Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms advokatei I. N. ir A. T., atstakovų atstovei K. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. R. (R.), S. B. ir G. S., šių trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. R. (Rosliak), S. B., G. S., L. S., A. L.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jokių pretendentų teisėtų lūkesčių ji nepažeidė ir pažeisti negalėjo, nes jiems visada buvo žinoma, kad pareiškėja yra pretendentė. Pabrėžė, kad kai kurie prašymą atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. (R.) turėtą žemę pateikę asmenys jau yra mirę, pavyzdžiui, A. G.. Situacija, kai pareiškėja atsisakė atkurti nuosavybės teises, o vėliau atšaukė savo atsisakymą sudarė sąlygas kilti neapibrėžtumui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu minėtos pretendentės įpėdiniams paveldint jos teises, kadangi mirusios A. G. turto ir teisių paveldėtojai nebuvo tikri dėl jiems tenkančios atkurtinos į buvusio savininko K. R. (R.) žemės dalies. Pareiškėja savo 2008-01-17 atsisakymą nuo 2003-04-07 sutikimo motyvuoja tuo, kad Z. R. (R.) jos atžvilgiu pasielgė nesąžiningai. Tarnybos teigimu, toks motyvas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėja turėjo teisę skųsti minėto pretendento nesąžiningus veiksmus ir dėl to patirtus nuostolius išieškoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjos 2008-01-17 atsisakymas sukėlė teisines pasekmes ne tik Z. R. (R.), bet ir kitiems pretendentams ir jų paveldėtojams, o tai rodo pareiškėjos galimą nesąžiningumą jų atžvilgiu. Pabrėžė, jog neatitinka tikrovės teiginys, kad iki šiol nebuvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į K. R. (R.) žemės grąžinimą. VAVA pavaduotojo 2000-10-19 sprendimu Nr. 01-894 A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 0,06 ha žemės sklypą individualiai statybai.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiami Sprendimas ir Įsakymas priimti vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, yra teisėti ir pagrįsti.

Atsakovas Tarnybos skyrius su skundo reikalavimais nesutiko, o savo poziciją iš esmės pagrindė Tarnybos atsiliepimuose nurodytais motyvais (t. 1, b. l. 111–112, t. 3, b. l. 75–77).

Tretieji suinteresuoti asmenys Z. R. (R.), S. B., G. S. teismui pateiktuose atsiliepimuos (t. 2, b. l. 110, t. 3, b. l. 72–73) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, priimtas tinkamai išanalizavus faktinę situaciją ir teisingai pritaikius nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos skundą vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog VAVA skyriuje 2003-04-08 buvo gautas J. R. Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės D. J. 2003-04-07 patvirtintas pareiškimas, kuriuo J. R. atsisakė nuosavybės teisių į K. R. (R.) nuosavybės teise valdytą 1,9290 ha ploto žemės sklypą, esantį Upytės k. Šis J. R. 2003-04-07 pareiškimas yra sukėlęs tam tikras teisines pasekmes – juo yra išreikšta jos valia atsisakyti teisės į K. R. žemę, jis sukėlė pretendentų teisėtą lūkestį tikėtis, jog J. R. į tą turtą nepretenduos. Kadangi J. R. jau po 2001-12-31 atsisakė teisių į K. R. (R.) žemę, t. y. pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ji negali būti laikoma pretendente į K. R. (R.) turėtą nekilnojamąjį turtą. Tarnyba turėjo pareigą atkurti nuosavybės teises tik tiems asmenims, kurie įstatymo nustatytais terminais ir tvarka yra pateikę atitinkamą prašymą. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja nelaikytina asmeniu, iki 2001-12-31 pateikusiu prašymą atkurti nuosavybės teises į K. R. (R.) turėtą nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad Tarnybos poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią, jei vienas iš pretendentų atsisako savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą arba per įstatymo nustatytą terminą nepaduoda prašymo, kitam pretendentui, laiku padavusiam prašymą, nuosavybės teisės atkuriamos į visą buvusio savininko turtą (LVAT 2005-11-24 pasitarime aprobuota teismų praktika bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo).

