Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus, Linos Lesinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. T. ir jos gynėjos advokatės J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

J. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jai skirta 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio bauda.

J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikinta.

Nukentėjusiųjų L. P. ir J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš K. T., V. J. ir J. T. nukentėjusiajam L. P. priteisti 800 Eur (aštuoni šimtai eurų 00 ct), o nukentėjusiajai J. K. 700 Eur (septyni šimtai eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų L. P. ir J. K. turėtos atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos solidariai iš K. T., V. J. ir J. T. nukentėjusiajam L. P. 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) ir nukentėjusiajai J. K. 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, kompaktinį diską su pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašais, kompaktinį diską su skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. T. ir V. J., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios J. T. ir jos gynėjos advokatės J. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Iš nuteistosios J. T. ir jos gynėjos advokatės J. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad J. T. atžvilgiu turi būti priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, taip pat nesutinkama su paskirta bausme ir civiliniu ieškiniu.

Dėl įrodymų vertinimo

6. BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos požymių ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl J. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų L. P., J. K., T. T., E. M.-T. parodymus, kiek jie susiję su konflikto eiga, smurtiniais veiksmais bei turto sugadinimu, t. y. J. T. inkriminuotų veiksmų padarymu, daro išvadą, kad jie daugumoje sutapo, nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog tam tikrų neatitikimų tarp parodymų yra, tačiau nagrinėjamu atveju juos vertinti kaip nepatikimus nėra pagrindo. Sprendžiant dėl nukentėjusiųjų parodymų įrodomosios vertės, jų patikimumo svarbu išsiaiškinti šių neatitikimų priežastis, jų davimo aplinkybes bei atsižvelgti į kitų byloje esančių įrodymų kontekstą ir jų visumą. Atsižvelgiant į atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, konflikte dalyvavusių asmenų skaičių, neabejotina, kad betarpiškai visų veiksmų kas, kiek ir kur sudavė smūgių, kas gadino turtą ir kokiais konkrečiais veiksmais tai darė, visi nukentėjusieji galėjo ir nepastebėti, tačiau tai nemenkina jų parodymų, kurie dėl esminių faktinių aplinkybių vis dėl to sutampa, patikimumo.

11. Byloje nustatyta, kad žodiniam konfliktui peraugus į smurtinius veiksmus, o būtent K. T. ir V. J. pradėjus naudoti smurtinius veiksmus prieš L. P., J. K. nubėgo į savo kiemą, paskui ją atbėgo L. P. ir visi trys nuteistieji, kažkuris iš jų pastūmė J. K., tada K. T., V. J. ir J. T. pradėjo ją mušti. Bendrais veiksmais jai buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į pilvo ir nugaros sritis, sėdmens. L. P. iš kiemo išvijus nuteistuosius ir užrakinus vartus, J. T. kartu su kitais nuteistaisiais tyčia tuos vartus spardė ir daužė. Tuomet į įvykio vietą atėjo kaimynas T. T., kurį užpuolė K. T. ir V. J., o jį ginti bandė sutuoktinė E. M.-T., kuriai J. T. smūgiavo rankomis ne mažiau kaip tris smūgius. Po to J. T. metė plytą ir pataikė į automobilį, dėl ko jis buvo apgadintas. Būtent tokią įvykių eigą ir apeliantės J. T. atliktus veiksmus didesne ar mažesne apimtimi patvirtina aukščiau minėti nukentėjusieji, liudytojai T. G., J. Š. ir rašytinė bylos medžiaga.

13. Aptariant nukentėjusiosios J. K. parodymus, kurie apeliaciniame skunde įvardijami kaip nenuoseklūs, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ir juos pripažinti nenuosekliais. Nors pirminėje jos apklausoje įvykių eiga nurodoma ne iš eilės, tačiau vertinant parodymus bendrai tai neturi esminės reikšmės parodymų patikimumui. Aplinkybė, kad nukentėjusioji, apklausiama 2022 m. sausio 18 d., prašė remtis ankstesniais jos parodymais, taip pat nesuteikia pagrindo jais abejoti. Nukentėjusioji paaiškino, kad praėjo daug laiko nuo įvykio, jo metu buvo didelis chaosas, todėl tikslias detales jai prisiminti sunku. Be to, nukentėjusiosios parodymai buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, juos perskaitant. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog asmenys dėl įvykio intensyvumo, smurtinių veiksmų prieš juos atlikimo, dėl patirtų išgyvenimų, iš karto po įvykio galėjo tam tikrų aplinkybių nenurodyti ar jas nurodyti ne pilnai, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusieji vienoje ar kitoje dalyje, nenurodo tam tikrų aplinkybių, todėl yra nenuoseklūs ir negalima vadovautis, atmestini.

17. Aplinkybę, kad J. T. sudavė rankomis ne mažiau nei tris smūgius E. M.-T. į rankas ir koją, patvirtina nukentėjusiosios E. M.-T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130-131), kuriuos ji teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Ji parodė, kad, kai ji bandė ginti sutuoktinį, J. T. jai sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į kairį ir dešinį petį, vidinę kairės kojos šlaunies dalį, dėl ko ji pajuto skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat nurodė, jog J. T. jos atžvilgiu smurtavo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. birželio 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. M.-T. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos galvoje, dešinėje rankoje ir kairėje kojoje ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti koja ar kumščiu ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Be to, nukentėjusioji specialistui paaiškino sužalojimų atsiradimo aplinkybes, kad nepažįstama moteris keletą kartų sudavė su kumščiais ir koja į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiosios nurodyti ir specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai neprieštarauja vieni kitiems ir įrodo, kad nukentėjusiosios koja ir ranka iš tikrųjų buvo sužalota. Be to nukentėjusioji E. M.-T. 2021 m. gegužės 31 d. kreipdamasi į skubios pagalbos skyrių skundėsi galvos skausmu, pykinimu, mirgėjimu akyse, kairės čiurnos skausmu, kad sunku priminti koją, sumušimu kairės čiurnos srityje (2 t., b. l. 109-110) ir tai iš esmės neprieštarauja jos apklausos metu nurodytoms aplinkybėms ir specialisto išvadoje nurodytiems duomenims. Nukentėjusiosios E. M.-T. parodymus iš dalies patvirtina ir nukentėjusiosios J. K. paaiškinimai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. J. K. nurodė, jog matė, kaip nuteistieji pradėjo ją daužyti, sudavė į galvą ir į koją. L. P. patvirtino, kad E. M.-T. įvykio metu taip pat buvo sumušta. T. T. taip pat nurodė jog E. M.-T. buvo užpulta. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios E. M.-T. parodymai atitinka faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Iki įvykio J. T. nukentėjusioji nepažinojo, ikiteisminio tyrimo metu negalėjo įvardinti jos vardo ir pavardės, todėl pagrindo melagingai apkalbėti nuteistąją neturėjo. Pažymėtina, kad J. T. nebuvo inkriminuota aplinkybė, jog ji sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl smūgio į galvą ir jį sudavusių asmenų, J. T. kaltės nepaneigia.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų pagrįstai konstatuota, kad J. T. smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiosioms J. K. ir E. M.-T. sveikatos sužalojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios kreipėsi dėl skubios pagalbos joms suteikimo, o sužalojimų mastas, lokalizacija ir mechanizmas nustatyti aukščiau minėtose Specialisto išvadose.

19. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų J. K., L. P. ir E. M.-T. parodymai yra logiški ir dėl esminių aplinkybių atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų teisingumu dėl svarbių nusikalstamai veikai kvalifikuoti aplinkybių. Tokio pagrindo nesuteikia ir apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusieji J. K. ir L. P. apkalba nuteistuosius dėl skyrybų ir turto dalybų. Iš nukentėjusiųjų, nuteistųjų pateiktų paaiškinimų matyti, kad konfliktiniai santykiai iš tiesų tęsiasi dėl L. P. ir Ž. P. skyrybų ir turto dalybų, būtent to pasėkoje žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus ir turto sugadinimą, nagrinėjamus šioje byloje. Tačiau nenustatyta, jog nukentėjusieji būtų melagingai apkalbėję J. T. Nukentėjusiųjų J. K. ir L. P. parodymus dėl faktinių aplinkybių (smurto naudojimo, turto sugadinimo) patvirtina rašytiniai duomenys, kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Apeliacinio skundo argumentai, jog nepagrįstai buvo neišreikalauti priešpriešinės bylos duomenys, kurioje, anot skundo autorių, nukentėjusiųjų parodymai skiriasi, atmetami, kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas kitoje byloje buvo nutrauktas yra prijungtas prie baudžiamosios bylos (3 t., b. l. 163-173), jame nurodyti asmenų paaiškinimai, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų šioje byloje duotais parodymais, kurie buvo patikrinti teisiajame posėdyje, kaip tai numato BPK normos.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, jog nesurinkti duomenys apie J. T., Ž. P., L. P. sužalojimus, neanalizuota gauta informacija apie K. T. ir V. J. sužalojimus, neapklausti liudytojai L. T., M. T., K. T., neanalizuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti aktyvūs smurtiniai L. P. veiksmai, atmetami. Iš areštinės pateikti duomenys patvirtina, kad K. T. nubrozdinta nugara, daugiau jokių sužalojimų nei jam, nei V. J. nefiksuota. Rašytinių duomenų apie J. T. ir L. P. sužalojimus byloje nėra, jų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Įrodinėjimo procesas negali vykti iki begalybės ir bylai reikšmingoms aplinkybėms konstatuoti nebūtina atlikti visus įmanomai atlikti veiksmus, tame tarpe apklausti visus asmenis, kai matoma, jog naujų reikšmingų bylai aplinkybių nustatyta nebus.

21. Pažymėtina ir tai, kad net ir vaiko laikymas rankose nesutrukdė J. T. atlikti šioje byloje jai inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusioji E. M.-T. paaiškino, kad moteris tąsė vartelius, laikydama vaiką ant rankų, be to L. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog J. T. laikė vaiką, kurį muštynių metu išmetė ant žemės. Liudytoja J. Š. taip pat nurodė, kad moteriai, kuri laikė mergaitę, ji iškrito iš rankų. Nuteistosios J. T. parodymai neigiant kaltę buvo paneigti ir vertintini, kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad kiti nuteistieji nenurodė, jog J. T. būtų atlikus nusikalstamus veiksmus, taip pat vertintina, kaip siekis jai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi asmenys yra giminaičiai, susiję glaudžiais ryšiais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

22. Apeliaciniame skunde nesutinkant su skundžiamu nuosprendžiu, ginčijama J. T. kaltė pagal BK 284 straipsnį, teigiant jog nenustatyti šios veikos sudėties požymiai, tame tarpe, kad buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kad nukentėjusiosioms būtų padaryti realūs sužalojimai ar jos būtų jautę fizinį skausmą, taip pat, kad tai J. T. padarė tyčia.

23. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-152-689/2021). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

24. Iš byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio vieta yra viešoji vieta, (duomenys neskelbtini) alėja ir (duomenys neskelbtini) alėjos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų teritorijos; J. T. veiksmai – fizinio smurto naudojimas turto gadinimas viešojoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-445/2013); dėl tokių jos veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, konfliktą matė pašaliniai asmenys, t. y. liudytoja kvietė policijos pareigūnus, nukentėjusioji E. M.-T. skambino Bendruoju pagalbos telefonu (1 t., b. l. 66; 2 t., b. l. 13-17). Tai rodo, jog asmenims situacija atrodė pavojinga. Konfliktuojančių asmenų skaičius, veiksmai, veiksmų kiekis, intensyvumas, kitiems asmenims neabejotinai sukėlė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusieji T. T. ir E. M.-T. pradžioje konflikte nedalyvavo, T. T., pamatęs situaciją, ėjo ginti L. P., tačiau pats nukentėjo nuo smurtinių veiksmų. Tuo tarpu jo sutuoktinė, pamačiusi mušamą vyrą, puolė jį gelbėti. Apklausiama J. T. ir pati nurodė, jog dėl konflikto į lauką išėjo kaimynė T. G., klausė kas čia vyksta. Šie duomenys patvirtina, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Tai, kad J. T. pasirinko įsitraukti į konfliktą viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – naudojo smurtinius veiksmus, gadino turtą, patvirtina, kad ji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kilusius realius padarinius patvirtina byloje esantys duomenys apie nukentėjusiųjų sužalojimus, jos nurodė, kad jautė fizinį skausmą, kreipėsi į skubios pagalbos skyrių. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes J. T. suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, gadina turtą, esant kitiems asmenims (liudytojams), taigi suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl J. T. veika atitinka BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį.

25. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad pagal teismų praktiką vandalizmas apibrėžiamas kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010; 2K-160-697/2019, 2K-223-697/2022). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau kaip paminėta anksčiau, skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Atsižvelgiant į tai, J. T. smurtiniai veiksmai E. M.-T. ir J. K. atžvilgiu ir jos veiksmai gadinant turtą pripažintini tik kaip įžūlūs. Privataus namo vartai ir asmeniui priklausantis automobilis, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, todėl nuteistosios J. T. bei kitų nuteistųjų bendrai atliekant minėtus veiksmus veikimo būdas, nagrinėjamu atveju, negali būti pripažintas vandališkais veiksmais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą pripažindamas nuteistųjų veiksmus vandališkais, todėl ši aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies. Atkreiptinas dėmesys, jog tuos pačius veiksmus vertinant tik kaip įžūlius, esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės ir pati nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, tik tikslintinas veikos objektyvusis požymis. Toks patikslinimas nuteistųjų, dėl kurių apeliaciniai skundai nebuvo paduoti, padėties neblogina ir kaltinimo esmės nekeičia.

Dėl bausmės

26. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti J. T. paskirtą bausmę, panaikinti sunkinančią atsakomybę aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

28. BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad J. T. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, BK pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajai J. T. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu J. T. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistosios bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistosios asmenybę, todėl darytina išvada, jog apeliantei paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog paskirta bausmės rūšis viena iš švelnesnių – bauda, o jos dydis nustatytas minimalus už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. T. yra neteista, administracine tvarka nebausta, registruota Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad smurtiniams veiksmams įtakos turėjo ir anksčiau susiformavę priešiški nukentėjusiųjų L. P. ir J. K. bei nuteistųjų santykiai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nuteistosios elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai aptarta ši nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija šiam vertinimui pritaria. Pažymima ir tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys, J. T. baudžiamosios atsakomybės nešalina, o į ją buvo tinkamai atsižvelgta individualizuojant bausmę. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad J. T. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su minėta aplinkybe, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad J. T. apsvaigimas nuo alkoholio nustatytas iš karto po įvykio atvykusių policijos pareigūnų (3 t., b. l. 124). Be to, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų aprašymas patvirtina, kad atvykus pareigūnams priėjo moteris (J. T.), kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, jos kalba sutrikusi, judesiai nekoordinuoti (2 t., b. l. 4-9). Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes ir tai, kad nuteistajai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (net 2,15 promilių), teisėjų kolegija sprendžia, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta teisingai.

Dėl civilinio ieškinio

31. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 1 dalis kurioje įtvirtinta, kad neturtinė žala tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

33. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų L. P. ir J. K. civilinį ieškinį ir solidariai iš K. T., V. J. ir J. T. priteisė L. P. 800 Eur, o J. K. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo J. K., daro išvadą, kad teismas teisingai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Prieš nukentėjusiąją buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, jį patyrė ne tik sveikatos sužalojimus, bet ir skausmą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, todėl 700 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir jo mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti atskirose bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai imperatyviai nesaisto teismo konkrečiu atveju priimant sprendimą, nes neturtinės žalos nustatymo dydis išskirtinai priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių visumos įvertinimo. Orientacinių panašaus pobūdžio bylų apžvalga – tai tik vienas iš faktų pusėje esančių vertinimo kriterijų. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra vertinamojo pobūdžio, dėl ko analogiškos kitoms byloms aplinkybės apskritai yra sunkiai tikėtinos. Dėl to teismas turi diskreciją, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalies kriterijų visumą, nustatyti teisingą patirtos neturtinės žalos kompensaciją, kas šiuo atveju buvo padaryta.

35. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundžiamu nuosprendžiu J. T. nebuvo pripažinta kalta dėl kokių nors neteisėtų smurtinių veiksmų atlikimo L. P. atžvilgiu, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu šioje dalyje, konstatuoja, jog civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo iš apeliantės J. T. priteistas nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

nutaria:

Nuteistosios J. T. ir jos gynėjos advokatės J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį pakeisti: iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad K. T., V. J. ir J. T. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė „vandališkais veiksmais“.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalis, kuriomis solidariai iš J. T. nukentėjusiajam L. P. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.