- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-19-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- T. K.
- Išvadą teikia
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.2A-19-227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-176-786/2013 pagal ieškovo T. K. ir jo įstatyminės atstovės R. Z. ieškinį atsakovui R. Š., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. K., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. Z. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, kad R. Š. yra vaiko T. K. tėvas ir priteisti išlaikymą T. K. mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio padavimo dienos, 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-01-22 iki 2013-01-22. Nurodė, jog R. Z. negyveno kartu su atsakovu R. Š., tačiau kurį laiką bendravo. 1998 m. birželio 17 d. gimė sūnus T. K.. Kadangi atsakovas nesutiko gera valia pripažinti tėvystės, todėl vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas. Apie vaiko gimimą atsakovui buvo pranešta, tačiau jis vaiko nepripažino, jam išlaikymo neteikė. Vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas, todėl tikslinga išspręsti tėvystės klausimą. Kadangi materialinės paramos atsakovas vaiko išlaikymui neteikė, prašo priteisti išlaikymą bei susidariusį įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad R. Š. yra R. Z. vaiko T. K., gimusio 1998 m. birželio 17 d., tėvas, priteisė iš R. Š. nepilnamečio vaiko T. K. išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 300 Lt iš visų rūšių atsakovo darbo užmokesčio (pajamų) nuo 2013 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nepilnamečio vaiko T. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 22 iki 2013 m. sausio 22d. 4680 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Nustatė, kad gimimo liudijimo duomenys patvirtina, jog nepilnamečio T. K., gimusio 1998 m. birželio 17 d., motina įrašyta ieškovo atstovė R. Z. –K. (b.l.6). 2013 m. birželio 20 d. ekspertizės akte Nr. ES245/13(01) nurodyta, kad atsakovas R. Š. yra vaiko T. K. tėvas. (b.l.50-51). Atsakovas ekspertizės išvadų neginčijo. Teismas darė išvadą, kad eksperto išvada, ieškovės ir atsakovo paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti, kad atsakovas R. Š. yra vaiko T. K. tėvas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertino kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Atsižvelgė į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kad tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Vadovaudamasis CK 3.192 str. 1 d. nuostatomis nurodė, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Pripažino, kad atsakovas nesirūpino vaiku, jis pats nurodė, jog nežinojo apie vaiką, todėl nesirūpino, neturi tiek pajamų, kad galėtų teikti ieškovės prašomą išlaikymą, nors kitų išlaikytinių ir neturi. Teismas nurodė, kad esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes, atsižvelgdamas į tai, iš atsakovo priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį periodines išmokas po 300 Lt iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str.) nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2013 m. sausio 23 d. (CK 3.200 str.), šioje dalyje sprendimą vykdant skubiai (CPK 282 str.). Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo(LR CK 3.201 str. 1d.). Kadangi atsakovas yra vaiko tėvas ir būdamas vaiko tėvu pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų visai nevykdė, todėl iš atsakovo, remiantis CK 3.200 str., teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos, po 130 litų, viso 4680 litus (36 mėn x130 Lt =4680Lt). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Kadangi šalims buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, pripažino, kad jos yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą (CPK 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo priteisti periodines mėnesines išmokas ne daugiau kaip po 200 Lt, atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl iš jo priteisiamas tokio dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas. R. Z. nepateikė jokių įrodymų dėl savo turtinės padėties. Atsakovo turtinė padėtis sunki, jis niekur nedirba, vienintelės pajamos yra 350 Lt gaunama pašalpa, nekilnojamojo turto neturi, todėl esant tokiai situacijai didesnio išlaikymo kaip po 200 Lt teikti vaikui negali. Mano, kad R. Z. nurodydama, kad vaiko išlaikymui reikia apie 700 Lt nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, sūnui išlaikyti visiškai pakaktų apie 400 Lt. Todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis kasdien rūpinasi vaiku, ko negalima įvertinti pinigais, ir vaiko poreikius, iš jo gali būti priteistas išlaikymas ne didesnis kaip 200 Lt. Taip pat negali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi atsakovui iki gaunant ieškinį nebuvo žinoma apie tai, kad jis turi sūnų. Jei R. Z. būtų anksčiau apie tai informavusi, būtų atlikti DNR tyrimai, atsakovas būtų teikęs išlaikymą ir nebūtų susidarę jokio įsiskolinimo. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas susidaręs ne dėl atsakovo, o dėl pačios R. Z. kaltės, jis negali būti priteistas.
