Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-6507-450/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui dėl veiksmų pripažinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui dėl veiksmų pripažinimo ir žalos atlyginimo.

.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismo nutartimi buvo pažeisti Konstitucijos 28, 29 straipsniai, CPK 5, 7 straipsniai, kadangi nutartį priėmė tas teismas, dėl kurio teisėjų veiksmų neteisėtumo paduodamas ieškinys. Be to, bylos baigtis gali turėti įtakos ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėms ir pareigoms.Teismas pažeidė CPK 155, 290-291 straipsnių reikalavimus, kadangi teismo padarytos išvados prieštarauja bylos aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, dėl Konstitucijos 28, 29 straipsnių, CPK 5, 7 straipsnių pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu nėra ginčijamas atskiruoju skundu skundžiamą teismo nutartį priėmusio teisėjo veiksmai ar neveikimas.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Be to, ieškinyje turi būti nurodyti bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.). Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).

Teisėjų kolegija nepripažįsta atskirojo skundo argumentų pagrįstais ir sudarančiais pagrindą naikinti atskiruoju skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio trūkumu nurodė tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui Lietuvos Respublikai dėl 1 000 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo, nenurodė, kas sudaro prašomą priteisti atlyginimą – turtinė ir/ar neturtinė žala, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma, t.y. tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, todėl nepašalinus šio trūkumo, nebūtų galima tinkamai apginti ieškovo teisės, jeigu jos buvo pažeistos.

Tačiau teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų ieškinio trūkumų buvimo. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nesilaikant šių įstatymo reikalavimų, negalima pripažinti, kad ieškinys ir jo priedai buvo pateikti tinkamai. Nagrinėjamu atveju su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad dalies įrodymų ieškovas negali pateikti, kadangi neturi jų nuorašų, nes buvo suimtas, nepaneigia ieškovo įstatyme nustatytos pareigos pateikti šiuos įrodymus į bylą, kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris yra suimtas, įteikiami per suėmimo vietos administraciją, be to, ieškovas turi teisę susipažinti su byla ir gauti procesinių dokumentų kopijas. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis negavo dokumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas, ar kad objektyviai negali gauti jų. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateiktų pagal teisės aktų reikalavimus tinkamai įformintus įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodomas aplinkybes.

CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Ieškovui ieškinyje nepagrindus, kaip teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą pagrindo ir laikė tai ieškinio trūkumu.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, sprendžia, kad skirtinas naujas ieškinio trūkumų šalinimo terminas – iki 2012 m. sausio 20 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti naują terminą – iki 2012 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų šalinimui.