasidaryti jo kopiją gavo tik padavęs teismui skundą, todėl nurodyta išlaidų suma, kuri priteistina iš atsakovo, mažintina iki 150,00 Eur, taip pat priteistinas 21,00 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo T. O. skundą tenkinti.
Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti T. O. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, surašyto 2015 m. gruodžio 7 d., Nr. (23.31)FAK-506, kopiją elektroniniu būdu.
Priteisti pareiškėjo T. O. naudai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 171,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) bylos nagrinėjimo išlaidų.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.