Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Šiaulių bankas“, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, antstolei Daivai Kelmelienei dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Daiva Kelmelienė 2016 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. S-16645 skundą atsisakė tenkinti. Nurodo, kad antrosios pakartotinės varžytynės buvo atšauktos, pareiškėja, paskelbus jos įkeisto turto varžytynes, sistemingai rašo ir teikia skundus, pareiškimus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, toliu būdu vilkina išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Tiek pareiškėja, tiek jos sūnus R. J. turi siekį, kad kuo ilgiau įkeistas turtas nebūtų parduotas, nes R. J. minėtoje sodyboje gyvena.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Daivos Kelmelienės kontoroje vykdomas 2013 m. gruodžio 16 d. Alytaus 2-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 8035 dėl 62 383,51 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimas iš skolininkės S. J. išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ naudai. 2014 m. kovo 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Pareiškėjos turtas įvertintas atsižvelgiant į 2014 m. vasario 24 d. teismo eksperto Kosto Jurkevičiaus atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. TEA-14-02-040, kuriame nustatyta, kad skolininkei priklausančio nekilnojamo turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 90 000,00 Lt. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto įvertinimo nepareiškė. Nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. antstolė vykdė pareiškėjai priklausančio turto antrąsias pakartotines varžytynes, kuriose turtas buvo pardavinėjamas už 15 639,48 Eur. Varžytynės buvo sustabdytos, nes pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jai, kaip fiziniam asmeniui, iškėlimo, tačiau bankroto bylos neiškėlus, išieškojimas iš pareiškėjos turto buvo atnaujintas ir 2016 m. kovo 16 d. buvo paskelbtos pareiškėjos turto antrosios pakartotinės varžytynės. Pareiškėja 2016 m. kovo 22 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad antstolė prieš skelbdama pakartotines varžytynes turėjo paskirti atlikti pakartotinę parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolė 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą, nurodė, kad terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti praleistas, už ekspertizės atlikimą pareiškėja nesumokėjo, antstolės iniciatyva jau buvo skirta ekspertizė pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Pareiškėjos įkeisto turto varžytynės, skaičiuojant matematiškai, jau paskelbtos septintą kartą, o skiriant dar vieną ekspertizę, ir toliau būtų sudaromos sąlygos vykdymo procesui vilkinti, pažeidžiami abiejų vykdymo proceso šalių išieškotojo ir skolininko interesai, didinamos vykdymo išlaidos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolės Daivos Kelmelienės veiksmų netenkino, paskyrė pareiškėjai 200,00 Eur baudą, 50 procentų šios sumos skiriant sumokėti suinteresuotam asmeniui AB „Šiaulių bankas“.

Pareiškėja su atskiruoju skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, prašydama panaikinti minėtą nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, panaikinti pareiškėjai paskirtą 200 Eur baudą.

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi konstatavo, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl nutarė atskirąjį skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikta nepakeistą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2016-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; kt.).

Kaip jau minėta Kauno apygardos teismas nurodė, kad pareiškėja neteikė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės. Ji nėra teikusi jokio motyvuoto prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (įmokėjusi į depozitinę sąskaitą), nėra teikusi pagrįstų įrodymų, paneigiančių nustatytą turto rinkos vertę (pvz.: kad turto vertė padidėjo) ar siūliusi savo surastą pirkėją, t. y. neatliko jokių bendradarbiavimo su antstole veiksmų, kad greičiau ir objektyviau būtų nustatyta turto vertė ir turtas realizuotas ar kitu būdu atsiskaityta su išieškotoju. Pareiškėja, teigdama, kad turto vertė per dvejus metus galėjo pasikeisti, nepateikė ne antstolei, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas nurodė, kad antstolės Daivos Kelmelienės veiksmai skelbiant antrąsias pakartotines turto varžytynes, atsisakius atlikti pakartotiną turto vertinimą yra pagrįsti ir teisėti, teismas dėl to paties dalyko pakartotinai nepasisako (CPK 182 straipsnis) ir daro išvadą, kad antstolės Daivos Klemelienės priimtą patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pakartotinės pareiškėjai priklausančio turto varžytynės, pripažinti neteisėtu pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas dėl pirmiau nurodyto patvarkymo panaikinimo bei varžytynių atšaukimo atmetamas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos S. J. skundą dėl antstolės Daivos Kelmelienės veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.