- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-388-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00674-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- G. R.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. R. prašo priteisti iš atsakovo V. B. 13 042,00 Lt skolą už atliktus darbus, 5 613,28 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, remdamasis šalių 2008 m. kovo 28 d. pasirašyta statybos rangos sutartimi, atliktų darbų aktais, sąskaitomis –faktūromis, paskaičiavimais bei Civilinio kodekso 6.37, 6.210, 6.694 str. nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį bei mažinti reikalaujamą priteisti delspinigių sumą ir metines palūkanas. Nurodo, kad jog statybos rangos darbai atlikti nekokybiškai, todėl jis neturi ieškovui atlyginti likusios sumos už atliktus darbus. Rangos sutartis pasirašyta tarp fizinių asmenų, todėl negali būti reikalaujama priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteista skola už atliktus darbus - 13 042,00 Lt, delspinigiai - 1 878,00 Lt, viso 14 920,00 Lt, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 920,00 Lt sumą, skaičiuojamos nuo 2011 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 095,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo valstybei priteista 8,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Teismas nurodė, kad Pagal Civilinio kodekso 6.694 str. nuostatas, darbų priėmimas ir perdavimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jei viena šalis atsisako pasirašyti priėmimo- perdavimo aktą, jame daroma atžyma apie atsisakymą ir tokiu atveju aktą pasirašo viena šalis. Atsisakymas pasirašyti aktą gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju, jei kita šalis aktą pasirašyti atsisakė pagrįstai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovas nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, kurių pagrindu buvo atsisakyta pasirašyti darbų priėmimo aktą ir teismas neturi pagrindo remiantis pateiktais dokumentais ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis pripažinti pagrįstu atsakovo atsisakymą pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktą ir atsiskaityti. Atlikus darbus, t.y. nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio ieškovui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl darbų kokybės, nebuvo pareikalauta ištaisyti trūkumus ar atlikti kitus įstatymo nustatytus veiksmus, esant statybos rangos darbų trūkumams. Kadangi nėra įstatymo nustatytų pagrindų atsisakyti priimti darbus ir už juos apmokėti, teismas ieškinį dėl skolos išieškojimo už atliktus darbus, netesybų ir metinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, sumažindamas priteistinų delspinigių sumą bei metines palūkanas (delspinigius priteisė už 6 mėnesius, palūkanas sumažino iki 5 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui- advokatui. Atsakovas prieš parengiamąjį posėdį- 2011 10 04 faksu informavo teismą, kad nei jis, nei jo atstovas negali dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, todėl prašė jį atidėti. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šį atsakovo prašymą, nors atsakovas paaiškino, jog jo advokatas jau liepos mėnesį buvo susiplanavęs atostogas tam laikotarpiui kai turėjo įvykti parengiamasis teismo posėdis. Atsakovas teismui buvo nurodęs, kad ketina pateikti priešieškinį, tačiau teismui neatidėjus parengiamojo teismo posėdžio ir iš jo iš karto perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovui buvo užkirstas kelias pateikti priešieškinį. Dėl šios priežasties atsakovo teisės į teisminę gynybą liko neįgyvendintos. Atsakovas priešieškiniu būtų įrodinėjęs, kad ne jis, o ieškovas pažeidė šalių rangos sutartį, nes nekokybiškai atliko darbus. Dėl išvardintų priežasčių teismas pažeidė CPK 265 str., 270 str. 4 d. 2-3 p. Be to, atsakovas net su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikęs įrodymus- statinio kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri įrodo, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai. Teismas nepagrįstai šio įrodymo nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl nekokybiškų darbų. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 179, 185 str. nuostatas. Teismas taip pat neįvertino atsakovo argumentų dėl neprotingai per didelės delspinigių sumos- 0,08 proc.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Atsakovas 2011 09 08 nutartimi buvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį teismo posėdį, todėl galėjo laiku ir tinkamai informuoti teismą apie savo ir savo atstovo nedalyvavimą jame. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie nekokybiškai atliktus statybos darbus, o atsisakydamas pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, nenurodė jokių atsisakymo motyvų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia procesiniais pažeidimais. Atsakovas teigia, kad nei jis, nei jo advokatas negalėjo sudalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, todėl jam buvo užkirstas kelias pateikti priešieškinį. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, jog šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovas 2011 08 24 datos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą (b.l. 62), tačiau iš vėliau (2011 10 03) teismui pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog atstovavimo sutartis su advokatu buvo sudaryta dar prieš atsiliepimo į ieškinį surašymą- 2011 08 18 (b.l. 75). Taigi, teismas nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie tai, kad atsakovas turi advokatą, nes pats atsakovas pateikė teismui neteisingus duomenis apie jo atstovavimą/neatstovavimą. Be to, kaip ir nurodė pats atsakovas, jo advokatas jau 2011 m. liepos mėn. buvo susiplanavęs atostogas. Todėl atsakovas apie advokato atostogas galėjo ir turėjo informuoti teismą atsiliepime į ieškinį ar tuoj po jo pateikimo, o vėliausiai- gavęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 09 08 nutartį dėl teismo posėdžio paskyrimo. Šioje nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad byla yra skiriama nagrinėti teismo posėdyje 2011 m. spalio 4 d. 9.00 val. Todėl atmetamas atsakovo argumentas, kad 2011 spalio 4 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, o teismas nepagrįstai perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą. Iš grįžusios teismo šaukimo įteikimo pažymos matyti, kad ši nutartis atsakovui asmeniškai buvo įteikta 2011 09 16. Taigi, atsakovas gavęs šią nutartį turėjo apie ją informuoti savo advokatą, nes tuo metu advokatas dar nebuvo atostogose. Kadangi atsakovą atstovauja kvalifikuotas teisininkas- advokatas, laikytina, kad jam turėjo būti žinoma, jog 2011 10 04 įvyks bylos nagrinėjimas iš esmės, todėl tiek atsakovas, tiek jo atstovas turėjo imtis visų įmanomų priemonių atsakovo teisėms ir interesams apginti. T.y. atsakovas turėjo iš karto informuoti teismą, kad jo advokatas negalės dalyvauti teismo posėdyje. Jeigu atsakovas norėjo pateikti priešieškinį, jis turėjo teisę prašyti teismo pratęsti terminą jam paduoti, taip pat prašyti ieškovo sutikimo dėl priešieškinio padavimo kai jau yra priimta nutartis skirti bylą į teismo posėdį (CPK 143 str. 1 d.). Akivaizdu, jog atsakovas bei jo atstovas minėtų veiksmų neatliko, todėl jie turi prisiimti neigiamas savo neveikimo pasekmes. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė kokius nors CPK pažeidimus, susijusius su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje.
Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo argumentus dėl delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka, nes skundžiamame sprendime buvo išsamiai aptartas delspinigių klausimas. Be to, pažymėtina, kad tokį delspinigių dydį šalys nustatė 2008 11 26 rangos sutartie 6 straipsnyje. Atsakovas nei šios sutarties pasirašymo metu, nei po to, iki pat ieškinio padavimo nėra ginčijęs ar kokiu nors kitokiu būdu išreiškęs kokių nors pretenzijų dėl delspinigių dydžio. Taigi, laikytina, kad atsakovas su tokiu delspinigių dydžiu sutiko ir jam jie nepasirodė per dideliu. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią. Taigi, šalys turi laikytis visų jos nuostatų, įskaitant ir delspinigių dydį. Dėl šių priežasčių laikytina, kad teismas pagrįstai skaičiavo 0,08 proc. dydžio delspinigius.
Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų dėl prastos ieškovo atliktų darbų kokybės. Atsakovas pateikė vienintelį įrodymą, kuriuo grindžia savo poziciją dėl ieškovo kokybiškai neatliktų darbų- kontrolinę geodezinę nuotrauką (b.l. 63). Tačiau šis įrodymas nėra pakankamas konstatuoti, kad ieškovas nekokybiškai atliko darbus, nes iš jo turinio neturint specialių žinių negalima spręsti apie atliktų darbų kokybę. Taigi, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai (CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad nors atsakovas ir nepasirašė baigiamojo statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo akto, tačiau jame nenurodė jokių priežasčių dėl ko nepasirašo, nenurodė jokių pastabų ar pretenzijų dėl atliktų statybos darbų kokybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-317/2007 yra nurodyta, kad: statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu <...> jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).
Kadangi šiuo atveju atsakovas nepareiškė ieškovui pretenzijų nei iškarto po darbų atlikimo, nei bet kada vėliau iki ieškovo kreipimosi į teismą, jis negali remtis darbų trūkumų faktu ir atsisakyti atsiskaityti už ieškovu už atliktus darbus. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai (pagal byloje esančius įrodymus) įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo atliktų statybos darbų kokybe.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus išdėstytus argumentus sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė. Todėl teismas jų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.