Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) – 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, taip pat ir bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrintą bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės subendrintos tarpusavyje ir skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. skirta galutinė 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentų), išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš D. M. priteista 1100 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš D. M. priteista 1400 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. M. valstybės naudai nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 30 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, R. A. melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė 2016 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ją suklastojo įrašydamas melagingus duomenis apie save, t. y. įrašė į sutarties blanko grafą pirkėjas – E. V. duomenis ir ją pasirašė E. V. vardu, pagal sutartį ir susitarimą įsipareigojo R. A. sumokėti 1100 eurų iki 2016 m. gegužės 3 d., tuo pačiu metu panaudojo svetimą E. V. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją kaip užstatą palikdamas R. A., tačiau įsipareigojimų neįvykdė, pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, taip apgaulės būdu įgijo R. A. priklausantį turtą – automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1100 eurų vertės, suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo svetimą asmens tapatybės dokumentą.Be to, D. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 8 d., Sukilėlių pr. 88-ojo namo kieme, siekdamas apgaule užvaldyti iš nukentėjusiojo V. L. automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasakė nukentėjusiajam, kad šiuo metu neturi pinigų sumokėti už automobilį ir pasiūlė pasirašyti automobilio pardavimo sumai vekselį, o nukentėjusiajam sutikus, pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigodamas V. L. iki 2016 m. liepos 20 d. už automobilį sumokėti 1400 eurų, tačiau, siekdamas išvengti vekselyje nurodyto įsipareigojimo ir pasislėpti nuo automobilio pardavėjo, suklastojo dokumentus, vekselyje ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašydamas ne savo adresą – „(duomenys neskelbtini)“, nors šiuo adresu niekada negyveno, o suklastotų dokumentų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. L. priklausantį automobilį „Subaru Forester“, po įvykusio sandorio į nukentėjusiojo skambučius neatsiliepė (išjungė telefoną), iki šio laiko su nukentėjusiuoju neatsiskaitė, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. L. 1400 eurų turtinę žalą.D. M. buvo kaltintas ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 30 d., 19.30 val., melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė E. V. vardu 2016 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taip ją suklastodamas, pagal sutartį ir susitarimą įsipareigojo R. A. už automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sumokėti 1100 eurų iki 2016 m. gegužės 3 d., kaip užstatą palikdamas R. A. svetimą E. V. asmens tapatybės kortelę, šios sutarties ir susitarimo pagrindu paėmė iš R. A. automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentus, o būtent – automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrąžino, taip apgaule pagrobė R. A. dokumentus.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo teisingai subendrinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes.Apeliantas nurodo, kad jis neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau mano, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnių nuostatas, tai yra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstam veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o visos kitos – nesunkių, todėl apylinkės teismas privalėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis ir visas bausmes subendrinti apėmimu būdu, o ne išskirstyti bausmes pagal padarytus nusikaltimus R. A. ir V. L. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą teisingai subendrinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas.Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, D. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyręs atskiras bausmes, jas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, tarpusavyje (kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu atskirai) subendrino bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam už nukentėjusiajam R. A. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su už nukentėjusiajam V. L. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausme.Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis D. M. sutinka, kad jam paskirtos bausmės buvo bendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, tačiau mano, kad teismas šiuo būdu turėjo bendrinti bausmes, paskirtas už visas nusikalstamas veikas, nepriklausomai nuo to, kurio nukentėjusiojo atžvilgiu jos padarytos, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, tai yra esant nusikalstamų veikų sutapčiai, 1 dalyje nustatyta, kad esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms, sudarančioms nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamų veikų sutaptis gali būti idealioji arba realioji. Atitinkamos sutapties nustatymas baudžiamojoje byloje yra reikšmingas bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinimo taisyklių parinkimui ir taikymui. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Visais kitais atvejais (paprastai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai) teismas, bendrindamas bausmes, jas privalo visiškai ar iš dalies sudėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-676/2012). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-412/2009).Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis D. M. BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė viena veika tuo pačiu metu: 2016 m. balandžio 30 d., 19.30 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą (vieningą tyčią), suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo svetimą asmens tapatybės dokumentą ir tokiu būdu apgaule įgijo R. A. priklausantį turtą – automobilį „OPEL ASTRA“. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad D. M. viena veika tuo pačiu metu, tai yra 2016 m. liepos 8 d., siekdamas apgaule užvaldyti iš nukentėjusiojo V. L. automobilį „Subaru Forester“, suklastojo dokumentus ir suklastotų dokumentų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. L. priklausantį automobilį „Subaru Forester“. Taigi teismas pagrįstai pripažino, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. L. atžvilgiu), sudarė idealias nusikalstamų veikų sutaptis ir už šias veikas paskirtas atskiras bausmes teisingai subendrino taikydamas apėmimo būdą, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.Tuo tarpu kiekviena iš paminėtų nusikalstamų veikų (nukentėjusiųjų R. A. ir V. L. atžvilgiu) padarytos skirtingomis pavojingomis veikomis, jas skiria laiko tarpas. Todėl apylinkės teismas šias veikas pagrįstai laikė padarytas esant realiai nusikaltimų sutapčiai ir už jas paskirtas bausmes teisingai subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) teismas bausmes bendrina sudėjimo būdu. Šiuo atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo D. M. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, nėra priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį: BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra nesunkūs, o BK 302 straipsnio 1 dalyje – apysunkis. Be to, D. M. skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu padaryti nusikaltimai nesiskiria ir pagal pavojingumą, kadangi visais nusikaltimais buvo kėsintasi į nuosavybę bei valdymo tvarką, jie padaryti tiesiogine tyčia, o už kiekvieną analogišką nusikalstamą veiką atskirai teismas taip pat paskyrė ir tokio paties dydžio bausmes.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Pagrindo keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.