Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. (K.) ieškinį atsakovui R. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1217-329/2016, patvirtinta ieškovės J. G. (K.) ir atsakovo R. G. taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o civilinė byla nutraukta.Pareiškėja J. K. 2016 m. birželio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pašymą grindė tuo, kad 2016 m. balandžio 11 d. taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog R. G. teiks nepilnamečiui sūnui R. G. materialinį išlaikymą konkrečia pinigine suma – 1158,48 Eur išlaikymo suma, pradėta skaičiuoti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės 2017 m. balandžio 25 d., tačiau R. G. nevykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties nuo 2016 m. balandžio 15 d. ir neteikia materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui.Atsiliepime į ieškovės prašymą atsakovas R. G. nurodė, kad pati ieškovė nevykdo taikos sutarties ir jų susitarimo dėl skolų padengimo, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – išdavė J. K. vykdomąjį raštą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1217-329/2016 patvirtintos taikos sutarties 2 punkto, kuriame nustatyta: „R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti nepilnamečiui sūnui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą konkrečia pinigine suma 1158,48 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus); išlaikymo suma pradėta skaičiuoti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės 2017 m. balandžio 25 d.”. Teismas pažymėjo, kad atsakovo R. G. atsiliepime į ieškovės prašymą nurodytos aplinkybės, jog pati ieškovė nevykdo taikos sutarties ir jų susitarimo dėl skolų padengimo yra nepagrįstos, kadangi šalių pasirašytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra aptartos jokios skolų padengimo sąlygos, o kitų taikos sutarties punktų, kurių nevykdytų ieškovė, atsakovas nenurodė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nevykdo taikos sutarties sąlygų tenkino, dėl ko ieškovės prašymą pripažino pagrįstu ir jį tenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį. Apeliantas pripažįsta, kad teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui materialinį išlaikymą konkrečia pinigų suma 1158,48 Eur. Apeliantas pažymi, kad pasirašant taikos sutartį, su ieškove buvo sutarta, jog minėta piniginė suma yra alimentai iki vaiko pilnametystės, ir ji bus pas antstolį užskaityta kaip vienkartinė išmoka ieškovei, nes pati ieškovė buvo skolinga atsakovui 1375,69 Eur. Tačiau ieškovė savo įsipareigojimo nesilaikė. Todėl apelianto nuomone, teismas tenkindamas prašymą ir išduodamas ieškovei vykdomąjį raštą pažeidė teisingumo principą atsakovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos ieškovės J. G. (K.) ir atsakovo R. G. sudarytos taikos sutarties 2 punkto priverstinio vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).Taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje numatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1217-329/2016, yra patvirtinta ieškovės J. G. (K.) ir atsakovo R. G. pasirašyta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla nutraukta. Šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė, jog vaiko tėvas R. G. teiks nepilnamečiui sūnui Ričardui materialinį išlaikymą konkrečia vienkartine pinigine suma – 1158,48 Eur. Išlaikymo dydis nustatomas ir pradedamas skaičiuoti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės - 2017 m. balandžio 25 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties 2 punkto, teigdama, kad R. G. nuo 2016 m. balandžio 15 d., t. y. nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, priėmimo dienos teismo sprendimo (nutarties) nevykdo ir neteikia nepilnamečiam vaikui materialinio išlaikymo. Iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija fakto, jog nėra įvykdęs teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkto įsipareigojimo, tačiau savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovė apeliantui yra skolinga 1375,69 Eur sūnaus išlaikymui, kuomet nepilnametis sūnus gyveno dar pas atsakovą, todėl, sudarydamos taikos sutartį, šalys neva susitarė dėl skolų įskaitymo (padengimo). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodomai aplinkybei pagrįsti apeliantas jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintoje šalių taikos sutartyje nėra numatyta jokių sąlygų, susijusių su skolomis (skola) ir jų įskaitymu. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis būtų nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista, todėl turi būti vykdoma (CK 6.985 straipsnis). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad taikos sutarties sąlyga, dėl kurios prašomas išduoti vykdomasis raštas, yra susijusi su teikiamu išlaikymu nepilnamečiam vaikui. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Taigi, remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, spręstina, kad vaiko išlaikymui skirta pinigų suma negali būti panaudojama jokiems kitiems tikslams, tame skaičiuje ir skolų įskaitymui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.