Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokenei, dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovui advokatui Vincui Antanui Pilipčikui, atsakovei V. P. ir jos atstovams advokatui Dariui Paškauskui bei įgaliotiems atstovams A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuompinigių išieškojimo pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad su atsakove V. P. 2011-06-13 sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, kuria trims metams išnuomojo atsakovei 10 ha žemės, esančios Pėdiškių (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. Pasibaigus šiam terminui šalių sutarimu nuomos sutartis buvo pratęsta nenurodant termino ir tapo neterminuota, o atsakovė žeme naudojosi toliau. Atsakovė ne laiku mokėdavo nuomos mokestį, dėl to kildavo ginčai, todėl šalių sutarimu nuomos sutartis buvo nutraukta 2015-08-31. Pagal žemės nuomos sutarties 10 p. atsakovė už 1 ha žemės įsipareigojo mokėti po 200 Lt (57,92 Eur) nuomos mokestį kartą metuose iki gruodžio 31 d. Atsakovė žemės nuomos mokestį iki 2014-06-13 sumokėjo, tačiau už laikotarpį nuo 2014-06-13 iki 2015-08-31, t. y. kol naudojosi žeme pratęsus sutartį, nuomos mokesčio už 1 metus 2 mėnesius ir 15 dienų nesumokėjo. Nuomos mokestis už 10 ha žemės vieniems metams sudaro 579,24 Eur (200 Lt x 10 ha : 3,4528), o vienam mėnesiui 48,27 Eur (579,24 Eur : 12 mėn.). Todėl už 1 metus 2 mėnesius ir 15 dienų laikotarpį, per kurį galiojo pratęsta sutartis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 699,91 Eur nesumokėto nuomos mokesčio (579,24 Eur už metus + 48,27 Eur x 2 už du mėnesius + 48,27 Eur : 2 už 15 dienų). Ieškovė paaiškino, kad dvi įmokas po 2000 Lt už pirmus dvejus nuomos metus, t. y. už 2012 ir 2013 metus, iš atsakovės ji gavo grynais pinigais ir tai patvirtino sutarties antroje pusėje padarytais įrašais, o vieną 2000 Lt įmoką už trečius nuomos metus, t. y. už 2014 m., iš ieškovės gavo banko pavedimu. Daugiau įmokų pagal 2011-06-13 šalių sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį atsakovė nemokėjo. Sutarties antroje pusėje esantis pirmasis įrašas dėl 2000 Lt mokesčio gavimo už 2010 m. nesusijęs su šios sutarties vykdymu, nes tai buvo atsakovės skolos sumokėjimas už ankstesnio laikotarpio žemės naudojimąsi pagal ankstesnę sutartį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė žemę iš jos nuomojo nuo 2004 metų be pertraukos, o paskutinę 2011-06-13 žemės sklypo nuomos sutartį su atsakove sudarė būtent todėl, kad atsakovė sutiko sumokėti skolą už ankstesnį naudojimąsi ieškovės žeme. Todėl sudarant 2011-06-13 žemės sklypo nuomos sutartį atsakovė sumokėjo 2000 Lt skolą už ankstesnį laikotarpį ir sudarytoje 2011-06-13 sutartyje šalys padarė įrašą, patvirtinantį tuo metu sumokėtą atsakovės skolą. Ieškovė nurodė, kad sudarant 2011-06-13 sutartį iš atsakovės nebuvo gavusi įmokos už 2008 metus, bet negalėjo paaiškinti kodėl į sutartį įrašė, kad tai įmoka už 2010 metus. Tuo tarpu vykdant šią sutartį joje padaryti tik du įrašais apie 2000 Lt sumokėjimą už 2012 ir 2013 metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad 2011-06-13 sudarytos žemės nuomos sutarties pagrindu atsakovė nuo 2011-06-13 iki 2015-08-31 naudojosi 10 ha žemės, priklausančios ieškovei, tačiau šalims nutraukus žemės nuomos sutartį liko nesumokėjusi ieškovei 699,91 Eur nuomos mokesčio už 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laikotarpį.

Šios teismo išvados grindžiamos tokiais įrodymais ir teismo argumentais.

