- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- A-1219-756/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00829-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PN12-720; 2) panaikinti VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-302; 3) įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nuo 1994 metų ir paskirti tinkamą netekto darbingumo pensiją; 4) įpareigoti VSDFV išmokėti netekto nedarbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m.; 5) priteisti iš VSDFV pareiškėjo naudai 2 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundžiamais sprendimais, kadangi jam buvo netinkamai paskaičiuotas darbo stažas, netinkamai jo atžvilgiu taikytas iki 1995 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo taikomos buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590. Kreipimosi metu 1994 m. kovo 29 d., kai pareiškėjas buvo 29 metų amžiaus, teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 5 metų darbo stažo reikalavimas. Asmenims, neturintiems nustatyto stažo, 3 grupės invalidumo pensijos nebuvo skiriamos. VSDFV nurodė, kad tuo metu pareiškėjo apskaičiuotas darbo stažas buvo tik 2 m. 8 mėn. 27 d. ir pažymėjo, kad tai neteisingas darbo stažas, nes jis neva turėjo būti dar mažesnis, t. y. tik 1 m. 1 mėn. 27 d. Skundžiamame sprendime VSDFV nurodė, kad 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui (toliau – ir Pensijų įstatymas), pareiškėjo amžiaus asmenims teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo reikalingas 3 metų darbo stažo reikalavimas. VSDFV konstatavo, kad reikalaujamo darbo stažo invalidumo pensijai paskirti jis nebuvo įgijęs nei 1994 m. vasario 28 d., nei 1995 m. sausio 1 d. Pareiškėjo teigimu, jo darbo stažas iki 1994 m. vasario 28 d. buvo ne mažesnis nei tik 2 m. 8 mėn. 27 d. ir tai patvirtina pareiškėjo darbo knygelė. Pažymėjo, kad iki 1994 m. galiojusiame Valstybinių pensijų įstatyme nurodyta, jog asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai, - 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo 29 metų amžiaus ir jo minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas tuo metu turėjo būti 16 mėnesių. Tinkamai suskaičiavus jo darbo stažą aiškiai matyti, kad besikreipiant į VSDFV 1994 m. vasario 28 d. tiek mėnesių pareiškėjas realiai buvo išdirbęs.Atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. kovo 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu Nr. PN12-720 nuo 2006 m. spalio 4 d. pareiškėjui paskiriant valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją jo apskaičiuotas darbo stažas skundžiamame sprendime yra nurodytas jau 4,7248 m. kaip įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pažymėjo, kad būtent toks darbo stažas susidarė dėl to, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1994 m. iki 1997 m. dirbo. Iš darbo knygelės aiškiai matyti visas išdirbtas laikas, todėl nesutinka su apskaičiuotu jo darbo stažu nei iki 1994 m. vasario 28 d., nei vėliau.Nurodė, kad 2007 m. kovo mėn. 6 d. VSDFV Lazdijų skyrius sprendimu Nr. PN12-720 pareiškėjui nuo 2006 m. spalio 4 d. paskirta dalinė netekto darbingumo pensija (kaip netekusiam 45 procentų darbingumo) taip pat apskaičiuota netinkamai ir neteisingai. Dalinės netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 4,7248 m. darbo stažą, tačiau neįskaičiuojant 10,9385 m. laikotarpio, kuomet jam buvo nustatytas invalidumas ir mokama invalidumo pensija. Pareiškėjo nuomone, laikotarpis, kuomet jam buvo nustatytas neįgalumas, taip pat priskirtinas darbo stažui. Todėl jo tikrasis darbo stažas 2006 m. spalio 4 d. buvo ir yra 15,6633 m. Tačiau nagrinėjamu atveju 2007 m. kovo mėn. 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu nuo 2006 m. spalio 4 d. paskirta dalinė netekto darbingumo pensija buvo apskaičiuota įvertinus tik 4,7248 m. darbo stažą, todėl yra neteisinga. Atkreipė dėmesį, kad tokia itin maža netekto darbingumo pensija jam skiriama iki šiol. VSDFV Lazdijų skyrius perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nesutinka. Jam 2007 m. kovo 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu Nr. PN12-720 paskaičiuota netekto darbingumo pensija yra tokia maža, kad jam skiriama socialinė pašalpa. Nuo 2008 m. paskirta netekto darbingumo pensija iki šios dienos padidėjo vos 5,10 Eur, nors iki šios dienos netekto darbingumo lygis procentais sumažėjo iki 35 procentų.Akcentavo, kad VSDFV neskyrė jokių išmokų laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m. Šiuo laikotarpiu jam jau buvo nustatytas nedarbingumo lygis (invalidumas), todėl tai, kad tuo metu jis buvo pataisos namuose, VSDFV nuo pareigos mokėti netekto darbingumo pensiją (invalidumo pensiją), nebuvo atleista.Pažymėjo, kad VSDFV 2016 m. sausio mėn. 18 d. priimtame sprendime Nr. (6.5) I-302 nurodyta, kad laikotarpis nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. į darbo stažą pagrįstai neįskaitytas, nes UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2007 m. sausio 5 d. rašte Nr. 02-3 nurodė, jog įmonės archyve dokumentų apie jo uždarbį nėra. Taip pat VSDFV nurodė, kad pagrįstai laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 18 d. R. Š. įmonėje „Modum“ pareiškėjo išdirbtas laikas į darbo stažą neįskaičiuotas, kadangi įmonė laikotarpiu nuo 1991 m. iki 1993 m. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tačiau nurodytais laikotarpiais pareiškėjas realiai dirbo, dėl to, kad įmonės nemokėjo privalomų mokėti mokesčių, jis neprivalo atsakyti. Šiuos išdirbtus laikotarpius patvirtina darbo knygelė. Taigi VSDFV sprendimas šioje dalyje priimtas netinkamai taikant ir aiškinant Pensijų statymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 1994 m. lapkričio mėn. 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai).Teigė, kad VSDFV skundžiamame 2016 m. sausio mėn. 18 d. sprendime Nr. (6.5) 1-302 netinkamai taikė ir aiškino ir Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Nuostatų 5 priedo 23 punktą, todėl nepagrįstai į darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1984 m. iki 1987 m., kuomet jis dirbo Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje ir gavo atlyginimą. Skundžiamame VSDFV sprendime neteisingai nurodytas netekto darbingumo lygis procentais. Laikotarpiu nuo 1988 m. iki 1989 m. būnant Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje, jam buvo paskirtas priverstinis gydymas nuo alkoholio. Gydymosi metu visą laiką dirbo, jam buvo mokamas pakankamai didelis darbo užmokestis, nuo kurio buvo mokami visi mokesčiai valstybei, o taip pat ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šis laikotarpis taip pat privalėjo būti įskaičiuotas į pareiškėjo darbo stažą.Pareiškėjo teigimu, jo darbo stažas turėtų būti skaičiuojamas už išdirbtus šiuos laikotarpius: 1984–1987 m., 1987–1990 m., 1992 m., 1994 m., 1996 m., 1997 m., 2003 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. Taip pat į darbo stažą turėtų būti įskaičiuotas ir laikotarpis nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gegužės 14 d., kuomet pareiškėjas darbo biržos siuntimu mokėsi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Alytaus darbo rinkos mokymosi centre siekiant įgyti mūrininko profesiją.Pareiškėjas nurodė, kad dėl susidariusios situacijos pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, VSDFV darbuotojų pažeminimą, įžeidimus, nes VSDFV administracija nuo 2002 m. su pareiškėju elgiasi labai nepagarbiai, pakeltu balso tonu jį veja iš įstaigos, tinkamai nieko nepaaiškina. Dėl tokių viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų yra pažeidžiami jo interesai. Dėl nuolatinės įtampos ir streso, blogėja sveikatos būklė, darbingumo lygis vis mažėja, nepakanka pajamų net patiems būtiniausiems poreikiams (maistui, drabužiams, vaistams, būstui išlaikyti) patenkinti, psichinė sveikatos būklė tapo itin silpna. Del to patyrė neturtine žalą, kurią vertina 2 000 Eur.Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prase ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos (toliau – ir pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu) ir Nuostatais. Pareiškėjui VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PN12-720 nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2007 m. spalio 31 d. paskirta daline valstybine socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (toliau – ir netekto darbingumo pensija), kaip netekusiam 45 proc. darbingumo, kurios mokėjimas vėlesniais sprendimais buvo pratęsiamas, atsižvelgiant į netekto darbingumo procentus, kuri apskaičiuota teisingai, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 15,6633 m. stažą (iš jų 4,7248 m. - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 10,9385 m. - remiantis Pensijų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įskaitytas į stažą trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius) ir 1987-1990 metu, 1992 metų bei 1994, 1996, 1997, 2006 metų draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 0,5627 ir 0,5732. Kai asmuo, gaunantis netekto darbingumo pensiją, kaip netekęs 45–55 proc. darbingumo, pripažįstamas netekusiu 60–70 proc. darbingumo, jo gaunamos pensijos dydis didinamas dvigubai (Pensijų įstatymo 42 str. 4 d.). Vadovaudamasis šia Pensijų įstatymo nuostata, VSDFV Lazdijų skyrius nuo 2007 m. rugsėjo 21 d., pripažinus G. R. netekusiu 60 proc. (vietoj 45 proc.) darbingumo, pradėjo mokėti dvigubai didesnę nei iki tol buvo mokama netekto darbingumo pensiją.Pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnį (šiame straipsnyje nurodyti iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, kurie prilyginami stažui) 2 dalies 1 punktą, asmens stažui nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiai. Nuostatų 36 punkte nurodyta, kad jeigu visi dokumentai apie išmokėtą (priskaičiuotą) atlyginimą išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie asmens uždarbį, tokie laikotarpiai, buvę po 1991 m. birželio 1 d., neįskaitomi į stažą. Vadovaujantis Nuostatų 36 punktu, laikotarpis nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. į G. R. stažą neįskaitytas pagrįstai, nes UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2007 m. sausio 5 d. rašte Nr.02-3 nurodė, kad įmonės archyve dokumentų apie G. R. uždarbį nėra. Atsižvelgiant į G. R. prašymą skirti pensiją be draudžiamųjų pajamų, turėtų laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 16 d. dirbant R. Š. įmonėje „Modum“, bei į tai, kad ši įmonė 1991–1993 m. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, į G. R. stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 18 d. (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.), prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 5 priedo, kuriame nurodytos asmenų pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 23 punkte nustatyta, kad nuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimu ir dirbusių įkalinimo įstaigose, atlyginimo už darbą neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl tokių asmenų darbo laikotarpiai neprilyginami stažui. Todėl buvo konstatuota, kad įskaityti 1984–1987 m., kuomet pareiškėjas, kalėdamas Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje dirbo ir gavo atlyginimą, nėra teisinio pagrindo.VSDFV, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 10 d. prašymą su pateiktu medicinos dokumentų išrašu apie jo sveikatos būklę, bei remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 d. ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 punktu, 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)1-302 nusprendė atnaujinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymo patikrinti nuo 2006 m. paskirtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo teisingumą terminą. VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr. (6.5)1-302 pareiškėjui paaiškino, kad iki 1995 m. sausio 1 d. (iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo) invalidumo pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590, kad pagal minėtų teisės aktų nuostatas, jo kreipimosi dėl invalidumo pensijos skyrimo metu - 1994 m. kovo 29 d., kai jis buvo 29 metų amžiaus, teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 5 metų stažo reikalavimas, kad asmenims, neturintiems nustatyto stažo, III grupės invalidumo pensijos nebuvo skiriamos. VSDFV atkreipė dėmesį, kad VSDFV Druskininkų skyrius 2002 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 05-05-1107 jį informavo, jog nuo 1994 m. vasario 28 d. jam, kaip neturinčiam reikalaujamo 5 metų stažo, III grupės invalidumo pensija negali būti skiriama. VSDFV, patikrinusi G. R. netekto darbingumo pensijos bylos dokumentus, nustatė, jog VSDFV Druskininkų skyriaus 2002 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 05-05-1107 neteisingai nurodytas jo stažas - nurodyta 2 m. 8 mėn. 27 d., o turėjo būti - 1 m. 1 mėn. 27 d. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui, pareiškėjo amžiaus asmenims teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 3 metų minimalaus stažo reikalavimas. Tad reikalaujamo stažo invalidumo pensijai paskirti G. R. nebuvo įgijęs nei 1994 m. vasario 28 d. (kai jam pirmą kartą buvo nustatytas III grupės invalidumas), nei 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui. Todėl VSDFV nusprendė, jog VSDFV Druskininkų skyrius nuo 1994 m. vasario 28 d. iki 2002 m. kovo 31 d. nepagrįstai G. R. buvo paskyręs invalidumo pensiją. VSDFV nurodė, kad kaip minėta VSDFV 2015 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (6.5)1-7747, šalpos (socialines) pensijas skiria ir moka savivaldybių socialinės paramos skyriai, todėl į pareiškėjo prašymo dalį, kuria G. R. prašo išmokėti 2002–2005 m. negautą pensiją, jam 2016 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-18 atsakė Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. PN12-720, kurio teisėtumui ir pagrįstumui pritarta VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)1-302, yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjui netekto darbingumo pensija nuo 2006 m. spalio 4 d. paskirta teisingai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą ar VSDFV išmokėti jam netekto darbingumo pensiją laikotarpį nuo 2002 m. iki 2005 m. bei priteisti reikalaujamą neturtinę žalą.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime pritarė atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas G. R. 2006 m. gruodžio 7 d. VSDFV Lazdijų skyriui pateikė prašymą skirti netekto darbingumo pensiją. VSDFV Lazdijų skyrius 2007 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PN12-720 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo G. R.“ nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2007 m. spalio 31 d. paskyrė 87,50 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją, kaip netekusiam 45 proc. darbingumo, kurios mokėjimas vėlesniais sprendimais buvo pratęstas, atsižvelgiant į netekto darbingumo procentus. VSDFV, atsižvelgdama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 10 d. prašymą su pateiktu medicinos dokumentų išrašu apie jo sveikatos būklę bei remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 punktu, 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)1-302 „Dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos“ nusprendė atnaujinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymo patikrinti nuo 2006 m. paskirtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo teisingumą terminą. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, pažymėjo, kad skiriant pareiškėjui G. R. netekto darbingumo pensiją, įskaičiuotas šis jo darbo stažas dirbus iki 1994 m. sausio 1 d.: nuo 1987 m. rugpjūčio 3 d. iki 1987 m. rugsėjo 8 d.(dirbant Alytaus šaldytuvų gamykloje)- 1 mėn. 6 d.; nuo 1987 m. spalio 5 d. iki 1987 m. spalio16 d. (dirbant Alytaus mašinų gamykloje)– 12 d.; nuo1988 m. balandžio 29 d. iki 1989 m. birželio 29 d. – (dirbant gydymo - darbo profilaktoriume) -14 mėn. 2 d.; nuo 1989 m. rugpjūčio 7 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. (dirbant Lazdijų RVK prekybiniame susivienijime „Ančia“) – 9 mėn. 8 d.; nuo 1992 m. birželio 29 d. iki 1992 m. liepos 29 d. (dirbant Valstybinėje įmonėje „Prekyba“) - 1 mėn. 1 d.; nuo 1992 m. rugsėjo 2 d. iki 1992 m. spalio 31 d. (dirbant UAB „Smalėkas“) – 1 mėn. 30 d.; iš viso 25 mėn. 89 d. , t. y. 2 m. 3 mėn. 29 d. - 2.3306 m. (VSDFV Alytaus skyriaus 2007 m. kovo 5 d. suvestiniai duomenys iki 1994 m. sausio 1 d. apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą). Į darbo stažą neįtraukti darbo laikotarpiai: nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 18 d., dirbant R. Š. įmonėje „Modum“, nes ši įmonė 1991-1993 m. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSDFV Kauno skyriaus 2007 m. vasario 15 d. raštas Nr. (9.43) 10.V-1779), be to, buvo atsižvelgta į paties pareiškėjo prašymą skirti pensiją be draudžiamųjų pajamų, turėtų šioje įmonėje. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio (šiame straipsnyje nurodyti iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, kurie prilyginami stažui) 2 dalies 1 punktą, asmens stažui nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiai; nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. dirbant UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, nes bendrovė nurodė, kad įmonės archyve dokumentų apie pareiškėjo uždarbį nėra, o pagal Nuostatų 36 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2007 m. liepos 13 d.), jeigu visi dokumentai apie išmokėtą (priskaičiuotą) atlyginimą išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie asmens uždarbį, tokie laikotarpiai, buvę po 1991 m. birželio 1 d., neįskaitomi į stažą.Skiriant pareiškėjui G. R. netekto darbingumo pensiją įskaičiuotas šis jo darbo stažas dirbus po 1994 m. sausio 1 d.: nuo 1994 m. balandžio 20 d. iki 1994 m. rugpjūčio 28 d. (dirbant UAB „Tvarka“) – 4 mėn. 9 d.; nuo 1996 m. kovo 28 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. (dirbant UAB „Geldelė“) – 9 mėn. 14 d.; nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. (dirbant UAB „Geldelė“) – 9 mėn. 4 d.; nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. (dirbant Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje)– 5 mėn. 25 d.; iš viso 27 mėn. 52 d., t. y. 2 m. 4 mėn. 22 d. – 2.3942 m. (VSDFV Alytaus skyriaus 2007 m. vasario 28 d. metiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. bei informacija apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d.).Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo 1996, 1997, 2006 metais uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus buvo mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (Pensijų įstatymo 9 str. 1 d.). Tai matyti iš pareiškėjo metinių duomenų apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. apskaičiavimo. Taigi G. R. darbo stažą dirbant pagal sutartį netekto darbingumo pensijos skyrimo dienai sudaro 4,7248 m.(laikotarpiu nuo 1987 m. rugpjūčio 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. Bendra iš viso stažo suma yra 4.7248, t. y. 4 m. 8 mėn. 21 d.). 10,9385 m. stažas įskaitytas remiantis Pensijų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punktu kaip trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus skaičius, nes pagal Pensijų įstatymo 31 str. jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį netekto darbingumo pensijai stažą, į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo netekto darbingumo pensijai stažo. Teisės į pensiją nustatytai dienai t. y. 2006 m. spalio 4 d. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (2027 m. rugpjūčio 5 d.) trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius pareiškėjui buvo 20 m. 10 mėn. 1 d. (20,8362), taigi 20,8362 sudauginant iš jo turimo stažo 4,7248 ir dalinant iš reikalaujamo būtinojo stažo 9 m., gaunama 10,9385 (įskaitomas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus stažas).Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog skiriant jam netekto darbingumo pensiją nuo 2006 m. spalio 4 d. į jo darbo stažą nebuvo įtrauktas laikotarpis, kai jam buvo nustatytas neįgalumas ir mokama invalidumo pensija. Teigė, kad šis laikotarpis taip pat priskirtinas darbo stažui. Teismas, vertindamas šiuos argumentus, nurodė, kad pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, valstybinių socialinio draudimo invalidumo ir netekto darbingumo pensijų, paskirtų pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžių (21, 57 straipsniai) prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, skiriant tik senatvės pensijas pirmą kartą arba skiriant senatvės pensijas šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytais atvejais.Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSDFV Alytaus skyrius taip pat neįtraukė į darbo stažą laikotarpio nuo 1984 iki 1987 m., kai jis atliko bausmę Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje ir gavo atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.), prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 5 priedo, kuriame nurodytos asmenų pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 23 punkte nustatyta, kad nuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimu ir dirbusių įkalinimo įstaigose, atlyginimo už darbą neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tokių asmenų darbo laikotarpiai neprilyginami stažui. Todėl įskaityti 1984–1987 m., kai pareiškėjas dirbo Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje, nėra teisinio pagrindo.Pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad į jo darbo stažą turi būti įskaitytas laikotarpis nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gegužės 14 d., kai jis mokėsi VĮ Alytaus darbo rinkos mokymosi centre. Teismas nurodė, kad tokie besimokantys asmenys nebuvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis mokymosi laikas į stažą nėra traukiamas (Pensijų įstatymo 2, 8 straipsniai). Be to, Pensijų įstatymo 54 straipsnio imperatyviai nurodomi laikotarpiai, kurie prilyginami valstybinio socialinio draudimo stažui. Mokymosi laikotarpiai jame nėra paminėti.Teismas dėl pareiškėjo skuno teiginių, kad VSDFV Lazdijų skyrius neįtraukė į jo darbo stažą, skiriant netekto darbingumo pensiją, darbo laiko dirbant darbo-gydymo profilaktoriume nuo 1988 iki 1989 m., nurodė, kad G. R. 2006 m. grudžio 7 d. kreipėsi į VSDFV Lazdijų skyrių dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo ir nurodė apie darbą šioje įstaigoje, VSDFV Lazdijų skyrius 2006 m. gruodžio 21 d. pateikė užklausą Lietuvos ypatingajam archyvui Nr. (1.13) R1-11599. Iš archyvo buvo gauti dokumentai apie stažą ir pajamas (2007 m. sausio 25 d. pažymos Nr. P2-615 ir P2-616) ir jais remiantis įskaitytas į darbo stažą darbo laikotarpis darbo-gydymo profilaktoriume nuo 1988 m. balandžio 29 d. iki 1989 m. birželio 29 d. bei jame gautos pajamos. Tai atsispindi VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. suformuotuose suvestiniuose duomenyse apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994 m. sausio 1 d. bei 2007 m. kovo 6 d. suformuotuose duomenyse apie asmens pajamas iki 1994 m. sausio 1 d. prilyginamas draudžiamosioms pajamoms. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad VSDFV savo 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr.(6.5)I-302 neteisingai nurodė jo netekto darbingumo procentus, teismas pažymėjo, kad VSDFV šiame rašte aiškino tik apie sprendimą skirti netekto darbingumo pensiją nuo 2006 m. spalio 4 d., vėliau, keičiantis pareiškėjo netekto darbingumo lygiui, netekto darbingumo pensija buvo perskaičiuojama pagal nustatytus procentus. Nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. rugpjūčio 4 d. G. R. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. y. netektas darbingumas 60 proc.). G. R. 2007 m. spalio 2 d. pateikė prašymą VSDFV Lazdijų skyriui dėl netekto darbingumo pensijos atnaujinimo nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. VSDFV Lazdijų skyrius 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr.PN12-4101 pratęsė netekto darbingumo pensijos mokėjimą, atsižvelgiant į pasikeitusius netekto darbingumo procentus (paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.). Nustačius G. R. nuo 2009 m. spalio 8 d. 8 iki 2030 m. vasario 4 d. darbingumo lygį 35 procentus (netektas darbingumas 65 proc.), jis su prašymu dėl netekto darbingumo pensijos peržiūrėjimo nesikreipė. Be to, pažymėtina, kad 5 procentais padidėjęs netekto darbingumo procentas įtakos jo pensijos dydžiui neturėjo. Pagal Pensijų įstatymo 32 str. 2 d. asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo. Tokiu būdu netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas yra vienodas asmenims, kurie yra netekę darbingumo nuo 60 iki 70 procentų. Be to, pažymėjo, kad keičiantis bazinės pensijos bei einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, visos išmokos indeksuojamos.Teismas akcentavo, kad esant vieningai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) duomenų bazei, 2012 m. rugsėjo 3 d. gavus duomenis apie pareiškėjui G. R. nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2030 m. vasario 4 d. nustatytą darbingumo lygį, VSDFV Alytaus skyrius 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. P11-18434 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo G. R.“, kuriuo paskyrė pareiškėjui netekto darbingumo pensiją nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2030 m. vasario 28 d.Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV išmokėti netekto nedarbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m., teismas pažymėjo, kad pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Druskininkų skyrių dėl invalidumo pensijos skyrimo 1994 m. kovo 29 d. iki 1995 m. sausio 1 d. (iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo) invalidumo pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590. Pagal šių teisės aktų nuostatas, kreipimosi metu, kai pareiškėjas buvo 29 m. amžiaus, teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 5 metų stažo reikalavimas. Asmenims, neturintiems nustatyto stažo, 3 grupės invalidumo pensijos nebuvo skiriamos. Kreipimosi dėl invalidumo pensijos metu (1994 m. kovo 29 d.) pareiškėjas turėjo 1 m. 1 mėn., 27 d. darbo stažą. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui, pareiškėjo amžiaus asmenims teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 3 metų minimalaus stažo reikalavimas. Todėl reikalaujamo stažo invalidumo pensijai skirti pareiškėjas nebuvo įgijęs nei 1994 m. vasario 28 d. kreipimosi metu, nei 1995 m. sausio 1 d. VSDFV Druskininkų skyrius nuo 1994 m. vasario 28 d. iki 2002 m. kovo 31 d. nepagrįstai buvo paskyręs invalidumo pensiją pareiškėjui, tačiau nustatęs klaidą, 2002 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 05-05-1107 pareiškėją G. R. informavo, kad ištaiso klaidą ir jo pensijos bylą perduoda Socialinės paramos skyriui (Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo). VSDFV 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (6.5) I-7747 persiuntė pareiškėjo prašymą dėl pensijos mokėjimo 2002-2005 metais Druskininkų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. sausio 18 d. rašte Nr. S-18 pareiškėjui nurodė, kad jis 2002-2005 metais nesikreipė į šį skyrių dėl šalpos pensijos skyrimo. Taip pat paaiškino, kad vadovaujantis 1999 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 96 (galiojusio nuo 1999 m. vasario 4 d. iki 2004 m. balandžio 12 d.) patvirtintų Šalpos (socialinių)pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 38 p., šalpos pensijos gavėjui, nuteistam laisvės atėmimu, šalpos pensija nemokama. Kadangi pareiškėjas G. R. pats informavo, kad 2002–2005 m. laikotarpiu kalėjo įkalinimo įstaigoje, šalpos pensija negalėjo būti paskirta.Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pareiškėjas prašomu 2002–2005 m. laikotarpiu neturėjo teisės gauti nei netekto darbingumo pensijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nei šalpos pensijos iš valstybės biudžeto, todėl jo prašymas įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių mokėti pareiškėjui minėtu laikotarpiu netekto darbingumo pensiją, nepagrįstas.Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nurodė, kad pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PN12-720 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo G. R.“, VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-302 „Dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos“ ir įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nuo 1994 metų ir paskirti tinkamą netekto darbingumo pensiją bei įpareigoti VSDFV išmokėti netekto nedarbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m. yra nepagrįstas ir netenkintinas, o nustačius, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas G. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl jo stažo apskaičiavimo, neatliko jokio įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tinkamo teismo proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti teismui įstaigų (organų) priimtus nutarimus ar aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Įstaigų (organų) priimtų nutarimų (išduotų pažymų ar kitų dokumentų) peržiūrėjimas teisme, užtikrina įstatymų aiškinimo ir taikymo teisingumą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime tik perrašė jo skundo argumentus ir atsakovo atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, pacitavęs norminius teisės aktus, be jokių aiškių motyvų ir pagrindų, skundą atmetė. Iš teismo pasirinktos pozicijos aiškiai matyti, kad teismas šioje byloje nebuvo objektyvus ir šališkai palaikė atsakovo poziciją.Pareiškėjo teigimu, teismas neįžvelgė į tai, kad 2007 m. kovo 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu Nr. PN12-720 nuo 2006 m. spalio 4 d. paskirta dalinė netekto darbingumo pensija (kaip netekusiam 45 procentų darbingumo) taip pat apskaičiuota netinkamai ir neteisingai. Dalinės netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 4,7248 m. darbo stažą, tačiau neįskaičiuojant 10,9385 m. laikotarpio, kuomet jam buvo nustatytas invalidumas ir mokama invalidumo pensija. Laikotarpis, kuomet jam buvo nustatytas neįgalumas, taip pat priskirtinas darbo stažui, todėl tikrasis darbo stažas 2006 m. spalio 4 d. buvo ir yra 15,6633 m. Teismo liko neįvertinta ir tai, kad 2007 m. kovo 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu Nr. PN 12-720 paskaičiuota netekto darbingumo pensija yra tokia maža, jog jam skiriama socialinė pašalpa. Nuo 2008 m. paskirta netekto darbingumo pensija iki šios dienos padidėjo vos 5,10 Eur, nors iki šios dienos netekto darbingumo lygis procentais sumažėjo iki 35 procentų.Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai sprendė, kad jis neturėjo teisės gauti jokių išmokų laikotarpyje nuo 2002 m. iki 2005 m. Šiuo laikotarpiu jam jau buvo nustatytas nedarbingumo lygis (invalidumas), todėl tai, kad tuo metu jis buvo pataisos namuose, VSDFV nuo pareigos mokėti netekto darbingumo pensiją (invalidumo pensiją), nebuvo atleista.Apelianto nuomone, teismas be jokio objektyvaus pagrindo sutiko su atsakovo pozicija, kad laikotarpis nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. į jo darbo stažą pagrįstai neįskaičiuotas, nes UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2007 m. sausio 5 d. rašte Nr. 02-3 nurodė, jog įmonės archyve dokumentų apie jo uždarbį nėra. Lygiai taip pat teismas nepagrįstai sutiko ir su VSDFV pozicija dėl laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 18 d. R. Š. įmonėje „Modum“ išdirbto laiko neįskaičiavimo į darbo stažą, nes įmonė laikotarpiu nuo 1991 m. iki 1993 m. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Apeliantas pažymi, kad šiuos nurodytus laikotarpius jis realiai dirbo, tai, kad įmonės nemokėjo privalomų mokėti mokesčių, jis neprivalo atsakyti ir jo teisėti interesai ir lūkesčiai dėl neteisėtų įmonės veiksmų neturėtų nukentėti. Akcentuoja, kad VSDFV visiškai nesidomėjo, ar R. Š. įmonė „Modum“ mokesčių nesumokėjo vėliau, taip pat nesidomėjo, ar UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ pateikta pažyma yra teisinga, juk negali ir niekada negalėjo pagal jokius galiojančius teisės aktus darbdavys nemokėti darbo užmokesčio nesant jokio teisėto pagrindo, net jeigu būtų išdirbta tik viena darbo diena. Be to, šiuos išdirbtus laikotarpius patvirtina darbo knygelė. Vien tai, kad minėtos darbovietės elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, jį bausti už tai, ko nepadarė, neįskaitant realaus darbo stažo, kurį patvirtina kiti rašytiniai dokumentai, neleistina ir neteisėta. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad tais atvejais, kai darbuotojas dirba pagal darbo sutartį ir už privalomų mokesčių mokėjimą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą yra atsakingas darbdavys, darbuotojas už tai neatsako, nepaisant to, kad duomenų, jog darbdavys šią pareigą vykdė nėra. Šis laikotarpis privalo būti įskaičiuotas į darbuotojo stažą.Teismas taip pat netinkamai vertindamas rašytinius dokumentus neatkreipė dėmesio, kad VSDFV priimant skundžiamą 2016 m. sausio mėn. 18 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-302, jo atžvilgiu netinkamai taikė ir aiškino Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Nuostatų 5 priedo 23 punktą ir todėl nepagrįstai į darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1984 m. iki 1987 m., kuomet jis dirbo Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir gavo atlyginimą. Už šį dirbtą laikotarpį, mokant jam atlyginimą, Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonija mokėjo visus privalomus mokesčius valstybei, tame tarpe ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tai patvirtina byloje pateikti archyviniai dokumentai. Byloje nei atsakovas, nei teismas visiškai nepasisakė dėl jo paaiškinimų dėl darbo stažo laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 18 d. iki 1994 m. vasario 14 d. pagal Pravieniškių SPRĮ viršininko V. K. išduotą pažymėjimą, kuriame nurodytas jo darbo stažas 7 mėnesiai 3 dienos. Toks byloje esančių įrodymų ignoravimas neturėtų būti toleruojamas apeliacinės instancijos teismo.Teismas nepagrįstai sprendė, jog nedarbingumo pensijos apskaičiavimas yra vienodas asmenims, kurie yra netekę darbingumo nuo 60 iki 70 procentų. Nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. rugpjūčio 4 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. y. netektas darbingumas 60 proc.), o nuo 2009 m. spalio 8 d. 8 iki 2030 m. vasario 4 d. darbingumo lygis 35 proc. (netektas darbingumas 65 proc.), todėl 5 procentais padidėjęs netekto darbingumo procentas turėjo įtakoti skiriamų išmokų dydį, tačiau atsakovas neatliko jokio perskaičiavimo, nurodant, kad netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas yra vienodas asmenims, kurie yra netekę darbingumo nuo 60 iki 70 procentų. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, visiškai netinkamai juos taikė ir aiškino. Tokiu būdu iš esmės pažeidė jo interesus, teisėtus lūkesčius, dėl to jis iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, tai labai kenkia jo sveikatai, kasdieniai būsenai, savijautai. VSDFV tinkamai neatlieka savo funkcijos jo interesų atžvilgiu socialinių paslaugų srityje. Dėl nuolatinės įtampos ir streso, kurį jam nuo 2002 m. kelia VSDFV priimant neteisingus sprendimus, jo sveikatos būklė tik blogėja, darbingumo lygis vis mažėja. Apeliantui nepakanka pajamų net patiems būtiniausiems poreikiams (maistui, drabužiams, vaistams, būstui išlaikyti) patenkinti. Psichinė sveikatos būklė tapo itin silpna ir labai pažeidžiama, jaučia didelę dvasinę skriaudą, įsitikinęs, kad atsakovas jo atžvilgiu yra neteisus, jis deda visas pastangas teisingumui atstatyti ir savo pažeistus interesus apginti, bet atsakovas ir toliau formaliais savo atsakymais deklaruoja, jog jam paskaičiuotas darbo stažas ir paskirta netekto darbingumo pensija yra teisingi. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad dėl atsakovo nepagarbaus elgesio, dėl jo priimtų neteisingų sprendimų, jo sveikatos būklė buvo tiek pablogėjusi, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 18 d. gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje VI MPS. Gydymas tęsiamas namuose iki šiol, nuolat tenka vartoti itin stiprius raminamuosius, antidepresinius vaistus. Tai yra akivaizdi atsakovo jam padaryta dvasinė skriauda, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimai. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai iš gydymo įstaigų patvirtina jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Dvasiniai išgyvenimai realūs, tikrai patirti ir patiriami iki šiol, dvasinė skriauda apčiuopiama. Akivaizdu, kad minėti išgyvenimai ir nuolatinis sveikatos blogėjimas yra priežastinis ryšys tarp VSDFV priimtų minėtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Atsakovai pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės argumentais, nurodytais teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu teisingai nustatė, kokie G. R. darbo laikotarpiai pagrįstai įskaityti ir kokie darbo laikotarpiai pagrįstai neįskaityti į jo stažą apskaičiuojant jo netekto darbingumo pensiją ir priėmė teisėtą sprendimą jo skundą atmesti. Kadangi Alytaus skyrius neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus skyriaus, taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad nei teismas, nei Alytaus skyrius visiškai nepasisakė dėl jo paaiškinimų apie darbo laikotarpį nuo 1993 m. sausio 18 d. iki 1994 m. vasario 14 d. pagal Pravieniškių SPRĮ išduotą pažymėjimą, pažymi, kad teismui pateiktame skunde visiškai nebuvo paminėtas šis darbo laikotarpis ir nekeltas klausimas dėl jo įtraukimo ar neįtraukimo į darbo stažą pensijai skirti. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. birželio 2 d. patikslintame skunde G. R. prašė panaikinti tik VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PN12 (bet ne vėlesnius sprendimus) bei VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-302, kuriame VSDFV pasisakė, kad jam paskirta dalinė netekto darbingumo pensija nuo 2006 m. spalio 4 d. apskaičiuota teisingai. Tačiau apeliaciniame skunde G. R. jau kelia naujus reikalavimus, kurių nebuvo pateikęs Kauno apygardos administraciniam teismui, t. y. nurodo, kad nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas 60 proc.), o nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2030 m. vasario 4 d. darbingumo lygis 35 proc. (netektas darbingumas 65 proc.) Apeliantas taip pat nurodo, kad 5 proc. padidėjęs netekto darbingumo procentas turėjo įtakoti jam skiriamų išmokų dydį, tačiau Alytaus skyrius neatliko jokio perskaičiavimo. Alytaus skyrius savo atsiliepime į G. R. skundą nurodė, kad G. R. 2007 m. spalio 2 d. pateikė prašymą Lazdijų skyriui dėl netekto darbingumo pensijos atnaujinimo nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. (netekus 60 proc. darbingumo). Lazdijų skyrius 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. PN12-4101 (kuris nebuvo skundžiamas teismui) pratęsė netekto darbingumo pensijos mokėjimą, atsižvelgiant į pasikeitusius netekto darbingumo procentus (paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.). Nustačius G. R. nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2030 m. vasario 4 d. darbingumo lygį 35 procentus (netektas darbingumas 65 proc.), jis su prašymu dėl netekto darbingumo pensijos peržiūrėjimo nesikreipė. Alytaus skyrius, 2012 m. rugsėjo 3 d. gavęs duomenis apie G. R. nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2030 m. vasario 4 d. nustatytą darbingumo lygį, 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. P11-18434 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo G. R.“ (kuris taip pat nebuvo skundžiamas), kuriuo paskyrė pareiškėjui netekto darbingumo pensiją nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2030 m. vasario 28 d. Pažymi, kad 5 procentais padidėjęs netekto darbingumo procentas įtakos jo pensijos dydžiui neturėjo. Pagal Pensijų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo. Netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas yra vienodas asmenims, kurie yra netekę darbingumo nuo 60 iki 70 procentų. Be to, keičiantis bazinės pensijos bei einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, visos išmokos indeksuojamos. Alytaus skyrius šia pateikta informacija nurodė, kaip skiriamos netekto darbingumo pensijos keičiantis netekto darbingumo procentams, tačiau Alytaus skyriaus 2007 m. spalio 5 d. bei 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimai dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo G. R. patikslintame skunde skųsti nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą bei atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad teismo sprendime detaliai nurodyta, kokie laikotarpiai, skiriant netekto darbingumo pensiją nuo 2006 m. spalio 4 d., yra įskaityti į pareiškėjo stažą, detaliai ir argumentuotai nurodyta, kokie laikotarpiai ir kodėl į jo stažą yra neįskaityti. Taip pat pateikti išsamūs argumentai, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti atsakovą išmokėti netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m., panaikinti