Atsiliepimas
Ieškovė R. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas motyvuojamoje dalyje glausta forma nurodė nustatytas bylos aplinkybes, kad apeliantas nuo pat vaiko gimimo žinojo, apie tai, kad jai gimė sūnus, tačiau gera valia tėvystės nepripažino. Apeliantas iš tiesų gerai žinojo, kad gimęs sūnus yra jo vaikas, ne vieną kartą jam buvo sakoma, kad reikalinga tėvystę pripažinti pareiškimu civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau apeliantas tai ignoravo, motyvuodamas, kad jis nėra sutvertas tėvystei. Apeliantas vengia dirbti, nors yra sveikas ir darbingas, tačiau niekur nedirba, yra individualios įmonės savininku, turi paklausią medžio drožėjo specialybę. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių mėnesio išlaidas ir pagrindė jas įrodymais: prekių čekiais, pažymomis apie gaunamas pajamas. Sūnus mokosi Ukmergės jaunimo mokykloje, į mokyklą vyksta autobusu kiekvieną dieną, lanko kompiuterinių technologijų būrelį, krepšinio sekciją, jo poreikiai pateisina išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad sūnus gauna stipendiją kas mėnesį po 52 Lt, sumažino išlaikymo dydį nuo 350 Lt iki 300 Lt per mėnesį, t.y. atsižvelgė į visas aplinkybes ir tinkamai įvertino skiriamą išlaikymo dydį vaikui, kurį privalo teikti apeliantas, vaiko tėvas. Apeliantas vengia dirbti, savo nedarbą apeliuoja tėvų priežiūra, tačiau jokių įrodymų dėl to teismui nepateikė. Apeliantas nežinodamas vaiko poreikių, kadangi su vaiku nebendrauja ir jo nelanko, nors teismas ir pripažino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, remdamasis prielaida, teigia, kad 200 Lt vaikui turėtų užtekti, nors pagal pateiktas teismui ieškovės turėtas vieno mėnesio išlaidas vaikui, matyti, kad vaiko poreikiams tenkinti siūlomas atsakovo išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo turtinė padėtis yra bloga, tačiau nenurodo, apie jo gaunamas pajamas iš individualaus verslo, kadangi apeliantas yra individualios įmonės savininkas ir kasmet deklaruoja įmonės finansinę veiklą, teigia, kad jam reikia už įmonės veiklą, kasmet mokėti po vieną tūkstantį litų (b.l.73-74).Tas patvirtina, kad apeliantas savo darbines pajamas gaunamas iš individualios veiklos slepia ir teismui gaunamų visų pajamų dydžio nenurodė, nors pats aiškina, kad niekur nedirba; t.y. prieštarauja pats sau. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą priteisti iš apelianto vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą įvertino įrodymų visetu visas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas į pagrindinį šeimos santykių reglamentavimo principą, įtvirtintą Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje-prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, o esamas abejones dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertino vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį paprastai yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį, neįvertino, kad jis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas apie vaiko gimimą nežinojo iki ieškinio gavimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką. Įrodinėdama nepilnamečio vaiko poreikius ieškovė pateikė vaiko mėnesio išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaikui reikalinga skirti apie 600 Lt per mėnesį, pateikė šias išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus (b.l. 66-68). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidų paskaičiavimas atliktas laikotarpyje nuo 2013-04-01 iki 2013-05-01, pasibaigus šaltajam metų laikotarpiui, šildymo sezonui, kada tikėtina, išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra didesnės. Į paskaičiavimą neįtrauktos išlaidos vaiko drabužiams, avalynei, T. K. yra 15 metų amžiaus jaunuolis, mokosi Ukmergės jaunimo mokykloje, į mokyklą vyksta autobusu kiekvieną dieną, lanko kompiuterinių technologijų būrelį, krepšinio sekciją. Teisėjų kolegijos nuomone, vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti apie 650 Lt, kaip ir nurodė ieškovė. Įvertintina tai, kad ieškovė kas mėnesį gauna 208 Lt išmoka vaikams (kiekvienam vaikui po 52 Lt), šie pinigai skirtini išimtinai vaikų poreikių tenkinimui, todėl pripažintina, kad tėvai T. K. išlaikymui iš savo lėšų turėtų skirti 600 Lt sumą. Atsakovas teigdamas, kad T. K. išlaikymui užtektų 400 Lt, nepateikė duomenų, kad 600 Lt suma nėra būtina šalių sūnaus išlaikymui, kad R. Z. pateiktame išlaikymo vaikui paskaičiavime yra nepagrįstų išlaidų (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teisme nei atsakovas, nei atsakovo atstovas šios sumos neginčijo ir neįrodinėjo, kad vaikui išlaikyti pakanka 400 Lt. Pripažintina, kad 600 Lt suma nurodyto amžiaus vaikui laikytina ne tik ne per didele, bet netgi būtina patenkinti svarbiausius vaiko poreikius.
Ieškovės turtinę padėtį apibūdina jos gaunamos pajamos, kurias sudaro 910 Lt per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, nepastovaus dydžio socialinė pašalpa (2013 spalio mėn. gauta 29,64 Lt), 208 Lt išmoka vaikams (kiekvienam vaikui po 52 Lt) (b.l. 92-96). Ieškovė turi dar tris mažamečius vaikus, kurių išlaikymui dažniausiai gauna po 195 Lt kiekvienam vaikui iš vaikų išlaikymo fondo, nes buvęs sutuoktinis ne visada teikia išlaikymą. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, kas mėnesį gauna 350 Lt socialinę pašalpą (b.l. 30). Taip pat atsakovas yra individualios įmonės savininkas, teismo posėdžio metu nurodė, kad kasmet deklaruoja įmonės finansinę veiklą, nors realiai veiklos įmonė nevykdo, turi, kaip pats pripažįsta, paklausią medžio drožėjo specialybę (b.l. 73-74). Atsakovas teigia, kad jis dirbti negali, nes turi prižiūrėti savo pagyvenusius tėvus, taip pat, kad pats turi sveikatos problemų, nelabai gali dirbti fizinio darbo, Anykščiuose darbo nėra. Išlaikytinių atsakovas neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas dėjo pastangas susirasti darbą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis negali apskritai dirbti. Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi dėl to, kad iki kreipimosi į teismą, ji viena turėjo išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, kuriam jau yra 15 metų, kai tuo tarpu atsakovas jos sąskaita sutaupė. Esant nurodytoms aplinkybės laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui pusę vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos, t.y. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Apeliantas tvirtina, jog dėl ieškovės pasyvumo ir jo nežinojimo, kad yra vaiko tėvas, jis neturėtų mokėti išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Nepilnamečio vaiko motinos (ieškovės) pasyvus elgesys tokį ilgą laiką delsiant tinkamai apginti nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus yra netinkamas, tačiau nepilnametis vaikas neturi už tai atsakyti ir tai negali būti pagrindas mažinti jam reikalingą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Todėl teisėjų kolegija mano, jog būtent dėl šių priežasčių viena iš reikšmingiausių faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti ir jis negali būti nustatomas atsižvelgiant į vaiko tėvų elgesį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad iš atsakovo išieškotino išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui per praėjusius trejus metus turėtų būti 4680 Lt (36 mėn. x 130 Lt). Su pirmosios instancijos teismo skaičiavimu teisėjų kolegija sutinka, įsiskolinimas paskaičiuotas kasmėnesinį išlaikymo dydį laikant 1 MGL (minimalius vaiko poreikius tenkinti nustatytą sumą).
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Šioje byloje abiems bylos šalims buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos abiejose instancijose sudarė : R. Z. -1650 Lt (b.l.69, 99), R. Š. -600 Lt (b.l.70,81). Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis arba atsiranda papildomų vaiko priežiūros išlaidų, pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų prašymą vaiko išlaikymo dydis gali būti teismo pakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.