Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-17 · Administracinė byla Nr. I-10477-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
I-10477-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04015-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10477-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04015-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 EUR neturtinės ir 2900 Lt (839,90 EUR) turtinės žalos.

Pareiškėjas skunde (b.l. 1-6) nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2010-09-09 iki 2010-09-10; nuo 2010-09-23 iki 2010-09-25; nuo 2010-10-05 iki 2010-10-28; nuo 2010-11-04 iki 2011-01-19; nuo 2011-02-02 iki 2011-02-22; nuo 2011-02-24 iki 2011-05-05; nuo 2011-05-12 iki 2011-05-19. Nurodytais laikotarpiais buvo laikomas perpildytose kameros, kartu su trimis, kartais ir daugiau asmenų. Paaiškina, kad yra neįgalius (II grupės invalidas), tačiau kamerose buvo laikomas su sveikais asmenimis, todėl dažnai nesutapdavo jų poreikiai, kildavo konfliktai. Kamerose visi kiti suimtieji buvo sveiki, todėl pareiškėjo teisės buvo varžomos visais atžvilgiais. Negalėdamas pakęsti tokių gyvenimo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją prašydamas perkelti į kitą kamerą, tačiau administracija prašymą ignoravo. Po kelių prašymų nepasikeitus situacijai buvo priverstas save žaloti, kad atkreiptų į save dėmesį. Po to, kai save susižalojo buvo perkeltas į kitą kamerą, tačiau situacija nepagerėjo, nes vėl teko būti su sveikais, stipriais, pareiškėjo charakterio savybių neatitinkančiais vyrais.

Nurodo, kad kamerose trūko kėdžių sėdėti. Be to, kamerose buvo tualetas, todėl tekdavo derinti valgymo ir naudojimosi tualetu laiką. Dėl šių ir kitų buitinių sąlygų tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai. Kamerose yra tarakonų, administracija į prašymus dezinfekuoti patalpas nereaguoja. Kamerose tamsu, neužtikrintas higienos normoje numatytas apšvietimas. Visi pažeidimai buvo nevienkartiniai, o nuolatiniai.

Paaiškina, kad būdamas mažesnėje nei numato teisės aktai erdvėje ir kartu su sveikais asmenimis, kurių poreikiai ir charakterio savybės skiriasi nuo pareiškėjo, patyrė gilius dvasinius ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Šie veiksniai neigiamai įtakojo pareiškėjo dvasinę pusiausvyrą, dėl to sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresiją. Tokios laikymo yra nežmoniškos ir prilygsta kankinimui. Patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 EUR.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-09-04 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas neįgaliu, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. 2009-09-04 neįgalumas pratęstas iki 2010-09-03. 2010-08-26 buvo sulaikytas, o nuo 2010-09-09 perkeltas į Lukiškių TI-K. Patekęs į kalėjimą iš karto prašymu kreipėsi į administraciją, kad būtų vėl nustatytas darbingumo lygis ir pratęstas invalidumo pašalpos mokėjimas. Administracija į pateiktus prašymus, kurių buvo ne vienas, nereagavo (prašymai Lukiškių TI-K neregistruojami), dėl to nutrūko invalidumo pensijos išmokos. 2013-02-31 pareiškėjas vėl pripažintas neįgaliu, nustatytas 55 procentų darbingumas. Laikotarpiu nuo 2008-09-04 iki 2010-09-03 buvo mokoma 360 Lt invalidumo pensija. Lukiškių TI-K administracija į prašymus dėl neįgalumo pratęsimo nereagavo, todėl išmokų mokėjimas nutrūko. Lukiškių TI-K buvo aštuonis mėnesius, todėl patyrė 2880 Lt žalą.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b.l. 95-101) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2010-09-09 iki 2011-05-19. Atsiliepime taip pat nurodyta kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpiai.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys ten esantys nuteistieji ir suimtieji. Tam yra reikalingas inventorius. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 153-156). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 6, 157). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2015-10-28 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 159)

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K ir neatsižvelgiant į jo prašymus.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis (išvykimais į kitas tardymo ir gydymo įstaigas) buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki 2011-05-19 (b.l. 95-97, 102-105). Pareiškėjas, teigia, kad būdamas neįgalus Lukiškių TI-K buvo laikytas perpildytose kamerose kartu su sveikais asmenims, kamerose trūko baldų, laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Dėl netinkamų kalinimo (sulaikymo vykdymo) sąlygų patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, pažeminimą, buvo priverstas save žaloti, o dėl Lukiškių TI-K administracijos nereagavimo į prašymus pratęsti neįgalumo laikotarpį, nutrūko netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas, todėl patyrė ir 2880 Lt turtinės žalos.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundas teisme gautas tik 2015-07-23, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismui paštu išsiuntė tik 2015-08-04 (b.l. 7), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-09-09 iki 2011-05-19 pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, pažeminimą ir kitus neigiamus potyrius, kurie neigiamai įtakojo jo dvasinę pusiausvyrą. Teismo vertinimu, jausdamas nurodytus neigiamus potyrius pareiškėjas turėjo suprasti, kad su juo elgiamasi netinkamai, jis žeminamas, kankinamas, todėl suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012)

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K į jo prašymus pratęsti neįgalumo (prarasto nedarbingumo) terminą nereagavo, todėl nuo 2010-09-03 buvo nutrauktas netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas ir pareiškėjas dėl negautų pajamų patyrė 2900 Lt (839,90 EUR) turtinės žalos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui prarastas darbingumo lygis buvo nustatytas vienerių metų laikotarpiui nuo 2009-09-04 iki 2010-09-03 ir jo terminas pasibaigė dar iki atvykimo į Lukiškių TI-K (b.l. 86-87, 102). Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-09-09 iki 2011-05-19, todėl matydamas, kad pataisos namų (sulaikymo) vykdymo įstaiga nereaguoja į pateiktus prašymus spręsti prarasto darbingumo lygio pratęsimo klausimą, kuris pagal kompetenciją priskirtas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suvokė ar turėjo suvokti apie galimą savo teisių pažeidimą ir dėl jų gynimo kreiptis į teismą. Aplinkybę, kad pareiškėjas suvokė, jog prarasto darbingumo terminas baigėsi patvirtina ir jo sveikatos istorijoje esantis įrašas „pareiškėjui patarta ir paaiškina, kokius dokumentus reikia surinkti dėl invalidumo grupės patęsimo“, atliktas pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu, t.y. 2011-04-14.

Pagal teismų formuojamą praktiką, tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjas gavęs atsakovės atsiliepimą, kuris jam įteiktas 2015-10-08 (b.l. 151, 154-155) atnaujinti praleisto termino neprašė, priežasčių dėl ko nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo per įstatyme nustatytą trejų metų terminą nenurodė.

Klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015), todėl būtina įvertinti byloje esančią medžiagą, siekiant nustatyti, ar nebuvo objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių galėjusių sutrukdyti jam įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Iš byloje esančios sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjo sveikatos būklė nėra gera. Pareiškėjas iki patekimo į Lukiškių TI-K (2009-10-23 – 2009-10-30 ir anksčiau) buvo gydytas VšĮ Žiežmarių psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos (b.l. 88). Pareiškėjui diagnozuota alkoholinė epilepsija, potrauminiai galvos smegenų sutrikimai, turi sveikatos problemų dėl klubo sąnario (b.l. 25-29). Buvimo Lukiškių TI-K metu (2010 metų rugsėjo –spalio mėnesiais) buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl astenoneurotinio sutrikimo ir piodermijos (b.l. 89-90). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-508/2011 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje buvo atlikta teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog dėl asmenybės sutrikimo, psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu (2010 m. rugpjūčio 25 d.), tiek ekspertizės atlikimo metu (pareiškėjas iš Lukiškių TI-K į Utenos ekspertinį skyrių išvyko 2011-01-19, grįžo – 2011-02-02, b.l. 96-97, 103), pareiškėjas galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklaustas tyrime, dalyvauti teisme, duoti parodymus. Byloje nėra duomenų, kad vėlesniais laikotarpiais pareiškėjo sveikatos būklė būtų esmingai pablogėjusi. Alytaus pataisos namų Psichologinės priežiūros tarnybos 2013-05-11 išvados duomenimis, pareiškėjo psichologinė ir emocinė būklė pagerėjo (b.l. 73). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo dar iki sulaikymo ir patekimo į Lukiškių TI-K atsiradę sveikatos sutrikimai nesutrukdė jam suvokti galimų jo teisių pažeidimų ir dėl jų gynimo kreiptis į teismą per įstatyme numatytą terminą.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, dėl galimai patirtos žalos į teismą kreipėsi praėjus beveik penkeriems metams, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, galinčių pateisinti tokį delsimą, nenurodė. Tokių priežasčių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl žalos priteisimo už laikotarpius nuo 2010-09-09 iki 2011-05-19.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2010-09-09 iki 2011-05-19 galimai padarytą neturtinę ir turtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas dėl žalos priteisimo atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė