Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, auštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK0 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2017 m. spalio 24 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) namo penkto aukšto laiptinėje, prie buto (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su kaimynu S. S., sudavė jam vieną smūgį keliu į veidą ir sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę akį, po to nukentėjusįjį laiptinėje pargriovė ir sudavė jam ne mažiau kaip 6 smūgius į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. S. odos nubrozdinimus ir intradermalines kraujosruvas nosyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio jungtinėje, nosies kaulų lūžį su poslinkiu ir dešinio viršutinio žandikaulio sinuso lūžį su poslinkiu, nosies patinimu ir skausmingumu, odos nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje ir pakaušio dešinėje, intradermalines kraujosruvas kaktos kairėje, kraujosruvas lūpų kairėje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo S. S..

Byloje civiliniu ieškovu pripažinta Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, byloje yra pareikštas 177,45 Eur dydžio civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo atlyginti padarytą turtinę žalą(b. l. 37-39, 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigia, tačiau teismas jo iškeltą savigynos versiją – vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, kaltinamasis taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimasis laikomas realiu, jeigu jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Pažymėtina, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Kaip matyti iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, teismo vertinimu, A. G. joks realus pavojus iš nukentėjusiojo S. S. negrėsė - jis jam negrasino (tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teisme patvirtino, kad jokio dialogo ar apsižodžiavimo nei iš vieno, nei iš kito prieš A. G. smūgius nebuvo), nukentėjusysis neturėjo rankose ir neėmė jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų (atėjo tiesiai iš biliardinės, pamatęs pas kaimyną degant bute šviesą su tikslu pasikalbėti). Taip, pripažintina, kad nukentėjusysis tą vakarą buvo išgėręs, ko jis ir pats neneigė, dėl to galimai per garsiai beldėsi į A. G. buto duris, kadangi prieš tai skambinus jam nieks durų neatidarė, nors žinojo kad kaimynas tikrai yra namie. Tačiau tai A. G., teismo nuomone, nesudarė jokios akivaizdžios priežasties, atidarius buto duris ir atpažinus savo namo kaimyną, iš karto trenkti jam keliu bei kumščiu į veidą, pastumti ir pargriuvusį S. S. dar kumščiuoti į veido sritį. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam nebuvo pagrindo manyti, kad jam iškilo realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio reikia gintis ir tokie kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. A. G. gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl atmesti juos kaip nepatikimus ar vertinti kritiškai nėra jokio teisinio pagrindo. Nukentėjusiojo S. S. bei liudytojų K. B., A. G. teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės sutampantys ir logiški. Jų parodymus patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateikta specialisto išvada, kurioje objektyviai yra nustatyta, kad S. S. sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Todėl, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais dėl panaudoto smurto S. S. atžvilgiu apimties ir įvykio aplinkybių. Tuo tarpu liudytojo Z. B. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas kartojo, jog jo A. G. paprašė paliudyti teisme. Šio liudytojo parodymai iš esmės skiriasi nuo nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų, tačiau beveik sutampa su paties kaltinamojo pozicija, jog jis nemušė S. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Z. B. matė, kad S. S. veidas kruvinas, bėga jam iš nosies kraujas, tačiau paaiškinti teismui, iš kur tas kraujas atsirado, negalėjo .Vienareikšmiškai tvirtino, jog A. G. kaimyno nemušė, nieko apie tai nežino ir nematė, bet tikrai matė, kaip S. S. pirmas puolė ir trenkė Andriui. Pažymėtina, jog pats A. G., duodamas parodymus teisme, nei karto neužsiminė apie Stasio smūgį jam, t.y. kad kaimynas jam smūgiavo.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamojo veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis, todėl teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad A. G. 2017 m. spalio 24 d. apie 20.00 val., Lūžų g. 3 namo penkto aukšto laiptinėje, nukentėjusiajam S. S. tyčia sudavė vieną smūgį keliu į veidą ir vieną smūgį kumščiu į kairę akį, bei ne mažiau kaip šešis smūgius į veido sritį ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. G. kaltė įrodyta tiek nukentėjusiojo S. S., tiek liudytojų - K. B., A. G. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, bei rašytiniais bylos duomenimis (specialisto išvada, akistatos protokolas ir kt.). Kaltinamojo A. G. veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7–452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis A. G. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Bylos duomenimis, yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, šeimos neturi. Teigia esantis jūreivis, dirbantis pagal kontraktus. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, A. G. skirtini teismo įpareigojimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Byloje civiliniu ieškovu pripažinta Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, byloje yra pareikštas 177,45 Eur dydžio civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo atlyginti padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes neįžvelgė savo kaltės. Nukentėjusysis S. S. byloje civilinio ieškinio nereiškė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatyta, kad A. G. neteisėtais, tyčiniais, smurtiniais veiksmais nesunkiai sužalojo savo kaimyną – S. S.. Dėl S. S. gydymo išlaidų Klaipėdos teritorinė ligonių kasai buvo padaryta 177,45 Eur turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Civilinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra priežastinis ryšys, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl padarytos 177,45 Eur turtinės žalos yra tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo A. G. priteistina civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai 177,45 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, laisvės apribojimo laikotarpiu A. G. paskirti įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 177,45 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Klaipėdoje – Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, H. Manto g. 38, Klaipėda, tel. (8-46) 310220).

Išaiškinti kaltinamajam, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.