Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis J. J., I. J., Z. G., J. B., V. J., K. J., A. I., S. I., F. I., M. D., A. I., Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys J. B., I. J., J. J., Z. G., M. D., K. J., Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad I. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-15 sprendimu Nr. 86-7739 K. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į 9,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkais: Z. G., J. B., J. K. ( 1,19 ha žemės, 1,12 ha miško ), V. J., I. J., P. J.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis J. K. nuosavybės teisės į 36/435 žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-15 sprendimo Nr. 86-7745 pagrindu nuo 2003-10-23.

Po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla Švenčionių rajono savivaldybės 3-ame notarų biure nebuvo užvesta ( Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2023-12-13 liudijimas, notarinio registro Nr. 4801 ).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 583 straipsnio 3 dalį ( 1964 m. CK, įstatymo galiojusio J. K. mirties dienai ), palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Galiojančio CK 5.50 straipsnyje numatyta, kad nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 straipsnio 1 dalis ).

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus J. K., įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2000-08-24 ir yra praleistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ( CK 1.5 straipsnis ). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017 ).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. R. yra palikėjos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir įpėdinė pagal įstatymą. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, ji buvo 7 metų amžiaus ir neturėjo visiško civilinio veiksnumo ( CK 2.5 straipsnis, CK 2.7 – 2.8 straipsniai ). 2000-02-24 mirus pareiškėjos motinai, pareiškėjos tėvas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla Švenčionių rajono savivaldybės 3-ome notarų biure po J. K. mirties nebuvo užvesta.

Nurodytų aplinkybių visuma, t. y. tai, kad pareiškėja I. R. palikimo atsiradimo metu ( 2000-02-24 ) buvo nepilnametė, pareiškėjos įstatyminiam atstovui – tėvui, laiku neatlikus įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo, atsiradusio po pareiškėjos motinos J. K. mirties, priėmimo, sudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl teismas tenkina pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

nutarė:

I. R. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti I. R. praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. K. mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.