Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovui, laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. balandžio 21 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius atsakovui išrašė 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas jos tinkamai neapmokėjo. Nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė, todėl liko skolingas 209,70 EUR skolos.

Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ 2007 m. rugsėjo 18 d. sudarė Sutartį dėl generalinių atlygintino reikalavimo teisių skolas perleidimo, kurios pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovas nurodo, kad CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ieškovui iš atsakovo priteisiant 209,70 EUR skolą (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.720 straipsnio 3 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 5.6 punkte nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis. Ieškovas, vadovaudamasis minėta sutarties nuostata, iš atsakovo prašo priteisti 18 EUR delspinigius, kurie paskaičiuoti už 180 dienų. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 18 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (227,70 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. V. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, 209,70 EUR (dviejų šimtų devynių eurų 70 ct) skolą, 18 EUR (aštuoniolikos eurų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (227,70 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.