skundžiamus Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PN12-720 ir Fondo valdybos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-302 bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai atlyginti 2 000 Eur žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. PN12-720, kuriuo pareiškėjui paskirta 87,50 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, apskaičiuota įvertinus pareiškėjo darbo stažą – 4 m. 8 mėn. 21 d. (4,7248 m.), bei VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (6.5) I-302, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nuo 1994 metų ir paskirti tinkamą netekto darbingumo pensiją bei išmokėti netekto nedarbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m., taip pat priteisti iš VSDFV pareiškėjo naudai 2 000 Eur neturtinę žalą.Pareiškėjas skunde teismui teigė, kad skundžiamu VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PN12-720 skiriant jam netekto darbingumo pensiją, buvo neteisingai apskaičiuotas jo darbo stažas, netinkamai taikyti teisės aktai, reglamentavę pensijos paskyrimo tvarką, atitinkamai neteisingai apskaičiuotas ir netekto darbingumo pensijos dydis.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatęs, kad pareiškėjo darbo stažas dirbant pagal sutartį netekto darbingumo pensijos skyrimo dienai sudaro 4,7248 m. (laikotarpiu nuo 1987 m. rugpjūčio 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. bendra stažo suma yra 4.7248, t. y. 4 m. 8 mėn. 21 d.), kiti pareiškėjo nurodyti laikotarpiai pagrįstai neįskaičiuoti į stažą pensijai skirti, sprendė, kad skundžiamas VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. PN12-720 bei VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. (6.5) I-302, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, atitinkamai reikalavimas įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nuo 1994 metų ir paskirti tinkamą netekto darbingumo pensiją, išmokėti netekto nedarbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2005 m. yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai neįskaičiavo į pareiškėjo darbo stažą jo nurodytų laikotarpių, visiškai nepasisakė dėl jo paaiškinimų dėl darbo stažo laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 18 d. iki 1994 m. vasario 14 d. pagal Pravieniškių SPRĮ išduotą pažymėjimą, nepagrįstai sprendė, jog nedarbingumo pensijos apskaičiavimas yra vienodas asmenims, kurie yra netekę darbingumo nuo 60 iki 70 procentų, nebuvo objektyvus ir šališkai palaikė atsakovo poziciją.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismo vidinis įsitikinimas - tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012; 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).Teisėjų kolegija, taikydama šias proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, detaliai nurodė, kokie pareiškėjo dirbti laikotarpiai yra įskaičiuoti ir kokie neįskaičiuoti į jo darbo stažą netekto darbingumo pensijai skirti, taip pat remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis pagrindė, kodėl pareiškėjo skunde nurodyti laikotarpiai negali būti įskaičiuoti į jo darbo stažą, todėl pagrįstai sprendė, kad skundžiami atsakovo VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. PN12-720 bei VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. (6.5) I-302 yra teisėti ir pagrįsti.Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, jog sprendimo išvados yra nemotyvuotos, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo vertinti, kad teismo išvados nepagrįstos ar nemotyvuotos.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo darbo stažo laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 18 d. iki 1994 m. vasario 14 d. pagal Pravieniškių SPRĮ išduotą pažymėjimą įskaičiavimu / neįskaičiavimu, pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde teismui šio reikalavimo nekėlė. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nurodytų pareiškėjo argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nedarbingumo pensijos apskaičiavimu asmenims, kurie netekę darbingumo nuo 60 iki 70 procentų, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas atsakovo sprendimo, kuriuo jam buvo pratęstas nedarbingumo pensijos mokėjimas (VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. PN12-4101), atsižvelgiant į pasikeitusius netekto darbingumo procentus, neginčijo. Pareiškėjui nuo 2009 m. spalio 8 d. nustačius darbingumo lygį 35 proc., jis su prašymu perskaičiuoti paskirtą netekto darbingumo pensiją nesikreipė. Gavus duomenis apie pareiškėjui nustatytą darbingumo lygį, VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 1 d. perskaičiavo netekto darbingumo pensiją (I tomas, b. l. 118-119), šio sprendimo pareiškėjas taip pat neginčijo. Kadangi minėti sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų skiriant ir apskaičiuojant netekto darbingumo pensiją, taip pat pagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Pareiškėjas kitų teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nenurodė.Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Teismas turi būti nešališkas subjektyviąja prasme, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pvz., byla H. prieš Daniją). Teismas turi būti nešališkas ir objektyvia prasme, t. y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje T. T. prieš Islandiją EŽTT pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant, ar teisėjo nagrinėjančio bylą ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan. Teiginio, esą teismas buvo šališkas, apeliantas nepagrindė jokiais faktais ir motyvuotais argumentais. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai, visapusiškai, priėmė įrodymais ir teisės normomis pagrįstą motyvuotą sprendimą. Bylos proceso šaliai nepalankus teismo sprendimas, kuris priimtas laikantis įstatymų reikalavimų, nesuteikia pagrindo išvadoms, kad teismas buvo šališkas.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.