- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2-1351-420/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01052-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-01-15 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-590-420/2019 buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ ieškinys ir nuspręsta priteisti iš atsakovės R. V. 150,42 Eur skolą, 7,38 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 21,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme 2019-02-04 gautas atsakovės R. V. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-01-15 sprendimą už akių ir priimti kitą sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškime atsakovė nurodė, kad 2018-12-21 teismas jai nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir ši pagalba jai buvo suteikta 2019-01-10. Atsakovė nežinojo, kad reikia kreiptis dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, o 2019-01-15 teismas jos atžvilgiu priėmė sprendimą už akių. Atsakovė nesutinka su priimtu sprendimu už akių ir nurodo, kad ieškovė jokių pranešimų, nurodymų, ataskaitų, susirinkimų apie butų patalpų įsiskolinimą nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji yra atsakovei priklausančio buto administratorė. Ieškovė jokių paslaugų ir darbų neatliko, todėl atsakovei negalėjo būti priskaičiuoti jokie mokesčiai. Taip pat ieškiniui turėjo būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra namo įgaliotas asmuo, veikiantis pagal 2011-06-30 pasirašytą daugiabučio namo gyventojų sudarytą jungtinės veiklos sutartį, gerai žino namo administravimo nuostatas, geba susipažinti su administravimo nuostatais bei kitais su jais susijusiais teisės aktais, todėl atsakovės argumentas, jog ji yra teisiškai neraštinga ir nežinojo kaip elgtis gavus teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, vertintinas kritiškai. Ieškovė nurodė, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, terminas praleistas be svarbių priežasčių, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Ieškovė nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė yra paskirta administruoti ginčo namą. Savivaldybės administratoriaus įsakymais ir rajono tarybos sprendimais buvo nustatomi eksploatavimo bei administravimo tarifai, pagal kuriuos buvo priskaičiuojami konkrečiam buto savininkui reikiami mokėti komunaliniai mokesčiai. Nustatyta tvarka ieškovė vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų, tame tarpe ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nuosavybės teisėmis butą turi atsakovė, techninė priežiūra. Šią priežiūrą vykdė įmonės vadybininkas A. V.. Pasikeitus techninę priežiūrą galimam vykdyti asmeniui privalomiesiems reikalavimams, nuo 2008 metų buvo sudaromos sutartys su atitinkamais specialistais. Skola atsakovei susidarė už teiktas administravimo bei eksploatacines išlaidas, kurios susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovė visai nemokėjo už teiktas paslaugas, o apie susidariusį įsiskolinimą ji buvo informuota 2011-07-18 pasirašant perdavimo priėmimo aktą. Ieškinio pateikimui senaties terminas nėra praleistas. Prašo netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir palikti galioti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-01-15 priimtą sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Viena iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
Dėl procesinio dokumento nepateikimo
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Teismas, nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su atsakovės, prieš kurią priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, vertina, ar terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsniu, išsiuntė atsakovei ieškinio kopiją ir pranešimą, kuriame nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovė privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Šiame pranešime atsakovei buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse (b. l. 52). Atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018-12-29 asmeniškai (b. l. 53). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019-01-14. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, 2019-01-15 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui paduoti nepateikė. Atsakovė tokį savo pasyvumą aiškina teisės aktų nežinojimu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad galiojantis teisės principas – įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės – reiškia, jog asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007).
Be to, pažymėtina, kad atsakovei 2019-01-10 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, terminas atsiliepimui paduoti baigėsi 2019-01-14, tačiau nei atsakovė, nei jos atstovas nepasinaudojo CPK 77 straipsnyje numatyta teise prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad atsakovė, gavusi ieškinį, turėjo pareigą nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinusi tinkamą procesinį bendrininkavimą, ir nustatytu terminu būtų pateikusi atsiliepimą į ieškinį. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad terminą atsiliepimui pateikti praleido dėl nežinojimo, nėra svarbi ir reikšminga, todėl ji nesudaro pagrindo sprendimui už akių peržiūrėti.
Teismas daro išvada, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių ir pateisinamų priežasčių.
Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra svarbi kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią atsakovė turėjo įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalies būtina antra sąlyga – pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-09-04 įsakymu Nr. IV-230 Zarasų rajono savivaldybės Butų ūkio įmonė (pagal Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009-11-27 d. sprendimą Nr. T-274, jos teisių perėmėja yra uždaroji akcinė bendrovė „Zarasų būstas“ buvo paskirta administruoti butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) bendrąją dalinę nuosavybę, tame tarpe ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nuosavybės teisėmis butą turi ir atsakovė – R. V.. Vykdydama suteiktas administratoriaus funkcijas ieškovė teikia atsakovei administravimo ir eksploatavimo paslaugas. Atsakovei buvo suteikta paslaugų už 150,42 Eur sumą, už kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove.
Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigia, kad ieškovė nevykdė jokių namo administravimo funkcijų, todėl atsakovė neturėjo pareigos mokėti už ieškovės nesuteiktas paslaugas.
Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Zarasų būstas“ teikia namo, esančio Zarasų r., Suvieko sen., Samanių k., butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas Nr. 4, esantis adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei R. V.. Pagal ieškovės pateiktų apyvartos suvestinių matyti, kad atsakovei susidarė 150,42 Eur skola. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tokiu atveju atsakovė, būdama namo, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis butas, bendrų patalpų ir įrenginių savininkė, privalėjo ieškovei mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnis, 6.38 straipsnis). Atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentas, kas ieškovė neatliko jokių, namo esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijų, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
Ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas kyla iš skolinių teisinių santykių, kuriems taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš laikotarpiu nuo 2007 metų lapkričio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio atsakovei R. V. teiktų paslaugų. Suėjus skolos grąžinimo terminui, ieškovės teisė gali būti laikoma pažeista atsakovei nesumokėjus už suteiktas paslaugas. Vadinasi, tik suėjus skolos grąžinimo terminui, pradedama skaičiuoti ieškinio senaties termino eiga (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Už atsakovei suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2007 metų lapkričio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio, bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas baigiasi 2021 m. liepos mėnesį, todėl šis reikalavimas ieškovės buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Reikalavimams dėl šių palūkanų priteisimo CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas netaikomas.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia reikalavimams išieškoti delspinigius turi tam tikrų ypatumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013 m. sausio 8 d. apžvalga AC-37-1).
Ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nes reikalavimui dėl įsiskolinimo pagal pagrindinę prievolę pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Priteisti delspinigius už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo šiuo atveju ieškovė neprašė, delspinigiai buvo priteisti už paskutines 180 dienų arba 6 mėnesių laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir įstatymas nereglamentuoja terminų, per kuriuos galima pareikalauti sumokėti delspinigius, todėl laikytina, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turi būti taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties praleidimo taip pat laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais savarankiško pagrindo priimtą sprendimą už akių laikyti neteisėtu.
Be to, pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šioje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nereikalavo taikyti ieškinio senaties, todėl teismas priimdamas sprendimą už akių neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, todėl teismas netenkina atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Dėl kitų atsakovės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės R. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.