- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1414-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ prašymą baigti R. B. ir G. B. bankroto bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi R. B. ir G. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atenergo“.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. liepos 20 d., 2015 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. birželio 28 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimis patvirtinti / patikslinti R. B. ir G. B. kreditorių reikalavimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
3. Bankroto administratorė teismui pateikė prašymą baigti R. B. ir G. B. bankroto bylą, nes 2019 m. kovo 17 d. baigėsi 3 metų bankroto proceso terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė baigti R. B. ir G. B. bankroto bylą. Patvirtino nepatenkintus ir nurašomus UAB „Afin Baltica“ 190,27 Eur, UAB „Swedbank lizingas“ 76 721,16 Eur, antstolio G. J. 158,78 Eur, antstolio A. S. 1 929,67 Eur, AB „Swedbank“ 23 548,66 Eur, UAB „Paslaugos būstui“ 858,61 Eur, UAB „Forsina“ 150 961,33 Eur, AB „Klaipėdos energija“ 3 309,11 Eur, UAB „Mokilizingas“ 327,62 Eur, antstolės A. R. Ž.164,60 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ 101,07 Eur, antstolio J. P. 405,74 Eur, antstolės B. T. 1 354,84 Eur, antstolės R. V. 441,11 Eur, „B2Kapital“ SIA 16 083,49 Eur, AB SEB banko 29 080,91 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ 5 319,08 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ 24 803,96 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 278,03 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo R. B. nenurašė ir nutarčiai įsiteisėjus nurodė grąžinti vykdyti toliau.
5. Teismo nuomone, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad yra teisinės prielaidos priimti nutartį baigti fizinių asmenų bankroto bylą. Įvykdžius mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus sprendė, kad fizinio asmens bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą – pasiektas.
6. Išaiškino, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, visi mokesčiai, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
7. Nurodė, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepaisė fizinių asmenų bankroto bylose esančio viešojo intereso.
8.2. Pagal mokumo atkūrimo planą, patvirtintą 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, įmokos turėjo būti mokamos kas 6 mėn. po 600 Eur ir sumokėta viso plano įgyvendinimo laikotarpiu 3 600 Eur. Kreditoriai yra gavę tik tris įmokas, kurios sudaro tik 2 000 Eur, t. y. 1 600 Eur mažiau nei numatyta plane. Tai įrodo, kad planas nėra įvykdytas. Ši faktinė aplinkybė pažymėta 2019 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkime, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
8.3. Bankroto administratorė nepateikė duomenų, kiek iš viso buvo gauta įmokų bankroto procese ir kaip jos buvo paskirstytos paskutiniais mėnesiais, t. y. nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn.
8.4. Nagrinėjamu atveju bankrutuojantys asmenys, būdami darbingo ir jauno amžiaus, dirbdami kvalifikuotus darbus nebuvo aktyvūs, ir ne tik kad nesiekė maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bet neįgyvendino plano pilna apimtimi, t. y. nesumokėjo visų įmokų, numatytų pagal mokėjimo grafiką, todėl bankroto procesas negali būti baigiamas.
9. Bankrutuojantis asmuo R. B. atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą rezoliucinėje dalyje prašo skundą atmesti, tačiau atsiliepimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad apeliacinis skundas pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą turi būti nutrauktas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Bankroto byloje esantys įrodymai patvirtina, jog mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai ir įgyvendintas. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte buvo patvirtinta, kad bankrutuojantys asmenys įvykdė mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus. Prieštaravimų dėl bankroto bylos užbaigimo ir / ar pastabų, kad kreditoriams nesumokėtos visos mokumo atkūrimo plane numatytos įmokos, kreditoriai neteikė ir tokiu būdu vieningai pripažino, kad mokumo atkūrimo planas įvykdytas.
9.2. UAB „Būsto paskolų draudimas“ tik 2019 m. kovo 14 d. su AB „Swedbank“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, todėl darytina išvada, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ neturi reikalavimo teisės į įmokas, kurios bankrutuojančių asmenų pagal mokumo atkūrimo planą buvo numatytos skirti kreditoriams iki 2019 m. kovo mėn. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra įgaliotas ginti kitų kreditorių teisių ar teisėtų interesų.
Šalies argumentai
9.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog bankroto administratorė neteisėtai nepateikė visų suinteresuoto asmens prašomų dokumentų – depozitinės banko sąskaitos nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. gegužės mėn. 2016 m. kovo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpis yra treji metai ir pagal šį planą paskutinis mokėjimas kreditoriams buvo numatytas 2019 m. kovo mėn. Atsižvelgiant į tai kreditoriaus prašymas pateikti duomenis už ilgesnį, nei teismo patvirtintą mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį, yra teisiškai nepagrįstas.
9.4. Taip pat deklaratyvus ir nepagrįstas suinteresuoto asmens pareiškimas, kad bankrutuojančiam asmeniui gaunant komandiruotpinigius ir neteikiant tokios informacijos buvo palikta galimybė naudoti lėšas ne pagal planą, o pagal poreikį. Priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, R. B. nuo kreditorių nenuslėpė fakto, kad gauna komandiruotpinigius, ir šis klausimas bankroto byloje jau buvo sprendžiamas tvirtinant mokumo atkūrimo planą.
Atsiliepimas
10. Bankroto administratorė atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Taip pat prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Bankroto byloje esantys įrodymai patvirtina, jog mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai ir įgyvendintas, o suėjus plane nurodytam 3 metų terminui bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo bei kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė visi įstatymo reikalaujami subjektai – bankroto administratorės įgaliotas asmuo, bankrutuojantys asmenys R. B. bei G. B. ir išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininkė UAB „Forsina“. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte buvo patvirtinta, kad bankrutuojantys asmenys įvykdė mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus. Prieštaravimų dėl bankroto bylos užbaigimo ir/ar pastabų, kad kreditoriams nesumokėtos visos mokumo atkūrimo plane numatytos įmokos, kreditoriai neteikė ir tokiu būdu vieningai pripažino, kad mokumo atkūrimo planas įvykdytas.
10.2. UAB „Būsto paskolų draudimas“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir įvairias būdais stengiasi sutrukdyti bankroto procesui, todėl prašoma skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta baigti R. B. ir G. B. bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. Atskiruoju skundu akcentuojama, jog teismas negalėjo priimti sprendimo baigti R. B. ir G. B. bankroto bylą, kadangi bankrutuojantys asmenys netinkamai vykdė teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodė, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekdami maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).
18. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano, patvirtinto 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, 3 punkte nurodyta, kad šis planas įgyvendinamas per 3 metų laikotarpį. Mokumo atkūrimo plano 13 punkte nustatyta, kad paskirstymo kreditoriams tikslus proporcingumas bus nustatomas, kai bus parduotas turtas, kuriam nustatyta hipoteka, ir paskirsčius gautas pinigines lėšas už parduotą turtą bei patikslinus kreditinius reikalavimus. Nurodyta, kad šiuo metu apskaičiuoti visų kreditorių reikalavimų proporcingumo neįmanoma, nes nežinoma, už kokią kainą bus parduotas įkeistas turtas ir kokia apimtimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai iš įkeisto turto. Kaip priedas prie mokumo atkūrimo plano pridėtas preliminarus mokėjimų grafikas. Plano 4 punkte nurodytas numatomas parduoti turtas; 6 punkte išvardytos priemonės, skirtos asmenų mokumui atkurti.
19. 2019 m. birželio 6 d. bankroto administratorė teismui pateikė prašymą baigti R. B. ir G. B. bankroto bylą, nes 2019 m. kovo 17 d. baigėsi 3 metų bankroto proceso terminas.
20. Minėta, kad mokumo atkūrimo planas teismo patvirtintas 2016 m. kovo 17 d., nustatytas plano įgyvendinimo terminas yra 3 metai, o mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas bankroto administratorės pateiktas teismui 2019 m. birželio 6 d., t. y. suėjus plane nustatytam 3 metų terminui.
21. Analizuojant apeliantės argumentus, susijusius su netinkamu mokumo atkūrimo plano vykdymu, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog 3 metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 29 punktas).
22. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta, jog paskirstymo kreditoriams tikslus proporcingumas bus nustatomas kai bus parduotas turtas, kuriam nustatyta hipoteka, ir paskirsčius gautas pinigines lėšas už parduotą turtą bei pridėtas preliminarus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, iš kurio nustatyta, kad buvo planuota bankrutuojančių asmenų lėšas, sukauptas fizinio asmens sąskaitoje, kreditoriams paskirstyti kas 6 mėn. (po 600 Eur).
23. Bankroto administratorės pateiktais duomenimis, bankrutuojantys asmenys nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. gavo 2 169,76 Eur pajamų. Iš pajamų ir išlaidų suvestinės nustatyta, kad bankrutuojančių asmenų pajamos buvo 2 913,74 Eur mažesnės, nei buvo patvirtinta leistina būtiniausiems poreikiams tenkinti suma. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog bankrutuojantys asmenys, nepaisant anksčiau minėtos aplinkybės, su artimųjų pagalba kreditoriams pervedė 2 183,71 Eur sumą. Bankroto proceso metu taip pat buvo parduotas mokumo atkūrimo plane numatytas parduoti turtas. Administratorė taip pat nurodė, kad persikvalifikuoti bankrutuojantiems asmenims šiuo metu nėra galimybės, kadangi jų gaunamos pajamos nesudaro galimybės mokėti už specialius kursus ar pan. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje taip pat pažymėta, jog G. B. 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo atleista iš darbo, tačiau bandė užsiimti individualia veikla. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės pagal bankrutuojančių asmenų finansines galimybes buvo įvykdytos.
24. Atskirojo skundo argumentas, jog nebuvo pateikta duomenų, kiek iš viso buvo gauta įmokų bankroto procese ir kaip jos buvo paskirstytos paskutiniais mėnesiais, t. y. nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, nei teigia apeliantė, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje nurodyta išsami informacija apie bankrutuojančių asmenų gautas įmokas. Duomenų, kaip buvo skirstomos įmokos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., administratorė pateikti neturėjo, kadangi, kaip jau minėta, 3 metų bankroto proceso laikas baigėsi 2019 m. kovo 17 d.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Bylos duomenimis, bankrutuojančių asmenų kreditorius / kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, todėl vadovaujantis minėti teisiniu reguliavimu bei aptartų aplinkybių visuma darytina išvada, jog teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė baigti R. B. ir G. B. bankroto bylą.
26. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
Dėl baudos skyrimo
27. Bankroto administratorė prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymą motyvuoja argumentais, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ trukdo bankroto procesui.
28. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
29. Šiuo atveju bankroto administratorės argumentai, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ trukdo bankroto procesui, laikytini deklaratyviais, kadangi nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pastebėtina, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ į bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą įtraukta tik 2019 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad apeliantė, išskyrus šioje byloje nagrinėjamą skundą, teismui neteikė jokių prašymų ir / ar skundų.
30. Aplinkybė, jog apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, nereiškia, jog ji skundą padavė kitu tikslu, nei siekdama apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo apeliantei taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamais motyvais, tačiau priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.