5. Atsakovė pripažįsta, kad nuo 2004 metų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. naudojosi atsakovei priklausančia žeme pagal kelias žemės nuomos sutartis, o paskutinius keturis metus ir du su puse mėnesio šalių nuomos santykiai buvo įtvirtinti 2011-06-13 žemės sklypo nuomos sutartimi. Šioje sutartyje numatyta, kad ieškovė atsakovei trims metams išnuomojo 10 ha žemės, o atsakovė įsipareigojo mokėti po 200 Lt nuomos mokesčio (b. l. 23). Įrašas šioje sutartyje patvirtina, kad pasibaigus šiam terminui šalys neterminuotai pratęsė nuomą (b. l. 23). 2015-05-12 ieškovės pranešimas atsakovei dėl žemės sklypo atlaisvinimo (b. l. 36) ir 2015-08-05 šalių susitarimas (b. l. 38) patvirtina, kad žemės nuomos santykiai tarp šalių pasibaigė 2015-08-31. Ankstesnė 2004-12-23 žemės sklypo nuomos sutartis patvirtina, kad pagal šią sutartį atsakovė iš ieškovės žemę nuomojosi nuo 2004-12-23 iki 2007-12-31 (b. l. 77). Byloje nei viena šalis nepateikė rašytinės sutarties, patvirtinančios žemės nuomą nuo 2008-01-01 iki 2011-06-13, tačiau abi šalys patvirtino, kad žemės nuomos santykiai iki 2011-06-13 nuomos sutarties sudarymo nebuvo nutrūkę, sutartis buvo sudaryta ir atsakovė iki paskutinės nuomos sutarties sudarymo visada naudojosi ieškovės žeme nuomos pagrindu.

6. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 187 str. numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, o teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo. Kadangi atsakovė pripažįsta, kad žemės nuomos santykiai su ieškove ją siejo nuo 2004-12-23 iki 2015-08-31, o didžiąją dalį šio laikotarpio patvirtina ir minėtos žemės nuomos sutartys, teismas pripažįsta nustatytu faktą, kad žemės nuomos santykiai tarp šalių truko ne tik pagal paskutinę nuomos sutartį nuo 2011-06-13 iki 2015-08-31, bet ir pagal ankstesnes nuomos sutartis nuo 2004-12-23 iki 2011-06-13. Taigi, byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai nuo 2004-12-23 iki 2015-08-31 ir atsakovė turėjo iš šių teisinių santykių kylančią pareigą už visą šį laikotarpį mokėti žemės nuomos mokestį ieškovei. Ši aplinkybė yra svarbi nustatant koks nesumokėto nuomos mokesčio dydis liko pasibaigus šalių nuomos santykiams.

7. Byloje taip pat nėra ginčo dėl nuomos mokesčio metams dydžio, nes šalys pripažįsta, kad už 1 ha žemės per metus atsakovė turi mokėti 200 Lt.

8. Ginčas šioje byloje kilo tik dėl likusios skolos nutraukus sutartį dydžio ir dėl prievolės mokėti likusį nuomos mokestį įvykdymo termino. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pagal 2011-06-13 nuomos sutartį yra sumokėjusi dvi įmokas po 2000 Lt grynais, kurios užfiksuotos sutarties antroje pusėje padarant įrašus „mokestį už 2012 m. gavau...“ ir „mokestį už 2013 m. gavau...“, bei vieną 2000 Lt įmoką banko 2014-03-03 pavedimu. Iš viso ieškovė teigia gavusi 6000 Lt nuomos mokesčio pagal 2011-06-13 nuomos sutartį ir tvirtina, kad nuomos sutartyje esantis įrašas „mokestį už 2010 m. gavau, sumoje 2000 Lt“ nesusijęs su šios sutarties vykdymu ir nėra pirmoji įmoka pagal šią sutartį. Ieškovė teigia, kad šiuo įrašu patvirtintas atsakovės įsiskolinimo už ankstesnio periodo žemės nuomą sumokėjimas. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad pagal 2011-06-13 žemės nuomos sutartį yra sumokėjusi keturias įmokas po 2000 Lt, nes sutarties antroje pusėje esantis pirmasis įrašas „mokestį už 2010 m. gavau, sumoje 2000 Lt“ patvirtina, jog tai įmoka, sumokėta pagal šią sutartį, tik klaidingai nurodyti metai. Atsakovė teigia, kad ši įmoka tai ne skola už ankstesnius nuomos santykius, o pirmoji įmoka pagal 2011-06-13 žemės nuomos sutartį, nes sudarant šią sutartį ji buvo pilnai atsiskaičiusi už ankstesnį nuomos periodą ir nebuvo skolinga ieškovei.

9. Sprendžiant ginčą teisme įstatymas numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka tai šaliai, kuri suinteresuota įrodinėjamų aplinkybių nustatymu. Tai reiškia, kad įrodyti atitinkamas aplinkybes turi ta šalis, kuri jas teigia, ir atitinkamai turi galimybę jas įrodyti, o ne ta, kuri neigia, ir neegzistuojančių faktų negali įrodyti.

10. Nagrinėjamu atveju ginčo išsprendimui esminė aplinkybė yra tai, ar 2011-06-13 žemės nuomos sutartyje esantis rankraštinis įrašas „mokestį už 2010 m. gavau, sumoje 2000 Lt“ patvirtina, kad tai yra nuomos mokestis vykdant šią sutartį, ar šis įrašas patvirtina skolos sumokėjimą už ankstesnius žemės nuomos santykius. Ieškovė ne tik teigia, kad šis įrašas patvirtina skolos už nuomą sumokėjimą už ankstesnį nuomos periodą, bet ir pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą – 2011-06-13 žemės nuomos sutartį, kurioje aiškiai ir tiesiogiai nurodyta, kad pirmoji įmoka ieškovei sumokėta už 2010 metus. Šis įrašas nėra dviprasmiškas, nėra taisytas ir jo prasmės negalima suprasti niekaip kitaip, kaip mokesčio už laikotarpį dar iki 2011-06-13 nuomos sutarties sudarymo. Kadangi ieškovė reikalauja nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2011 metais sudarytą sutartį, tai įrašas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą už 2010 metus, nėra susijęs su nuomos santykiais, prasidėjusiais 2011 metais. Vadinasi ieškovė ne tik teigia aplinkybę apie atsakovės skolos egzistavimą iki 2011-06-13 nuomos sutarties sudarymo, bet ir pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad šis įrašas patvirtina žemės nuomos mokesčio sumokėjimą už pirmus nuomos metus pagal 2011-06-13 nuomos sutartį, tik šiame įraše neteisingai nurodyti 2010 metai. Tačiau savo teigiamai aplinkybei, kuri prieštarauja pačiam įrašui sutartyje, pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė net nepaaiškino dėl kokių priežasčių ar kokiu būdu jos nurodoma klaida darant šį įrašą galėjo būti padaryta. Sprendžiant iš atsakovės paaiškinimų ir argumentų dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos, reikėtų manyti, kad pirmą nuomos mokesčio įmoką ji sumokėjo pasibaigus pirmiems nuomos metams, t. y. 2012 metais, tačiau ji nenurodė jokių argumentų kodėl patvirtinant tokią įmoką ieškovė turėjo pagrindą klaidingai nurodyti 2010 metus, kurie nesusiję nei su sutarties sudarymo metais - 2011 metais, nei su mokesčio mokėjimo metais - 2012 metais. Atsakovė teigia, kad sudarant 2011-06-13 nuomos sutartį ji buvo sumokėjusi už visą iki tol buvusį žemės nuomos iš ieškovės laikotarpį ir jokios skolos neturėjo, tačiau šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė ir nei vieno pinigų mokėjimo įrodymo pagal ankstesnius nuomos santykius į bylą nepateikė. Nors atsakovės advokatas yra teisus, kad šios bylos dalykas yra tik 2011-06-13 nuomos sutartis, o ne ankstesnės nuomos sutartys, tačiau tai nereiškia, kad įrodinėtinos aplinkybės, kurias turi įrodyti bylos šalys šioje byloje, negali būti susijusios ir su šalių sutartiniais santykiais iki 2011-06-13 nuomos sutarties sudarymo. Šiuo atveju būtent atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentai ir aplinkybės, kurias teigia būtent ji, o ne ieškovė, praplečia įrodinėtinų aplinkybių šioje byloje ratą. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.248 str. 1 d. numato, kad skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl įrodinėjimo pareiga dėl skolos ir jos dydžio šioje byloje priklauso atsakovei, kuri siekia paneigti prezumpciją, kad ji yra skolinga, ir teigia, kad didžioji dalis reikalaujamos skolos jau yra sumokėta. Jau vien tai, kad šios bylos dalyką sudarančioje sutartyje yra įrašai, liečiantys 2010 metus, reiškia ir tai, kad įrodinėtinos šioje byloje aplinkybės yra susijusios su tuo, kodėl toks įrašas sutartyje buvo padarytas. Tvirtindama, kad ginčijamas įrašas sutartyje nereiškia skolos už ankstesnę žemės nuomą sumokėjimo atsakovė turi tai ir įrodyti, t. y. įrodyti, kad skolos už ankstesnį nuomos laikotarpį sudarant paskutinę sutartį nebuvo. Jeigu atsakovė nuo 2004 metų buvo sumokėjusi visas įmokas už žemės nuomą iki 2011-06-13 sutarties sudarymo, ji turi ir gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu ieškovė, kuri teigia, kad sudarant 2011-06-13 nuomos sutartį buvo negavusi dalies nuomos mokesčio už ankstesnius nuomos metus, negali, o pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir neturi to įrodinėti, nes šalis neturi įrodinėti to, ko nebuvo, kas neįvyko. Atsakovės advokato argumentas, kad įrašo, koks jis bebūtų, buvimas ant sutarties dokumento savaime reiškia, kad tas įrašas susijęs būtent su ta sutartimi yra niekuo nepagrįstas, nes tokios sutarties aiškinimo prezumpcijos joks įstatymas nenumato. Įstatymai nedraudžia skolos grąžinimo už ankstesnę sutartį faktą patvirtinti įrašu naujoje sutartyje. Jeigu toks įrašas padaromas, jis neturi būti aiškinamas kitaip nei jis parašytas vien tik dėl to, kad logikos požiūriu tai neįprastai atrodo.

