- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- 2-67-559/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02755-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., S. B., dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio taikytą areštą jo lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigoje. Nurodo, kad antstolio 2015-09-29 patvarkymu buvo areštuotos jo piniginės lėšos, esančios Vilniaus pataisos namų sąskaitoje 1023,89 Eur skolos ir 133,34 Eur vykdymo išlaidų sumoje. 2015-10-09 jis parašė antstoliui prašymą leisti mokėti skolą dalimis ir panaikinti areštą, tačiau gavo atsakymą, kad jam nedraudžiama mokėti skolą dalimis. Jis neturi galimybės įsidarbinti ir pragyvena iš artimųjų atsiųstų pinigų, o areštavus šias lėšas, jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių buities ir higienos prekių, maisto, bei sumokėti už papildomas paslaugas.
Antstolis N. A. 2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad atsižvelgiant į skundo turinį daroma išvada, kad skolininkas skundžia antstolio 2015-10-14 patvarkymą Nr. V/DOK - 6713, kuriuo nuspręsta, kad panaikinti areštą skolininko lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitose, nebuvo teisinio pagrindo. Skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl teisės normų nustatyta tvarka atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Be to, skolininkas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių įrodymų antstoliui taip ir nepateikė. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, todėl antstolis turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Skolininko tvirtinimas, kad jo lėšų areštu pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, konkrečiais duomenimis nepagrįstas, nes nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Pačios įkalinimo sąlygos nepriklauso nuo to, ar asmuo gali disponuoti lėšomis sąskaitoje, ar ne. Nenustatyta, kad pareiškėjo įkalinimo sąlygos būtų nežmoniškos, žeminančios jo orumą, o ribojimas naudotis gautomis lėšomis priklausytų nuo konvencijos 14 str. išvardytų savybių. Svarbi aplinkybė yra ta, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, antstolio patvarkyme dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra nurodyta, kad areštas netaikomas lėšoms, iš kurių pagal LR CPK 739 str. išieškoti negalima ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skolininko skunde nėra įvardinta nei viena iš šių išmokų ar suma, iš kurios išieškojimą draudžia įstatymai, todėl tenkinti skolininko prašymą dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto panaikinimo nėra pagrindo. Be to jokie antstolio susitarimai su skolininku dėl vykdomojo dokumento vykdymo išdėstymo dalimis, kai tai nėra numatyta vykdomajame dokumente, yra negalimi, tačiau antstolis neriboja skolininko teisės, esant galimybei pačiam imtis veiksmų mokant išieškotinas sumas (iš karto ar dalimis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad ji šioje byloje yra nukentėjusioji, patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą, todėl nori, kad būtų atlyginta visa jai priteista padaryta žala. M. M., gaudamas visapusišką valstybės išlaikymą, nori naudotis prabangos prekėmis įsigytomis už savo lėšas, vietoj to, kad sumokėtų jai priteistą sumą. Pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias būtiniausias išlaidas, jų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vykdomosios bylos Nr. 0165/15/01181 duomenimis nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo išieškojimą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-19 vykdomąjį raštą Nr. 1-169-598/2014 dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos S. B. naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2015-09-18 antstolio patvarkymu ir tą pačią dieną skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Skolininkas M. M. 2015-09-28 pateikė antstoliui raštą, kuriuo jis įsipareigojo periodiškai kiekvieną mėnesį mokėti po 15 Eur skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. 2015-09-29 antstolis priėmė patvarkymą Nr. V/TA-TT-395, kuriuo nusprendė areštuoti 1 023,89 Eur skolos ir 133,34 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 1 157,23 Eur, esančius Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančius skolininkui M. M.. Skolininkas 2015-10-09 pateikė antstoliui prašymą leisti mokėti skolą dalimis ir panaikinti lėšų areštą. Antstolis 2015-10-14 patvarkymu išaiškino skolininkui, kad antstolis neriboja skolininko ir kitų jo įgaliotų asmenų teisės mokėti skolą pagal vykdomąjį dokumentą nors ir dalimis ir taip įvykdyti sprendimą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai. Antstolis taip pat išaiškino, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Nesutikdamas su antstolio argumentais, skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas sutikdamas su antstolio N. A. patvarkyme nurodytais argumentais, konstatuoja, kad antstolis 2015-09-29 ir 2015-10-14 patvarkymus priėmė vadovaudamasis teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus, reikalavimais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. LR CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra teisėti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Pažymėtina, kad atliekant bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Taigi maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė nei antstoliui, nei teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam nėra užtikrintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nustatytos gyvenimo, buities ir kitos būtinos sąlygos, todėl konstatuoti, kad yra pažeistas Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, draudžiantis asmens kankinimą, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas taip pat sutinka su antstolio nurodytais argumentais, kad antstolis konkrečiu atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes LR CPK 658 str. 3 d. nustato antstoliui pareigą bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti įteikiant arba pasiunčiant raginimą, areštuoti skolininko turtą. Be to, Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas taip pat imperatyviai nurodo, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo (skolininko) argumentai laikytini nepagrįstais ir jo skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo M. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., S. B., dėl antstolio veiksmų, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.