Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-306-946/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
1-306-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11637-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Civilinis ieškovas
D. V. Ž.
Civilinis atsakovas
UAB“Kauno autobusai“, AB „Lietuvos draudimas“, „BTA Insurance Company“
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-306-946/2014Teisminio proceso Nr.1-01-1-11637-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. V. Ž.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgaliotam atstovui advokatui Valerijui Karpovui,civilinio atsakovo UAB“Kauno autobusai“ įgaliotai atstovei R. I.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui G. T.,civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ įgaliotam atstovui J. K.,kaltinamajai D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2015 m. vasario 25 dieną apie 13.35 val., Kaune, Vytauto pr. vairuodama miesto maršrutinį troleibusą „Skoda 14 TR“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 12 pradėjusi važiuoti iš sustojimo „Geležinkelio stotis“ link Šiaulių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš uždarydama duris neįsitikino, kad tai daryti saugu, durimis suspaudė įlipančią keleivę D. V. Ž., kuri iškrito judančio troleibuso durims prasivėrus, ir toliau judėdama troleibuso ratu pervažiavo D. V. Ž. koją padarydama sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą

D. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikaltimą visiškai ir parodė, kad 2015-02-25 dirbo 15 maršrute ir atvežė keleivius prie geležinkelio stoties. Apie 13.30 sustojo sustojime prie buvusio Planetos kino teatro. Sustojusi atidarė visas troleibuso duris. Visi keleiviai lipa per priekines duris. Prieš važiuodama iš tos stotelės uždarė pirmiausia galines duris, paskui vidurines, o galiausiai priekines. Tą kartą buvo labai daug žmonių, daug atsižymėti bilietus norėjo. Net ant galinio laiptelio buvo žmonių. Prieš važiuojant pasižiūrėjo į veidrodėlius ir į kairę pusę. Per šoninį veidrodėlį matėsi viskas. Prieš sukdama kairėn į dešinės pusės veidrodėlį daugiau nežiūrėjo. Pradėjusi važiuoti išgirdo triukšmą, todėl sustojo ir atidarė duris. Prie galinių durelių pamatė sėdinčią moterį. Ji sėdėjo ant asfalto, jos koja buvo ištiesta. Kita moteris laikė ją, ant gatvės buvo kraujo. Nematė, kaip ten buvo viskas. Ratu koja buvo suspausta. Kaip tai atsitikti galėjo, nežino, gal durys jai ranką ar rankinuką suspaudė. Nematė nieko per veidrodėlį. Visada prieš važiuojant pasižiūri į veidrodžius, taip pat į duris, tai daro du, tris kartus ir tik tada važiuoja. Veidrodis troleibuso buvo geras, todėl net neįsivaizduoja, kaip nematė tos moters. Troleibusas buvo pilnas, negirdėjo, kad kas šaukia. Keleiviai po įvykio jai nepasakojo nieko. Kažkas iš keleivių tik pasakė, kad pati keleivė atsitrenkė į troleibusą. Troleibuse dar yra dumpleris, kuris suveikia, jei prispaudi ką nors. Tada troleibusas negali pajudėti iš vietos. Dumpleris yra, bet jei ranką įspaudi, tai važiuoja, o jei daugiau - tai nejuda iš vietos.

Nukentėjusioji D. V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji įtroleibusą įlipo per priekines duris. Troleibuse spūsties nebuvo. Prieš ją dar kažkas lipo. Ji įlipo paskutinė ir traukė talonėlį ir tada ją suspaudė durys. Tos durys taip stipriai suspaudė, kad net šonkaulius skaudėjo. Kai durys atsileido, ji nukrito ant galvos. Atsidūrė po priekiniais troleibuso ratais. Matė, kad troleibusas važiuoja. Visi šaukė, bet vairuotoja negirdėjo ir nestojo. Jai pirmiausia pervažiavo kairę koją, o po to troleibusas užvažiavo ir sustojo ant dešinės kojos. Koja buvo sutraiškyta. Smarkiai bėgo kraujas, kažkas iš žmonių šaukė, kad užveržti koją. Koją jai pervažiavo su priekiniu ratu. Su galiniu ratu nepervažiavo. Troleibusas ją vilko gal tris metrus. Pagal savo amžių ji iki įvykio buvo sveika, o dabar liko suluošinta, nes pusė pėdos nupjauta. Reiškia 25 000€ civilinį ieškinį, nes moraliai yra sužalota. Neįgalumas nenustatytas. Iš draudimo gauta suma nepakankama.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, D. M. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, planas, transporto apžiūros protokolas, fotolentelės, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-02-25 Kaune, Vytauto pr. ties namu Nr. 12 (b. l. 6-12). Juose užfiksuota, kad įvykio vietoje ant važiuojamosios kelio dalies ties galiniu dešinės pusės troleibuso ratu rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1304/15(02) duodama išvada, kad D. V. Ž. konstatuota plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje – pėdoje, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, atviras dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis bei vidinio kulkšnies lūžiai; kairio šeivikaulio išorinio kulkšnies lūžis. Patirti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, tai yra 2015-02-25 D.V. Ž. sužalojant kaip pėsčiąją judančios transporto priemonės dalimis. Plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje – pėdoje, atviras dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis bei vidinio kulkšnies lūžiai galėjo būti padaryti transporto priemonės ratu prispaudžiant ir pervažiuojant dešinę čiurną. Į tai nurodo žaizdos pobūdis bei gijimo eiga. Labiausiai tikėtina, kad dešinės kojos kontaktas su ratu buvo vienkartinis. (b. l. 50-51).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotolentelėse užfiksuota kaltinamosios D. M. įvykio metu vairuoto troleibuso SKODA 14 TR , valst.nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 9-12). Protokole užfiksuota, kad troleibusas apžiūrėtas įvykio vietoje, esančioje Kaune, Vytauto per., ties namu Nr. 12. Ant troleibuso priekinio rato padangos aptiktos šviežios purvo braukimo žymės. Padangų būklė atitinka techninius reikalavimus. Vairo mechanizmas, stabdžių sistemos būklė techniškai tvarkingi. Priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė atitinka techninius reikalavimus.

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad troleibusas pajudėjęs iš sustojimo pavažiavo nedidelį atstumą ir sustojo. Kas vyksta tuo metu ant šaligatvio, nesimato. Vaizdo įraše nesimato, kas vyksta troleibusui stovint ir pradėjus važiuoti ant šaligatvio, nesimato ir paties kontakto tarp keleivės ir troleibuso (b.l. 23).

Techninės apžiūros 2014-09-23 rezultatų kortelėje užfiksuota, kad troleibusas SKODA 14 TR, v/n (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus (b.l. 26).

UAB“Kauno autobusai“ Remonto departamento Troleibusų ir jų agregatų einamojo remonto skyriaus vadovo paaiškinime nurodyta, kad po 2015-02-25 įvykio buvo patikrinti troleibuso garažinis Nr. 302 stabdžiai ir važiavimo blokavimo esant atidarytoms troleibuso durims sistemos veikimas. Nustatyta, kad troleibusas techniškai tvarkingas (b.l. 164)

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2015-11-06, 2014-10-03 TAR, 2014, Nr. 2014-13954) 9 punktas numatė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Tų pačių KET 101 punktas numatė pareigą vairuotojui prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį privalomai įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tik troleibuso vairuotojos D. M. neteisėti veiksmai (KET 9 ir 101 punktų pažeidimai) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti.

Kaip matyti iš prie eismo įvykio plano, troleibuso techninės apžiūros protokolo pridėtų fotolentelių, pačiuose protokoluose užfiksuotų aplinkybių apie kraujo ant važiuojamosios kelio dalies vietą, troleibuso priekinio rato šviežias purvo braukimo žymes, troleibusas po to, kai jis pajudėjo iš sustojimo vietos iki kol netrukus vėl sustojo, turėjo kontaktą su nukentėjusiąją. Sugretinus šiuos duomenis su specialisto išvada matyti, kad to kontakto pasėkoje nukentėjusioji ir buvo sužalota pervažiuojant jos koją troleibuso ratu.

Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nėra tiksliai nustatyta, ar nukentėjusioji buvo suspausta troleibuso durimis ir dėl to praradusi pusiausvyrą iškrito iš troleibuso, nagrinėjamu atveju tai esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi, kadangi pareiga prieš pradedant važiuoti iš vietos, keičiant važiavimo krypti ir t.t. įsitikinti, ar tai daryti saugu vairuotojui kyla tiek vienu, tiek ir kitu atveju. Todėl nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusioji įlipo į troleibuso ir iš jo iškrito, ar tik buvo prie jo priėjusi, nagrinėjamo įvykio metu kaltinamoji turėjo pareigą prieš pradėdama važiuoti iš sustojimo įsitikinti, ar tai daryti saugu, tačiau nagrinėjamu atveju šią pareigą atliko netinkamai. Kaip ji ir pati parodė, po to, kai pasižiūrėjo kairėn, ji prieš pradėdama važiuoti nepažiūrėjo dar kartą į dešinės pusės veidrodėlį. Kadangi, kaip nustatyta iš troleibuso techninės apžiūros aktų, veidrodžių sistema buvo techniškai tvarkinga, tai darytina išvada, kad kaltinamoji, jeigu ji būtų tinkamai įvykdžiusi KET 101 punkte numatytą pareigą ir laiku pažiūrėjusi į dešinės pusės veidrodį, tai būtų pastebėjusi prie troleibuso esančią (dar stovinčią ar jau nukritusią) nukentėjusiąją ir sustabdžiusi troleibusą dar iki kol jis užvažiavo ant nukentėjusiosios kojos.

Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji turėjo objektyvią galimybę pamatyti prie troleibuso buvusią nukentėjusiąją ir, jeigu D. M. būtų laikiusis šių KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad D. M. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji D. V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 25485,05 EUR žalą, kurią sudaro 485,05 EUR turtinė žala ir 25000 EUR neturtinė žala (b.l. 41-43).

Nukentėjusioji teismui pateikė patirtų išlaidų dėl įvykio metu patirtų sužalojimui gydymui pirktų vaistų bei vizitams į gydymo įstaigą pirktų degalų (b.l. 113-138). Būtent dėl to buvo prašoma atlyginti turtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies. Kaip matyti iš byloje esančios civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ pateiktos Gydytojo eksperto išvados (b.l. 108-109), iš visų nukentėjusiosios turėtų išlaidų medikamentams ir degalams įsigyti, turinčiomis ryšį su įvykiu ir dėl to būtinu gydymu pripažintos buvo tik 40 EUR išlaidos degalams ir 254,10 EUR išlaidos vaistams (viso 294,10 EUR). Kitos nukentėjusiosios patirtos išlaidos buvo pripažintos kaip neturinčios ryšio su įvykiu arba nepagrįstos medicininiais dokumentais.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Kadangi nukentėjusioji ir civilinė ieškovė kitų ieškinio turtinei žalai dydį pagrindžiančių dokumentų (įrodymų) nepateikė, teismas nustatydamas jo dydį vadovaujasi minėta gydytojo eksperto išvada ir sprendžia, kad nukentėjusiajai įvykio metu padaryta turtinė žala yra 294,10 EUR, kuri šiuo metu civilinio atsakovo AB“Lietuvos draudimas“ yra atlyginta visiškai. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau patirti sužalojimai yra daugybiniai – plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje – pėdoje, kairės blauzdos odos nubrozdinimai, atviras dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis bei vidinio kulkšnies lūžiai; kairio šeivikaulio išorinio kulkšnies lūžis. Dėl šių patirtų sužalojimų nukentėjusioji beveik du mėnesius (nuo 2015-02-25 iki 2015-04-16) buvo gydoma stacionare, jos kairė koja buvo imobilizuota keturias savaites, o dešinė šešias savaites. Taigi gydimosi proceso metu nukentėjusioji negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, buvo priklausoma nuo trečiųjų asmenų pagalbos, kas neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą. Nors D.V. Ž. patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jos asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėlto, padarinių, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta.

Todėl prašoma priteisti neturtinė žala, kurią nukentėjusioji įvertino 25000 EUR, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, yra aiškiai per didelė,. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Nagrinėjamu atveju, D.V. Ž. patirti sužalojimai nėra tokie sudėtingi, o prašoma priteisti neturtinė žala iš esmės nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Todėl siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas tik iš dalies, o jai nusikalstama veika padaryta neturtinė žala yra žymiai mažesnė nei nurodyta jos ieškinyje.

Nustatant konkretų padarytos neturtinės žalos dydį būtina pažymėti, kad civilinis atsakovas AB“Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai jau yra išmokėjęs 4000 EUR dėl įvykio patirtai neturtinei žalai atlyginti (b.l. 107), o civilinis atsakovas AAS “BTA Balstic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai yra išmokėjęs dar 868,86 EUR (b.l. 169-170). Kaip nurodė minėtų civilinių atsakovų atstovai, nukentėjusioji jokių pretenzijų dėl patirtos žalos, tiek turtinės, tiek ir neturtinės nei šios žalos administravimo procese apskaičiuojant patirtos žalos dydį, nei po priimto sprendimo bei apskaičiuotų sumų išmokėjimo nepareiškė.

Nustatyti duomenys apie civilinių atsakovų AB“Lietuvos draudimas“ ir AAS “BTA Balstic Insurance Company“ nukentėjusiajai išmokėtas sumas rodo, kad D.V. Ž. dėl nusikalstama veika jai padarytos neturtinės žalos jau yra gavusi 4868,86 EUR. Tokia suma, įvertinus jau aukščiau teismo aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų bei dėl to patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir patirto diskomforto, taip pat aptartą teismų praktiką, teismo nuomone yra net didesnė nei analogiškomis aplinkybėmis yra nustatoma teismų kitose tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nustatyti didesnio padarytos neturtinės žalos dydžio. Taigi, minėtų civilinių atsakovų apskaičiuota ir nukentėjusiajai išmokėta suma yra visiškai pakankama tam, kad šioje byloje konstatuoti, jog nukentėjusiajai nusikalstama veika padaryta neturtinė žala, kuri pagrįstai įvertinta 4868,86 EUR, yra visiškai atlyginta. Todėl jos civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti atmestas.

Konstatuotina, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti ją kalta ir paskirti bausmę.

Kadangi apklausiama kaltinamoji išreiškė norą būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad D. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad ji anksčiau nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, realiai nusikalstama veika padaryta turtinė žala, o taip pat ir neturtinė žala nukentėjusiajai jau yra visiškai atlyginta, yra gautas laiduotojos, UAB “Kauno autobusai“ transporto priežiūros vadybininke dirbančios E. M. prašymas dėl kaltinamosios D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji D. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. perduodant ją pagal laidavimą E. M. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad UAB “Kauno autobusai“ transporto priežiūros vadybininke dirbančia E. M. galima pasitikti kaip laiduotoja, nes ji nėra teista, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, ištekėjusi, yra dirbanti, darbas jai sekasi gerai, gerai pažįsta kaltinamąją, nes dirba vienoje įmonėje. Visas šias aplinkybes ji pati patvirtino apklausiama posėdyje. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. perduodant ją laiduotojos E. M. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. M., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską (b.l. 78) su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis