Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9

2026 m. vasario 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2026 m. sausio 21 d. apie 23:58 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0108 (patikros sertifikato Nr. 244910), jam buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo pas draugą, važiavo atbuline eiga, nepastebėjo kito automobilio ir atsitrenkė, tada išvažiavo į kelią, nes pribėgo šeimininkas. Bandė su juo kalbėtis, bet nesusitarė ir atvažiavo policijos pareigūnai. Tai įvykio 2026 m. sausio 21 d. apie 23-24 val., (duomenys neskelbtini). Vairavo ,,Ford Mondeo“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis priklauso jo pusseserei, bet jis buvo to automobilio valdytojas. Jam šitą automobilį davė, kad jį parduotų į metalo laužą. Automobilis buvo netvarkingas, neturėjo nei civilinės atsakomybės draudimo, nei techninės apžiūros. Nesijautė apsvaigęs, kai sėdo už automobilio vairo. Neatsimena, koks girtumas buvo nustatytas, bet sutinka su nustatytu girtumu. Išgėrė su draugais tris butelius degtinės. Alkoholį gėrė 2 val. iki sėdant už vairo. Automobilyje važiavo trise, draugas, sugyventinė ir jis. Būnant pas draugą vartojo alkoholį. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jo niekada nebuvo įgijęs. Nežino, kodėl važiavo su automobiliu neturėdamas teisės. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl to ką padarė. Prašo skirti baudos bausmę. Per mėnesį uždirba apie 3000 tūkstančius, moka mokesčius Sodrai. Dirbs pagal individualią veiklą, objektai bus Vilniuje, Kuršėnuose. Darbų turės visai vasarai. Baudą sumokėtų per šešis mėnesius.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

4. Kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

4.1. liudytojo M. S. parodymais, kur jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. sausio 22 d. apie 23:58 val. su žmona buvo svetainėje ir pro langą pamatė, kad apsišvietė sandėliukas, kuris yra nuosavo namo kieme. Jį apšviečia tik kai kas nors įvažiuoja į jų gatvelę. Iš karto po to išgirdo trenksmo garsą ir namuose dingo elektra. Girdėjo, kaip kažkas bando išvažiuoti, ant ledo girdėjo prasisukančias padangas. Išbėgo į lauką ir pamatė, kad kažkieno automobilis stovi prie skydinės, ten yra nedidelis griovys. Mašinoje matė du asmenis, vienas vyriškis sėdėjo už vairo ir moteris prie jo, o kitas buvo lauke. Jo paklausė ką jis čia daro, jis atsakė ,,čia ne aš“. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė tartis, kad nepraneštų policijai, tačiau akivaizdžiai matė, kad jis yra neblaivus. Nubėgo apsirengti drabužių į namus ir vėl išėjęs pamatė, kad tas automobilis atbulomis juda link pagrindinio, (duomenys neskelbtini), gatvės ir spėjo išvažiuoti į pagrindinį kelią. Tada pribėgo prie priekinio keleivio pusės ir persisvėręs išėmė užvedimo raktelį. Tada asmuo prašė atiduoti raktelius, jis atsisakė. Apie įvykį pranešė policijai. Visi laukė policijos. Per tą laiką, kažkokia moteris pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę pareigūnai sulaikė būtent vairuotoją, kurį matė vairuojant ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo kamerų ant namo nėra. Daugiau neturi ko pridurti (b. l. 43-44).

4.2. 2026 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2026 m. sausio 21 d. apie 23:58 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus – 1,93 prom. R. V., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į elektros skydinę, po ko iš eismo įvykio bandė pasišalinti. R. V. laikinai sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis (b. l. 8-10);

4.3. 2026 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), prieš save matome ,,Ford Mondeo“ automobilį pilkos spalvos kuriuo valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint minėtą automobilį iš priekio pastebime, kad stovi viduryje gatvės tiesiai ant ištisinės linijos ir jokių apgadinimų nestebime. Apžiūrint automobilį iš dešinės pusės pastebime prie galinio rato ties buferiu apgadinimą. Apžiūrint automobilį iš kairės pusės jokių apgadinimų nepastebime. Apžiūrint automobilį iš galo pastebime, kad yra apgadintas galinis buferis, dešinės pusės žibintas išdaužtas ir įlenktas bagažinės dangtis. Apžiūrint automobilio salono priekį pastebime ant vairuotojo sėdynės rudos spalvos pagalvę, o apžiūrint salono galą pastebime oranžinės spalvos maišelius. Apžiūrint šalia automobilio esantį gyvenamąjį namą minėtu adresu pastebime, kad namas yra pilkos spalvos, o šalia namo dešinėje pusėje matome išvažinėtą sniegą ir pilkos spalvos elektros skydinę, kuri yra apgadinta. Šalia elektros skydinės ant žemės pastebime raudonos spalvos žibinto šukes. Įvykio vieta fotografuota, filmuota body (b. l. 17-29);

4.4. 2026 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame užfiksuota, kad 2026 m. sausio 22 d. dirbant ekipaže ,,S1163“, kartu su tyrėju V. M., apie 00:03 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ,,Ką tik į elektros skydinę įvažiavo a/m??? v/n??? ir pokalbio metu mėgina šalintis, pranešėja a/m nemato tik girdi, kad mėgina važiuoti. Minėjo, kad pranešėjos vyras išėjo į lauką žiūrėti. Dėl sužeistų nėra aišku, pokalbio metu a/m galimai pasišalino.a/m Ford v/n (duomenys neskelbtini) tamsios sp. prašo paskubėti, nes nori šalintis.“ Apie 00:07 val. nuvykus radome viduryje kelio stovintį minėtą ,,Ford Mondeo“, šalia kurio stovėjo akivaizdžiai neblaivūs – R. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei prie jų buvo pranešėjas M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, kas vairavo automobilį, M. S. parodė į R. V., kurio pasiteiravus, ar jis vairavo transporto priemonę, šis atsakė, kad jis. Paklausus, ar vartojo alkoholį, asmuo nurodė, kad maždaug prieš 20 min. gėrė degtinę. Panaudojus alkotesterį ,,Alcotest 7510“ Nr. ARRF - 0108, patikros Nr. 2444910, pirmu tikrinimu 00:10 val. R. V. nustatytas 1,96 prom., antru tikrinimu 00:26 val. - 1,93 prom., neblaivumas. Pranešėjas M. S. parodė prie šalia namo esančią skydinę į kurią vyriškis atsitrenkė ir bandė šalintis. M. S. apklaustas liudytoju. R. V. neneigė vairavęs ,,Ford Mondeo“ ir nurodė, kad automobilis priklauso jo pusseserei, o jis pats važiavo iš (duomenys neskelbtini). Su juo kartu buvo jo sugyventinė I., kuri iki mums atvykstant pasišalino ir jo draugas R. A., kuriam tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 3,49 prom. neblaivumas. R. V. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12);

4.5. 2026 m. sausio 22 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad R. V. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali, jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių, ir buvo tikrinamas atliktas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF - 0108, patikros Nr. 2444910. Pirmasis tikrinimas atliktas 2026 m. sausio 22 d., 00.10 val., nustatytas 1,96 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 00.26 val., nustatytas 1,913 promilių girtumas. R. V. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 30);

4.6. 2026 m. sausio 22 d. VšĮ ,,Emprekis“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio ,,Ford Mondeo“ vertė 510,00 Eur (b.l.36);

4.7. 2026 m. sausio 22 d. VĮ ,,Regitra“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio ,,Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja K. Š. (b. l. 33).

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. V. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

7. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 4.1. – 4.7. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

11. Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. R. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Jis praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 85-92), baustas administracine tvarka (b. l. 77-83), Sodros duomenimis nedirbantis (b. l. 74-75), tačiau, kaip pats nurodė, vykdo individualią veiklą, dirba statybos sektoriuje. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. V. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau teistumas išnykęs, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti R. V. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą baudos bausmę. Teismo vertinimu, paskirta bausmės rūšis yra pakankama ir proporcinga, atitinka bausmės paskirtį bei užtikrins kaltinamojo atgrasymą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina 60 (MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, atsižvelgdamas į R. V. turtinę padėtį, į tai, kad jis nurodė, jog dar tik pradės dirbti objektuose, paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, jog R. V. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 6 (šešių) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. sausio 22 d., 00:10 val. iki 2026 m. sausio 22 d. 15:25 val., t. y. viena para ją prilyginant šešių MGL (300 Eur) baudai (b. l. 57-63).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

16. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

18. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimą vidurkiui – 2 (dvejų) metų terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

19. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

20. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

21. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

22. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis ,, Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas K. Š. vardu. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas R. V. nurodė, kad automobilis jam buvo perduotas, jog priduotų jį į metalo laužą, tačiau jis su juo važinėjosi ir buvo jo valdytojas. Taigi, automobilis ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors ir neregistruotas kaltinamojo R. V. vardu, tačiau buvo perduotas būtent jam ir jis buvo jo valdytojas. R. V. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskuotinas.

23. 2026 m. sausio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. V. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo R. V. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Modestas Švažas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos R. V. sudaro 66,67 Eur.

24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

25. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

26. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), R. V. parinko gynėją advokatą Modestą Švažą. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. V. nepriteistinos.

27. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, 1 vnt., voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti R. V. 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. sausio 22 d., 00:10 val. iki 2026 m. sausio 22 d. 15:25 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra sumokėta 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio bauda, likusi nesumokėta bauda yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda.

Įpareigoti R. V. likusią 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų)) baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam R. V., kad jam skirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

- DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, 1 vnt., voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.