- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- T-1069-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33333-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- V. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-510-957/2016 V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. T. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nemokamai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos ar savivaldybių įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius teikimu prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam V. T. ir pasiųsti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Teikime nurodoma, jog V. T. elgesį Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2016 m. vasario 15 d. V. T. buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, paskirtais įpareigojimais, atsakomybe, sudarytas planas. Tačiau aprobuojamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netinkamai vykdo probacijos sąlygas bei paskirtus įpareigojimus – V. T. 2016 m. vasario 24 d. buvo nukreiptas į smurto prevencijos šeimoje programą, tačiau lankė nereguliariai, todėl iš programos buvo pašalintas, pateisinamų priežasčių nepateikė. Taip pat V. T. nepradėjo dirbti paskirtų 50 val. nemokamų darbų. V. T. probacijos laikotarpiu sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus – 2016 m. vasario 24 d. važiavo visuomeniniu transportu be bilieto ir pažeidė keleivių ir bagažo vežimo autobusais Vilniaus mieste taisyklių 42-43 punktų reikalavimus, skirta 8 Eur bauda, 2016 m. liepos 19 d. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje (viešoje vietoje gėrė alų), sprendimas nepriimtas, 2016 m. rugpjūčio 1 d. važiavo visuomeniniu transportu be bilieto ir pažeidė keleivių ir bagažo vežimo autobusais Vilniaus mieste taisyklių 42-43 punktų reikalavimus, jam paskirta 17 Eur dydžio bauda. Dėl daromų pažeidimų V. T. buvo įspėtas. Jis šiuo metu nedirba, iš darbo biržos pašalintas 2016 m. liepos 19 d. be teisės registruotis 6 mėnesius už pažeidimus. Pervertinus aprobuojamojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys vertinimo metodiką, rizika yra vidutinė, tačiau padidėjo nuo 85 iki 98 balų. Be to, nustatyta aukšta rimtos žalos rizika visuomenei bei pažįstamiems asmenims, nes asmeniui 2016 m. birželio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) ir 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Probacijos pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 9 d.
Apklausiamas teismo posėdžio metu nuteistasis V. T. paaiškino, kad sutinka su tuo, jog važiavo be bilieto, tačiau dabar bilietą perką kiekvieną kartą. Sutinka su tuo, kad padarė pažeidimus. Viešųjų darbų neatliko, nes neturėjo laiko, neoficialiai dirbo, kad atlygintų žalą. Atliks paskirtus viešuosius darbus. Lankė programas, buvo nuėjęs 8 kartus. Programas reikia lankyti šešis mėnesius. Daugiau į jas neėjo, nes dirbo statybose, Trakuose, uždirbo po 30-80 Eur, darbdavių įvardinti negali, nes nežino adreso. Dėl grasinimo nužudyti nori paaiškinti, kad šito nebuvo, nukentėjusioji atvyks į teismą ir pasakys, kad taip nebuvo. Ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas antrajame policijos komisariate. Ten jam pasakė, kad jeigu jis susitaikys su nukentėjusiąja, ikiteisminį tyrimą nutrauks. Paminėto įvykio nebuvo, jis su nukentėjusiąja išsiskyrė, vėliau vieną kartą susitiko ir išgėrė. Darbo biržoje lankėsi prieš du mėnesius, nežinojo, kad nuo liepos 19 d. yra pašalintas. Paskutinį kartą jam nenurodė atvykimo datos, neparašė darbo biržos knygelėje, kada atvykti. Probacijos tarnybos žinioje yra pirmą kartą, teismo sprendimas priimtas sausio 18 d. Pakeis savo elgesį, vykdys visus įpareigojimus. Jo vaikai Londone, kiek gali, tiek stengiasi juos išlaikyti.
Teismo posėdžio metu Vilniaus probacijos skyriaus atstovas D. Z. paaiškino, kad nuteistojo žodžių komentuoti negali, jam buvo paskira atvykimo data, paskutinių šansų Institucija suteikti negali.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis iki šiol nesugebėjo atlikti viešųjų darbų, iš darbo biržos buvo pašalintas už pažeidimus, nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose, nerimą kelia ir naujai pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nuteistojo atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad nuteistasis yra gana jauno amžiaus, pirmą kartą yra probacijos tarnybos stebimas, jam nesisekė, žada pasitaisyti, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi laiko atlikti viešuosius darbus bei stimulą lanko smurtinį elgesį keičiančias programas. V. T. supranta, kas jam gresia už įpareigojimų nevykdymą, yra vertas pasitikėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių.
Iš pateiktos medžiagos matyti, jog V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. T. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nemokamai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos ar savivaldybių įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. T. buvo raštiškai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis (asmens byla Nr. V3-196, b. l. 52). Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis netinkamai vykdo probacijos sąlygas bei paskirtus įpareigojimus, t. y. jis 2016 m. vasario 24 d. buvo nukreiptas į smurto prevencijos šeimoje programą, tačiau ją lankė nereguliariai, nuteistojo teigimu, buvo atėjęs 8 kartus, todėl iš programos buvo pašalintas. Pateiktoje pažymoje apie pašalinimą iš „Intervencinės programos smurtaujantiems šeimoje“ nurodoma, kad nuteistasis V. T. pradėjo dalyvauti „Intervencinėje programoje smurtaujantiems šeimoje“ 2016 m. vasario 24 d., teigė ketinantis pradėti gydymą nuo priklausomybės alkoholiui Vilniaus priklausomybės ligų centre, todėl įsipareigojo dėl gydymosi praleistus programos užsiėmimus lankyti su kita grupe. Nuo 2016 m. balandžio 28 d. nuteistasis nereguliariai dalyvavo programos užsiėmimuose, todėl, atliekant Programos vertinimą, nuteistojo lankomumas buvo įvertintas neigiamai. Nuteistasis teigė pateiksiantis neatvykimą pateisinančius dokumentus, tačiau šių dokumentų nepristatė ir nuo 2016 m. liepos 7 d. nebeatvyksta į užsiėmimus, todėl yra pašalinamas iš programos (asmens byla Nr. V3-196, b. l. 89). Taip pat V. T. nepradėjo dirbti paskirtų 50 val. nemokamų darbų (asmens byla Nr. V3-196, b. l. 56). Dėl to V. T. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jam paskirtų įpareigojimų nevykdė, nes dirbo pavienius darbus (asmens byla Nr. V3-196, b. l. 60), tokias pačias priežastis jis nurodė ir teismo posėdžio metu. Be to, iš pateiktos medžiagos matyti, jog V. T. 2016 m. vasario 24 d. nutarimu nubaustas 8 Eur dydžio bauda už tai, kad 2016 m. vasario 24 d. viešajame transporte kontrolės metu kontrolei nepateikė jokio bilieto, už analogiško pažeidimo, padaryto 2016 m. rugpjūčio 1 d., padarymą jis nubaustas ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, kuriuo jam paskirta 17 Eur dydžio bauda (asmens byla Nr. V3-196, b. l. 94-96). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 43 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas baustas du kartus per vienerius metus už girto pasirodymą viešoje vietoje ar alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, 2016 m. liepos 19 d., apie 19.10 val., viešoje vietoje, namo laiptinėje gėrė alkoholinį gėrimą – alų „Gaspadorių“ , 7,5 % stiprumo, iš 1 l talpos, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 3 dalyje. Be to, teikimo duomenimis, asmeniui 2016 m. birželio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) ir 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Vis dėlto, teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės šiuo metu dar nesudaro pagrindo pasiųsti V. T. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir probuojamojo gyvenimo situaciją, jam turi būti teikiama pagalba, o ne ieškoma priežasčių jį pasiųsti atlikti bausmę pataisos namuose. Šioje byloje teikimas pateiktas esant formaliems pagrindams, kurie išties tam tikrais atvejais galėtų būti pakankami panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nesiimta visų priemonių siekiant probuojamajam suteikti pagalbą ir surasti išeitis, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad V. T. teismo jam skirtą įpareigojimą – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose vykdė iš dalies, t. y. 2016 m. balandžio 28 d. nereguliariai dalyvavo programos užsiėmimuose, juose nedalyvavo tik nuo 2016 m. liepos 7 d. Nuteistojo teigimu, toks jo elgesys buvo sąlygojamas tos aplinkybės, jog jis neoficialiai dirbo, gavo nedideles pajamas, todėl neturėjo laiko. V. T. teismo posėdyje patikino, jog yra pasiryžęs dalyvauti minėtos programos užsiėmimuose bei atlikti jam paskirtus viešuosius darbus, yra tam motyvuotas. Būtent šios aplinkybės rodo nuteistojo norą tinkamai integruotis visuomenėje, teisėtai gauti pajamas ir padėti savo dviem vaikams, t. y. jo polinkį taisytis. Pažymėtina, jog V. T. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra šiurkštūs ir nelaikytini piktybiniais, tai yra greičiau dėl socialinių įgūdžių stokos netinkamai pasirinktas elgesio variantas, nesuvokiant tokio elgesio pasekmių. Nors teikime akcentuojama, kad nuteistojo V. T. atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, todėl nustatyta aukšta rimtos žalos rizika visuomenei bei pažįstamiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog joks galutinis procesinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, be to, nėra duomenų, kad minėtoje byloje būtų priimtas sprendimas dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo V. T. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis, nors ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau nesislapsto, tiek teismo, tiek Institucijos darbuotojams atsiliepia mobiliuoju telefonu, į teismo posėdį atvyko nustatytu laiku, prašė suteikti jam galimybę pasitaisyti, reiškė apgailestavimą dėl netinkamo savo elgesio, nurodė, jog stengiasi dirbti, padėti dviem savo nepilnamečiams vaikams, o šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis dabar jau suvokia, kad jis elgėsi netinkamai ir savo elgesio neteisina. Pažymėtina, kad V. T. nuteistas pirmą kartą, pirmą kartą jis ir prižiūrimas probacijos tarnybos, iš jo bendravimo teismo posėdyje matyti, kad yra gana žemo intelekto, jo socialiniai įgūdžiai prasti, o tai rodo, kad jis objektyviai nesuvokia savo netinkamo elgesio galimų pasekmių.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmiau išdėstytos neigiamai nuteistąjį V. T. ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, dar nelaikytinos pakankamomis panaikinti jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti gana ilgo termino laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę, faktą, kad nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą (vienas jo padarytas administracinis teisės pažeidimas susijęs su alkoholio vartojimu viešoje vietoje, naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime jis įtariamas nusikalstamas veikas padaręs būdamas neblaivus, pats nurodo, kad vartojo alkoholį su nukentėjusiąją), yra teisinis pagrindas skirti V. T. papildomą BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais,
nutarė:
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.
Paskirti nuteistajam V. T. papildomą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.