Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesusituokęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2015 m. birželio 14 d., apie 12.00 val., iš lentų suręstoje palapinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavė savo sugyventinei O. M. ne mažiau kaip septynis smūgius bukuoju kirvio galu į galvą, dešiniąją krūtį, dešiniąją ir kairiąją rankas, dėl to nukentėjusiajai buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės krūties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje ir dešinio alkūnkaulio lūžis ir taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės - sugyventinės O. M. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2088/15 (01) nurodyta, kad O. M. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės krūties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, dešinio alkūnkaulio lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, 2015 m. birželio 14 d. Nustatytas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje, padarytas kietu, buku daiktu, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio alkūnkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinant visumoje, dėl dešinio alkūnkaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai, muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės krūties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dešinio alkūnkaulio lūžis nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56-57).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89 TPK-355/2015 nurodyta, kad V. T. praeityje diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir jus valdyti. Nėra duomenų, kad V. T. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, taip pat žinoma, kad buvo paprasto girtumo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 146).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. T. kaltė 2015 m. birželio 14 d., apie 12.00 val., iš lentų suręstoje palapinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavus savo sugyventinei O. M. ne mažiau kaip septynis smūgius bukuoju kirvio galu į galvą, dešiniąją krūtį, dešiniąją bei kairiąją rankas ir taip nukentėjusiajai padarius muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės krūties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje ir dešinio alkūnkaulio lūžį bei nesunkiai sutrikdžius savo šeimos narės - sugyventinės O. M. sveikatą, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad kaltinamasis V. T. kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sugyventinės O. M. sveikatą pripažino visiškai ir parodė, kad prisimena, kad gyveno kartu su O. M. Įvykio dieną, kažkur 15 val., galėjo būti ir 12 val., nes 15 val. jį sulaikė pareigūnai, prieš tai dar pamiegojo, jis kartu su O. M. gėrė 7,5 proc. „Norfos“ alų, gal 6-7 bambalius išgėrė ir nuėjo namo. O. M. pradėjo su juo ginčytis, nes ji pastoviai taip darė, jam nervai neišlaikė, pasiėmė kirvį ir sudavė jai į kaltinamajame akte nurodytas vietas, į ranką tikrai sudavė, į galvą, į krūtį, savo kaltę visiškai pripažįsta. Į ranką 3-4 kartus sudavė, toliau nelabai pamena, gali būti, kad ne mažiau kaip septynis smūgius sudavė. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės nuoseklūs, jie atitinka kitų bylos įrodomąją bazę sudarančių įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu V. T. parodė vietą (palapinę), kurioje 2015 m. birželio 14 d., apie 12.00 val., sudavė ant palapinėje įrengto medinio gulto gulinčiai sugyventinei bukuoju kirvio galu per ranką ir šoną. Naudodamas „manekeną“ parodė, kaip ant gulto nugara į jį gulėjo nukentėjusioji O. M., parodė, į kurią vietą rankoje ir šoną jis sudavė jai bukuoju kirvio galu (b. l. 101-104). Antra, dėl pačių sužalojimo aplinkybių gana nuoseklius parodymus davė nukentėjusioji O. M., kuri parodė, kad 2015 m. birželio 14 d. nuo ryto abu vartojo alkoholį – išgėrė kelis butelius stipraus alaus. Ji išgėrė apie 1,5 litro, o jis išgėrė daugiau. Sėdėjo gamtoje prie savo palapinės. Tuomet V. T., be priežasties, pradėjo ją mušti. Kai ji palapinėje pasilenkė pataisyti jam pagalvę, nes jis ruošėsi miegoti, jis, paėmęs kirvį, buvusį palapinėje, bukuoju kirvio galu iš nugaros sudavė jai du kartus per nugarą, sakydamas „tu darysi viską, ko aš noriu ir kaip noriu“. Ji suprato, kad geriau jam nesipriešinti, sakė, kad sutinka viską padaryti kaip jis nori, siūlė pagulėti. Tada jis dar labiau supyko ir sudavė jai bukuoju kirvio galu dar penkis smūgius į galvą. Ji bandė gintis, užsidengdama galvą rankomis, bet jis vis tiek pataikė ir praskėlė galvą bei kelis kartus pataikė per rankas ir sulaužė dešinę ranką, bei padarė ant kūno daug mėlynių, ji juto stiprų fizinį skausmą. Jis šaukė, kad ją užmuš. Jai nuo sužalojimo galvoje pasipylė kraujas, bet jis jos mušti nenustojo, ji maldavo jos nemušti, pasakė, kad darys viską, ko jis nori. Po jos prašymų jis girtas užmigo, o ji nuėjo link parduotuvės „Norfa“ ir ten sutiko pažįstamus vardu J. ir D., kuriems pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. D. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Ją pristatė į Lazdynų ligoninę. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų D. J. ir J. B. parodymai. Štai D. J. parodė, kad 2015 metų vasarą, tikslios dienos neatsimena, tai galėjo būti birželio mėnuo, dienos metu, jam būnant miškelyje (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstama O. M., kuri buvo kruvina ranka ir kruvina galva. Ji paaiškino, kad ką tik atokiau esančioje iš lentų suręstoje palapinėje ją kirviu sumušė jos sugyventinis, vardu V. Apžiūrėjęs jos galvą ir ranką, tikrai pamatė į kirstines panašias žaizdas, todėl iš savo telefono numerio paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. O. M. palydėjo iki parduotuvės „Norfa bazė“, esančios Savanorių pr., Vilniuje, kur atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Tuo tarpu J. B. parodė, kad 2015 metų vasarą, tikslesnės datos neatsimena, bet tai galėjo būti birželio mėnuo, eidamas pro parduotuvę „Norfos bazė“, esančią Savanorių pr., pamatė stovintį greitosios pagalbos automobilį, o šalia jo – pažįstamus D. J. ir O., kurios pavardės nežino. Priėjęs prie jų pamatė, kad O. galva kruvina. Iš jos kalbų suprato, kad ją sumušė jos sugyventinis, vardu V. Teismo vertinimu, susiejus pirmiau aptarus kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent V. T. smurtaudamas sužalojo nukentėjusiąją O. M. Tuo tarpu aplinkybę, kad dėl kaltinamojo V. T. veiksmų nukentėjusiajai O. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2088/15 (01), kurioje nurodyta, kad O. M. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės krūties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, dešinio alkūnkaulio lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, 2015 m. birželio 14 d. Nustatytas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje, padarytas kietu, buku daiktu, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio alkūnkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinant visumoje, dėl dešinio alkūnkaulio lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai, muštinė žaizda viršugalvio dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės krūties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dešinio alkūnkaulio lūžis nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56-57).

Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad V. T. pavojingu įrankiu (kirvio pentimi) suduodamas ne mažiau kaip septyniais smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno dalis suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios O. M. sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to siekė, tačiau padarinių nedetalizavo, t. y. buvo abejingas tam, kokie padariniai atsiras. Tai yra kaltinamasis V. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Įvertinus tai, kad tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji bei liudytojai patvirtino, kad V. T. ir O. M. vedė bendrą ūkį, gyveno kaip sugyventiniai, darytina bendra išvada, kad kaltinamojo V. T. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Dėl V. T. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

Teismas, skirdamas V. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – V. T. padarė apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Atsižvelgiama ir į tai, kad V. T. padarė baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine, nors neapibrėžta tyčia, be to, nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, kilus buitiniam konfliktui. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis anksčiau neteistas (b. l. 128-129), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už girtavimą viešoje vietoje (b. l. 109-127), nedirbantis (b. l. 130), gydytas du kartus Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė-socializuotas elgesio sutrikimas (b. l. 140), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 138), narkologiniame negydytas (b. l. 139). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad pasiryžęs atlyginti padarytą žalą Valstybinei Ligonių kasai, kai įsidarbins. Dėl šių aplinkybių teismas nustato byloje kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai įvertina skirdamas bausmę. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, t. y. laisvės atėmimas, bausmės dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį V. T. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2015 m. birželio 14 d., 12.30 val., paleistas 2015 m. birželio 16 d. 12.00 val. (b. l. 78, 105), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas V. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti V. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad V. T. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. T. anksčiau neteistas, šiuo metu ieško darbo, teigia beveik įsidarbinęs, išreiškė norą atlyginti padarytą žalą kai gaus pajamas. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti V. T. galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones.

2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK KPS vyresniosios tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje (b. l. 106), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl turtinės žalos

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis V. T. atsakingas už nukentėjusiosios O. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti su nukentėjusiojo gydymu susijusias išlaidas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1160,19 Eur nukentėjusiosios O. M. gydymo išlaidų atlyginimo. Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo V. T. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiosios O. M. gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. T.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas):

2015 m. spalio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos N. P. nutarimais kirvis, paimtas 2015 m. birželio 14 d. įvykio vietoje, bei liemenėlė ir kelnaitės, paimtos 2015 m. birželio 23 d. iš nukentėjusiosios O. M. daiktų pateikimo protokolu, 2015 m. spalio 15 d. kvitu B serija BBB Nr. LS001196 bei 2015 m. gruodžio 8 d. kvitu B serija BBB Nr. LS001312, perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 48, 51).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. skirti galutinę bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam V. T. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 14 d., 12.30 val. iki 2015 m. birželio 16 d. 12.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. T. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nemokamai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos ar savivaldybių įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą V. T. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš V. T. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1160,19 Eur turtinei žalai už nukentėjusiosios O. M. gydymą atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.