- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2-540/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo apgaudinėjimo ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) apgaudinėjimo byloje Nr. 45073/07 ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą. Prašo priteisti iš atsakovo 300 000 Lt teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą ir suvaržymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovas prašo priteisti jam 300 000 Lt atlyginimą, kurį išskaido į turtinį bei neturtinį, atsiradusį, ieškovo manymu, tretiesiems asmenims apgaudinėjant EŽTT, siekiant pripažinti nepriimtinu nagrinėti ieškovo pareiškimą byloje Nr. 45073/07 ir pažeidus teisę naudotis visomis vidaus teisių gynimo priemonėmis. Patikslintame ieškinyje, kaip ir pirminiame ieškinyje, ieškovas nurodo, kad 218 414 Lt turtinę žalą pagrindžia 2008 m. birželio 15 d. ieškinys, priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-84-431/2009, ir civilinių bylų Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-7605-178/2009 medžiaga, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. birželio 15 d. ieškinio, juo buvo prašoma priteisti 200 000 Lt neturtinės ir 18 414 Lt turtinės žalos atlyginimo; 32 586 Lt neturtinė žala grindžiama nepriimtu nagrinėti 2009 m. lapkričio 8 d. ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-7605-178/2010; 50 000 Lt neturtinė žala grindžiama trečiųjų asmenų veiksmais civilinėse bylose Nr. 2-5253-603/2010 ir Nr. 2-6164-577/2011. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui, kadangi, kaip minėta, nors ieškovas nurodo, jog prašo turtinės žalos atlyginimo, tačiau iš pateiktų prie ieškinio įrodymų darytina priešinga išvada. Taip pat patikslintu ieškiniu ieškovas nesukonkretino ieškinio dalyko (reikalavimo) prašydamas priteisti jam 300 000 Lt atlyginimą, nors iš ieškinio turinio matyti, kad reikalaujama ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo nuomone, ieškinys nėra suformuluotas pakankamai tiksliai, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieškovo teisių, jeigu jos iš tiesų yra pažeidžiamos. Atsakovas, esant neapibrėžtam ieškinio pagrindui, taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo pozicijos ir atsikirtimų į ieškinį. Ieškovas nepašalino esminių ieškinio pareiškimo trūkumų (esminiais laikytini trūkumai, kurių negalima pašalinti po ieškinio priėmimo). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas manė, kad nustatytu terminu ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas byloje įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, todėl šio teismo teisėja negalėjo spręsti ieškinio priėmimo klausimo. Teisėja pati nutartyje pakeitė ieškinio pagrindą ar dalyką ir tuo pažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimus. 300 000 Lt reikalavimu prašoma priteisti ne turtinę žalą, bet teisingą atlyginimą, kurį sudaro 218 414 Lt turtinė ir 82 586 Lt neturtinė žala. Apelianto anksčiau pareikštų ieškinių nagrinėjimas vilkinamas bei pažeidžiama teisė į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas nesilaiko precedentų dėl teisės kreiptis į teismą. Negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Pirmosios instancijos teismas iš anksto sprendžia ieškinio pagrįstumą, o tai galima tik ištyrus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.).
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Be to, ieškinyje turi būti nurodyti bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.). Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999). Tokios praktikos griežtai laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2759/2011 ).
2011 m. spalio 20 d. nutartimi (b. l. 20-21) Vilniaus apygardos teismas įpareigojo ieškovą per 14 dienų ištaisyti ieškinio pareiškimo trūkumus ir nurodė, jog ieškovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieškinio dalyką bei atskleidė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Šie trūkumai ištaisytini ieškinio priėmimo stadijoje siekiant sudaryti galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti pateikiant atsiliepimą į ieškinį.
Patikslintame ieškinyje (b. l. 29-30) ieškovas nurodo, kad 218 414 Lt turtinę žalą pagrindžia 2008 m. birželio 15 d. ieškinys, priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-84-431/2009, ir civilinių bylų Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-7605-178/2009 medžiaga, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. birželio 15 d. ieškinio, juo buvo prašoma priteisti 200 000 Lt neturtinės ir 18 414 Lt turtinės žalos atlyginimo; 32 586 Lt neturtinė žala grindžiama nepriimtu nagrinėti 2009 m. lapkričio 8 d. ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-7605-178/2010; 50 000 Lt neturtinė žala grindžiama trečiųjų asmenų veiksmais civilinėse bylose Nr. 2-5253-603/2010 ir Nr. 2-6164-577/2011. Tokie ieškovo nurodyti ieškinio faktiniai pagrindai neleidžia spręsti, kas sudaro turtinę žalą (kokio turto ieškovas neteko, kokios jo turtinės teisės buvo pažeistos ir pan.). Neturtinę žalą taip pat sudaro įvairaus pobūdžio nematerialiniai praradimai, patirti nepatogumai. Jų ieškovas nenurodė. Jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, ieškovas nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teisėja pati nutartyje pakeitė ieškinio pagrindą ar dalyką ir tuo pažeidė CPK 141 str. reikalavimus. Kadangi ieškinio pareiškimą pateikė pats ieškovas, teismas niekaip nepakeitė ir negalėjo pakeisti ieškinio pagrindo ar dalyko.
Vilniaus apygardos teismas byloje įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, todėl, apelianto nuomone, šio teismo teisėja negalėjo spręsti ieškinio priėmimo klausimo. Konkreti teisėja byloje kaip proceso dalyvis nedalyvauja. Ji jokio tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį neteisėta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.