Tretieji suinteresuoti asmenys L. S., A. L. atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 105–106) ir atsiliepimu į patikslintą skundą (t. 3, b. l. 70–71) su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 1993-03-25 tarp visų pretendentų, įskaitant ir J. R., buvo pasirašytas susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jie visada pareiškėją laikė pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą. LVAT praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose 2005-11-24 pasitarime, nurodyta, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo išreiškė kitais būdais, pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad K. R. (R.) turėjo dukras J. R. (iki santuokos R.), A. G. (iki santuokos R.) ir sūnų V. R. (R.). V. R.(R.) mirė 1961-12-05, po jo mirties liko vaikai Z. R. (R.), S. B. ir G. S. (t. 2, b. l. 80–86).

J. R. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio mėnesį padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų Michailo ir K. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdytą 10 deš. žemės sklypą Upytės km., Riešės apskr., Trakų-Vilniaus r. Prašyme nurodė, kad ji, kaip K. R. (R.) duktė, kartu su A. G. pageidauja gauti po 6,57 ha žemės (t. 2, b. l. 126).

J. R., A. G. ir K. R. (R.) anūkas Z. R. (R.) 1993-03-25 pasirašė susitarimą, kuriuo nustatė, kad jie pretenduoja į buvusio savininko K. R. (R.) žemės valdą, turėtą Vilniaus-Trakų apskrities, Riešės valsčiaus, Upytės kaime (iš viso 11,1985 ha) ir susitaria savo nuosavybės teises į žemę atstatyti taip: J. R. – 5,5985 ha, A. G. 2,8000 ha, Z. R. 2,8000 ha (t. 2, b. l. 132).

A. G. mirė 2001-01-09 (t. 2, b. l.37), jos įpėdiniai – A. L., L. S., S. G. (t. 2, b. l. 36).

2003-04-16 pareiškimu S. G., A. L. ir kiti asmenys (I. M., D. Č., H. M. ) atsisakė nuo jiems priklausančios dalies žemės, buvusio savininko K. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdytos Upytės k., Vilniaus r. Pareiškimu nurodė, kad pretenzijų į nurodytą turtą neturi ir neprieštarauja, kad minėta žemės sklypo dalis nuosavybės teise būtų atstatyta L. S. (t. 1, b. l. 113).

G. S. ir S. B. VAVA Žemėtvarkos skyriui 2000-10-10 ir 2000-09-05 padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. R. (Rosliak) 5,787 ha žemės Upytės kaime (t. 2, b.l.130, 131).

J. R. 2000-07-21 sutartimi perleido savo vyrui M. R. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą į K. R. (Rosliak) nuosavybės teisėmis valdytą 5,7870 ha ploto žemės sklypą Vilniaus apskr., Vilniaus m., Upytės k. (t. 2, b. l. 83, 125). J. R. ir M. R. 2003-02-06 Vilniaus miesto 10 notarų biure pasirašė susitarimą dėl 2000-07-21 nuosavybės teisių į atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nustatyta, kad teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perleista minėta sutartimi, priklauso J. R. (t. 2, b. l. 124).

Pareiškėja 2003-03-31 Žemėtvarkos skyriui pateikė pasižadėjimą pasižadėjimas, kad, nustačius juridinį faktą, jog ji buvo įdukrinta savo dėdės ir tetos Michailo ir A. R. (R.), ji atsiims savo pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusią savo tikro tėvo K. R. (R.) žemę ir nereikš jokių pretenzijų dėl jos atkūrimo (t. 2, b. l. 24).

J. R. Vilniaus miesto 16 notarų biure 2003-04-07 pasirašė sutikimą, kurį patvirtino notarė D. J., kad atsisako teisių atkurti nuosavybės teises į 1,9290 ha ploto žemės sklypą, esantį Upytės k., Vilniaus r., atstatomą po jos tėvo K. R. (R.) mirties (t. 2, b. l.121).

Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas 2003-04-25 sprendimu pagal J. R. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. buvo faktiškai įvaikinta M. R. (R.) ir A. R. (t 2., b. l. 22).

Z. R. (R.) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu, kuriame prašė, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas 2003-04-25 sprendimu išnagrinėtoje byloje.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, siekdama apginti viešąjį interesą, Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui 2006-09-28 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje. Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas, atnaujinęs procesą, išnagrinėjo šį prašymą ir 2007-10-04 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2003-04-25 sprendimą Nr. 2-2078-17/2003 ir priėmė naują sprendimą, kuriuo J. R. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji buvo faktiškai įvaikinta M. R. (R.) ir A. R., atmestas (t. 1, b. l. 143–144). Vilniaus apygardos teismo 2007-12-27 nutartimi Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2003-04-25 sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b. l. 144–145).

J. R. Vilniaus miesto 16 notarų biure 2008-01-17 pasirašė pareiškimą, kad atsisako 2003-04-07 sutikimo, kuriuo ji atsisakė nuosavybės teisės į žemės sklypą 1,9290 ha ploto, esantį Upytės k., Vilniaus r., atstatomą po jos tėvo K. R. (R.) mirties ir tą pačią dieną apie tai pranešė VAVA skyriui bei prašė apie priimtą sprendimą ją informuoti raštu (t. 2, b. l. 122–123).

Tarnybos skyrius 2010-04-01 parengė pažymą Nr. 51p, kad J. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,8664 ha ploto žemės iš K. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdyto 5,5991 ha ploto žemės Vilniaus apskr., Vilniaus m., Upytės k. (t. 2., b. l.134).

Žemėtvarkos skyrius 2010-04-01 parengė pažymas Nr. 52 p, Nr. 53 p, Nr. 54 p Z. R. (R.), G. S., S. B. dėl teisės atkurti nuosavybės teises į 0,6221 ha dydžio žemės sklypus iš 5,5991 ha K. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo Vilniaus apskr. Vilniaus m. Upytės k. (t. 2, b. l.135–137).

VAVA 2010-05-11 sprendimais Nr. 2.4-01-8124 ir 2.4-01-8125 G. S. ir S. B. atkūrė nuosavybės teises į joms tenkančias buvusio savininko K. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalis, grąžinant natūra po 0,1868 ha dydžio žemės 0,9960 ha žemės sklype Rojaus g. 8, Vilniuje. Sprendimuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusias 0,4353 ha sklypo dalis bus atkurtos vėliau (t. 1, b. l. 58, 60).

VAVA 2010-05-11 sprendimu Nr. 2.4-01-8126 Z. R. (R.) atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko K. R. (R.) nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį, grąžinant natūra 0,2490 ha dydžio žemės sklypą 0,9960 ha žemės sklype Rojaus g. 8, Vilniuje. Sprendime nurodyta, kad likusi 0,3731 ha dalis bus atkurta vėliau (t. 1, b. l. 62).

Z. R. (R.) 2010-10-18 kreipėsi į Tarnybos skyrių su skundu, kuriame nurodė, kad nesutinka su tuo, jog J. R. būtų atkurtos nuosavybės teisės į dalį K. R. (R.) turėtos žemės (t. 2, b. l. 118).

Tarnybos skyrius, išnagrinėjęs Z. R. (R.) skundą, 2010-09-27 raštu Nr. SS-22-159 išaiškino, kad pretendentams į K. R. (R.) turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą tenkančios žemės dalys buvo nustatytos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (t. 2, b. l. 119).

Tarnyba, išnagrinėjusi Z. R. (R.) skundą, 2011-02-08 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-13 nusprendė: 1) panaikinti Tarnybos skyriaus 2010-09-27 sprendimą Nr. SS22-159; 2) įpareigoti Tarnybos skyriaus vedėją panaikinti 2010-04-01 pažymą Nr. 51 p dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, apie tai informuoti J. R. (t. 1, b. l. 35–37). Tarnyba savo sprendimą pagrindė tuo, kad J. R. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido iki 2001-12-31, todėl nutraukusi perleidimo sutartį po 2001-12-31, ji negali būti laikoma pretendente į K. R. turėtos žemės grąžinimą. J. R. atsisakė nuosavybės teisių į buvusio savininko K. R. atkūrimą ir tai ji patvirtino 2003-04-07 rašytiniu sutikimu. Taigi, pareiškėja po Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nustatytų terminų išreiškė valią nepretenduoti į nuosavybės teisių į buvusio savininko K. R. (R.) žemes atkūrimą, todėl negali būti laikoma pretendente. Taip pat pažymėta, kad tolesni J. R. veiksmai, kuriais praėjus beveik 5 metams išreikštas atsisakymas nuo savo 2003-04-07 sutikimo, sudarė sąlygas nuosavybės teisių į K. R. (R.) žemę atkūrimo netikrumui, galimai pažeidė kitų pretendentų teises ir teisėtus lūkesčius (t. 1, b. l. 35–37).

Tarnybos skyrius, vykdydamas Tarnybos 2011-02-08 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13, 2011-03-02 sprendimu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-718 pripažino negaliojančia VAVA skyriaus 2010-04-01 pažymą Nr. 51p „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtą J. R. vardu (t. 1, b. l. 52).

Byloje spręstinas ginčas dėl J. R. skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos 2012-02-08 sprendimą ir Tarnybos skyriaus 2011-03-02 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Iš skundžiamo Tarnybos skyriaus 2011-03-02 sprendimo matyti, kad jis priimtas vykdant Tarnybos 2011-02-08 sprendimą. Todėl, nagrinėjant ginčą, būtina vertinti Tarnybos 2011-02-08 sprendimo, kuris laikytinas Tarnybos skyriaus 2011-03-02 sprendimo priėmimo teisiniu pagrindu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Skundžiamo Tarnybos 2011-02-08 sprendimas grindžiamas tuo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d., J. R. negali būti laikoma pretendente į K. R. (R.) turėtos žemės grąžinimą, nes teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Sutartimi perleido iki 2001-12-31, o šią sutartį nutraukė 2003-02-26, t. y. po 2001-12-31. Taip pat nurodoma, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., pareiškėja pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, galėjo iki 2003-04-01, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. J. R. 2003-04-07 notariškai patvirtintu sutikimu atsisakius nuosavybės teisių į buvusio savininko K. R. (R.) turtą atkūrimo ir 2008-01-17, t. y. praėjus beveik 5 metams paneigus savo atsisakymą, galimai buvo pažeisti kitų pretendentų teisėti lūkesčiai.

Atkūrimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012-02-01, 21 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nuostatos netaikytinos, nes J. R. 2003-04-07 atsisakymu nuo nuosavybės teisių į K. R. (R.) turėtą žemę atkūrimo nėra išreiškiama arba pakeičiama valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Be to, pareiškėjos 2003-04-07 atsisakymas yra pateiktas pasibaigus Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nurodytam terminui, o tai tik patvirtina išvadą, jog minėtos įstatymo nuostatos negali būti taikomos.

Pareiškėjos J. R. ir M. R. 2003-02-06 pasirašytas notarinis susitarimas dėl 2000-07-21 nuosavybės teisių į atkuriamą išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarties nutraukimo, kuriame numatyta, kad nuo šio susitarimo pasirašymo momento laikoma, kad teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri buvo perleista minėta sutartimi, priklauso J. R.. Todėl pripažintina, kad J. R. ir M. R. nutraukė 2000-07-21 sutartį, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.125 str. 1 d. numatytu pagrindu, t. y. šalių susitarimu. Po 2000-07-21 sutarties nutraukimo pareiškėja įgijo pretendentės į K. R. (R.) turėtos žemės atkūrimą statusą, nes sprendimai atkurti nuosavybės teises nebuvo priimti.

Tarnybos 2012-02-08 sprendime yra nurodoma, kad pareiškėja, perleidusi nuosavybės teises iki 2001-12-31 ir nutraukusi perleidimo sutartį po 2001-12-31, pagal Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. negali būti laikoma pretendente į K. R. (R.) nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau, remiantis tokiu Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nuostatų aiškinimu, turėtų būti pripažįstama, jog 2003-02-26 susitarimas taipogi sudarytas pažeidžiant minėtoje straipsnio dalyje nustatą terminą. Taigi, Tarnybos 2012-02-08 sprendimo motyvai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, grindžiami subjektyviu teisės aiškinimu.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąžiningumo, pakankamo atidumo bei apdairumo teisiniai kriterijai, kuriais vertintinas nuosavybės teisių atkūrimo siekiančių asmenų elgesys, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo preambulėje formuluojamas nuostatas, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, taikytini visiems nuosavybės teisių atkūrimo siekiantiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartis adm. b. Nr.A7-1839-05 ir kt.). Be to, sąžiningumo bei nepiktnaudžiavimo teisių įgyvendinimu principai, užtikrinantys veiksmų teisėtumą, reikalauja iš pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, aiškaus ir visuotinai suprantamo deklaravimo apie savo elgesį (veiksmus), galimai turėsiantį neigiamų turtinių teisinių pasekmių daliai iš pretendentų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vertinant pareiškėjos skundo reikalavimų, ypač reikšmingi yra 1993-03-25 pasirašytas J. R., A. G. ir Z. R. susitarimas (t. 2, b. l. 132), akivaizdžiai parodantis pretendentų į K. R. (R.) nuosavybės teisių atkūrimą valią ir ketinimus kaip turėtų būti tenkinami šeimos narių turtiniai interesai, kylantys nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu, o taip pat J. R. VAVA skyriui 2003-03-31 pateiktas pareiškimas, kuriame pažymima, jog pareiškėja pasižada atsiimti pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tikro tėvo K. R. turėtą žemę tuo atveju, jei bus nustatytas juridinis faktas, kad ji buvo įdukrinta Michailo ir A. R. (R.) (t. 2, b. l. 24)).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vėlesniu, t. y. 2003-04-07 notariškai patvirtintu atsisakymu nuo nuosavybės teisių atkūrimo į K. R. (R.) nuosavybės teise valdytą žemę, siekė realizuoti teisę atkurti nuosavybės teises į M. R. (R.) nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. patvirtino Tarnybos skyriui 2003-03-31 pateiktame pareiškime išdėstytą poziciją. Šis pareiškėjos siekis, o taip pat ir Tarnybos skyriui 2003-03-31 pateikto pareiškimo bei 2003-04-07 atsisakymo sąlygos, kitiems pretendentams, tame tarpe ir Z. R. (R.), G. S., S. B., buvo žinomas, jie buvo įtraukti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamą bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo prašymą palaikė (t. 2, b. l. 22). Kaip minėta, atnaujinus procesą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-10-04 sprendimu prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas (t. 1, b. l. 143–145). Vilniaus apygardos teismui 2007-12-27 nutartimi palikus minėtą teismo sprendimą nepakeistą, pareiškėja atsisakymą nuo 2003-04-07 sutikimo išreiškė nedelsdama, t. y. 2008-01-17, ir Tarnybos skyriui nebaigus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Taigi, pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji buvo įvaikinta M. R. (R.) ir A. R. (R.), nebuvo nustatytas. Tačiau J. R., tiek VAVA Žemėtvarkos skyriui, tiek kitiems pretendentams į K. R. (R.) nuosavybės teisių atkūrimą 2003-03-31 pateiktu pareiškimu aiškiai nurodė, kad į K. R. (R.) turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą nepretenduos tik tuo atveju, jei bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Taigi, esant nenustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, nurodytam pareiškėjos 2003-03-31 pateiktame pareiškime, kiti pretendentai negalėjo tikėtis, kad pareiškėja atsisakys teisių į K. R. (R.) nuosavybės teisių atkūrimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą, esmine laikytina ta aplinkybė, jog nuosavybės teisių į K. R. (R.) turėtą žemę atkūrimo procedūros yra nebaigtos, o atsakovės sprendimais pareiškėjai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią žemės dalį, nenaikinant sprendimų, kuriais kitiems pretendentų iš dalies buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Tarnybos 2011-02-08 sprendime ginčo santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos aiškintos ir taikytos netinkamai, todėl šis sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu ir yra naikintinas.

Ginčijamas Tarnybos skyriaus 2012-03-02 sprendimas priimtas Tarnybos 2012-02-08 sprendimo, kuris teismo pripažintas nepagrįstu ir naikintinu, pagrindu. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, Tarnybos skyriaus 2012-03-02 sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1d. nelaikytinas pagrįstu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., kolegija

nusprendė:

pareiškėjos J. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-02-08 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-13 ,,Dėl Z. R. skundo išnagrinėjimo”.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-02 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.2)-718 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-04-01 pažymos Nr. 51P „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“, parengtos J. R. vardu, pripažinimo negaliojančia“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.