11. Pažymėtina, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais jos susirašinėjo dėl sutarties vykdymo ir jos nutraukimo, taip pat atitinka ieškovės, o ne atsakovės paaiškinimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo pagal 2011-06-13 sutartį. Ieškovės 2014-03-24 raštas atsakovei dėl žemės sklypo nuomos nutraukimo patvirtina, kad nuomotoja (ieškovė) įspėja nuomininkę (atsakovę) apie artėjantį nuomos sutarties termino pasibaigimą ir ketinimą nepratęsti sutarties (b. l. 34). Pažymėtina, kad šiame rašte ieškovė nereiškia pretenzijų dėl nesumokėto nuomos mokesčio, o tai visiškai atitinka minėtus 2011-06-13 nuomos sutarties įrašus apie gautą 2000 Lt nuomos mokestį už 2012 ir 2013 metus (b. l. 23) ir atsakovės bankinį pavedimą, patvirtinantį, kad 2014-03-03 ji sumokėjo ieškovei 2000 Lt (b. l. 41), iš kurių matyti, jog artėjant trejų metų nuomos sutarties termino pabaigai ieškovė buvo gavusi 6000 Lt, t. y. visą nuomos mokestį už trejus metus. Tuo tarpu ieškovės 2015-05-12 pranešime ji jau reikalauja iš nuomininkės (atsakovės) nusiimti derlių ir atlaisvinti žemę iki 2015-08-31 būtent dėl to, kad nuomininkė nemoka nuomos mokesčio po 2014-06-13 (b. l. 36). Atitinkamai atsakovės 2015-06-26 atsakyme ieškovei į minėtą jos 2015-05-12 pranešimą atsakovė nurodo, kad už paskutinį sutarties laikotarpį (2014 m.) ji sumokėjusi, o už einamąjį laikotarpį įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 24). Taigi, šie raštai atitinka 2011-06-13 nuomos sutarties esmę ir ieškovės paaiškinimą, kad 2011-06-13 nuomos sutarties įrašai apie dvi gautas įmokas po 2000 Lt yra nuomos mokestis už dvejus nuomos metus, o atsakovės banko pavedimu sumokėti 2000 Lt yra nuomos mokestis už trečius nuomos metus. Tuo tarpu jokių įrodymų, kad už naudojimąsi ieškovės žeme pasibaigus trejų metų terminui, t. y. nuo 2014-06-13 iki 2015-08-31, atsakovė būtų mokėjusi ieškovei byloje nėra.

12. Byloje kilo šalių ginčas ir dėl nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos, numatytos 2011-06-13 nuomos sutarties 11 punkte, kuriame nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas kartą metuose iki gruodžio 31 d. Iš šios sutarties sąlygos formuluotės iš tiesų nėra aišku ar šalys sutarė, kad nuomos mokestis bus pradėtas mokėti jau sutarties sudarymo metais ir mokamas kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d., ar tik praėjus pirmiems nuomos metams turėjo būti pirmą kartą sumokėta iki einamų metų gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į sutarties sudarymo datą, tokia mokėjimo tvarkos lingvistinė formuluotė iš tiesų gali būti traktuojama dvejopai. Tačiau teisme spendžiant ginčą dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, kai nuomos sutartis jau seniai yra pasibaigusi, toks nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos dviprasmiškumas neturi esminės reikšmės. Byloje nėra ginčo nei dėl nuomos teisinių santykių trukmės, nei dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl žinant kokia bendra suma per visą nuomos laikotarpį turėjo būti sumokėta ir kokią sumą kaip sumokėtą pagal šią sutartį įrodo atsakovė, skolos dydį galima nustatyti nepriklausomai nuo nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos aiškinimo vienu ar kitu būdu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad mokant po 200 Lt už vieną ha žemės, per keturis metus ir du su puse mėnesio, kuriuos truko nuomos santykiai (nuo 2011-06-13 iki 2015-08-31), už 10 ha žemės nuomos iš viso atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 8416,65 Lt (6000 Lt už 3 metų laikotarpį nuo 2011-06-13 iki 2014-06-13 ir 2416,65 Lt už 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laikotarpį nuo 2014-06-13 iki 2015-08-31). Ieškovė pateikė aukščiau aptartus įrodymus, kad iš šios sumos ji gavo tik 6000 Lt, o atsakovė neįrodė, kad pagal šią sutartį yra sumokėjusi likusią dalį – 2416,65 Lt / 699,91 Eur. Nuomos sutartis yra pasibaigusi dar 2015-08-31, todėl skolos dydžio nustatymui nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos aiškinimas neturi įtakos, nes atsakovė privalo sumokėti už visą laikotarpį, kurį ji naudojosi ieškovės žeme, nes šis laikotarpis jau yra praėjęs.

13. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovė neįrodė, jog pasibaigus žemės nuomos santykiams yra pilnai atsiskaičiusi už visą nuomos laikotarpį, todėl 699,91 Eur (2416,65 Lt) suma, kurios sumokėjimo neįrodo jokie atsakovės pateikti įrodymai, priteistina ieškovei.

14. Atsakovės argumentas, kad 2011-16-13 nuomos sutarties 11 punkte numatyta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, leidžianti jį sumokėti iki gruodžio 31 d., galioja ir pasibaigus sutarčiai, todėl ieškovė iki 2016-12-31 neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio, yra nepagrįstas ir negali būti pagrindu atmesti ieškinį.

Visų pirma, nuomos sutartis buvo nutraukta 2015-08-31, todėl net ir teigiant, kad atsakovė galėjo atsiskaityti su ieškovė iki gruodžio 31 d., ji tą privalėjo padaryti dar iki 2015-12-31, nes sutarties 11 punktas nuomos mokesčio mokėjimą numato „kartą metuose iki gruodžio 31 d.“. Tokia formuluotė įtvirtina reguliarų kasmetinį nuomos mokesčio mokėjimą iki gruodžio 31 d., o įrodymų, kad 2015 metais atsakovė mokėjo nuomos mokestį ji nepateikė.

Antra, atsakovės nurodoma CK 6.221 str. 3 d. iš tiesų numato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos kai kurių sutarties sąlygų galiojimui, tačiau šiuo atveju teigdama, kad sutarties 11 p. galioja ir po sutarties nutraukimo, atsakovė šia įstatymo nuostata remiasi nepagrįstai. CK 6.221 straipsnis nustato sutarties nutraukimo teisinius padarinius ir numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, bet neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, kuri atsiranda dėl sutarties nevykdymo. CK 6.221 str. 3 d. numato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šioje nuostatoje nedetalizuota, kokios tai sąlygos, bet nurodyta, kad sprendžiant dėl atitinkamos sutarties sąlygos galiojimo po sutarties nutraukimo turi būti atsižvelgiama į sąlygų esmę (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-15/2014).

15. Šiuo atveju pripažintina, kad žemės nuomos santykiuose periodinė ir reguliari nuomos mokesčio mokėjimo tvarka už naudojimąsi svetima žeme yra aktuali tik tol kol galioja sutartis ir nuomininkas naudojasi išsinuomota žeme. Tuo tarpu nutraukus sutartį nuomininkas privalo grąžinti žemę nuomotojui ir pilnai atsiskaityti už visą naudojimosi žeme laikotarpį, jeigu sutartyje nėra aiškiai susitarta dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos pasibaigus sutarčiai. Šalių sudarytoje 2011-06-13 žemės nuomos sutartyje nėra sąlygų, reglamentuojančių atsiskaitymo už naudojimąsi žeme tvarką po sutarties pasibaigimo. Pažymėtina, kad tokios sąlygos turėjo būti specialiai aptartos sutarties 12 punkte, kuris numato su sutarties pasibaigimu susijusius šalių įsipareigojimus, tačiau šiame sutarties punkte šalys nenumatė, kad pasibaigus sutarčiai nuomotoja nesumokėtą nuomos mokestį galės sumokėti iki kokio nors termino, o nuomininkė neturės teisės jo reikalauti kol nesueis toks terminas. Tuo tarpu sutarties 11 punktas numato nuomos mokesčio mokėjimą sutarties galiojimo metu, nes pati formuluotė, kad mokama „kartą metuose iki gruodžio 31 d.“ rodo, jog ši sąlyga skirta apibrėžti nuomos mokesčio mokėjimo reguliarumą kasmet, kol galioja sutartis ir kol nuomininkas naudojasi žeme. Kadangi atsakovė žeme nesinaudoja nuo 2015-08-31 ir sutartis nuo šios datos yra pasibaigusi, tai ir sutarties 11 punkte numatyta sąlyga po sutarties nutraukimo negalioja. Priešingas sutarties 11 punkto aiškinimas, kuriuo remiasi atsakovė, prieštarautų ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, bet ir CK 1.5 straipsnyje numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kuriais turi vadovautis ir teisnių santykių subjektai tarpusavio santykiuose ir jų ginčus sprendžiantis teismas. Šiuo atveju nėra jokių teisinių argumentų pripažinti atsakovės teisę pasibaigus žemės nuomos sutarčiai nemokėti nuomos mokesčio dar net iki 2016-12-31, kai žeme atsakovė nesinaudoja jau nuo 2015-08-31.

16. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nutraukus žemės nuomos sutartį ieškovė turi teisę reikalauti priteisti nesumokėtą nuomos mokestį nelaukiant gruodžio 31 d., kaip teigia atsakovė.

17. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.).

Atsakovė pažeidė nurodytus prievolių vykdymo principus ir šalių sutarties sąlygas, savo kaltės prezumpcijos nenuginčijo ir neįrodė, kad yra sumokėjusi visą nuomos mokestį už visą žemės nuomos laikotarpį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir jai priteistinas negautas 699,91 Eur žemės nuomos mokestis.

18. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos ir procesinės penkių procentų dydžio metinės palūkanos už neįvykdytą piniginę prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-03-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Todėl patenkinus ieškinį ir sprendimą priėmus ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidas ji turi teisę prisiteisti iš atsakovės.

Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 22,32 Eur žyminis mokestis ir mokestis už šios įmokos priėmimą, kurį patvirtina su ieškiniu pateiktas Perlo terminalo kvitas (b. l. 2), ir 300 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas parengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovę teisme, kurias patvirtina advokato išrašytas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį ir atstovavo ją trejuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso užtruko 3 val. 51 min. (b. l. 60, 97, 126-127), pripažintina, kad 300 Eur dydžio ieškovės advokatui sumokėtas honoraras už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus“ dydžio 8.2. ir 8.19. punktuose numatytų priteistinų maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesni nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną dydį. Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra visiškai adekvačios advokato suteiktoms paslaugoms ir kartu su žyminčiu mokesčiu priteistinos iš atsakovės.

20. Valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 9,04 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 699,91 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 91 centą) nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-03-02, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 322,32 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 32 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka