Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-5680-979/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-28
Bylos Nr.: eI2-5680-979/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03055-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: A. K.
Atsakovas: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

8.1.2Vizos
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-5680-979/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03055-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,dalyvaujant pareiškėjai A. K., jos atstovei advokatei L. A.,atsakovo atstovei J. P.,vertėjai Š. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. K. (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovas / Departamentas) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 17I-19 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Irano Islamo Respublikos pilietei A. K.“ ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, bei Pareiškėjai iš Departamento priteisti 500,00 Eur neturtinę žalą ir atstovavimo išlaidas.

2. Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Departamentas nepagrįstai 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 17I-19 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Irano Islamo Respublikos pilietei A. K.“ (toliau – Sprendimas) atsisakė išduoti nacionalinę vizą nurodydamas, kad Pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo.

2.2. Sprendime nepagrįstai daroma išvada, kad Šengeno vizą Pareiškėja panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji buvo išduota, nes, nepasinaudojusi galimybe gauti Šengeno vizą Ispanijos Karalystės ambasadoje Irano Islamo Respublikoje, atvyko į Lietuvos Respubliką, kur pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėja neturėjo faktinės galimybės pateikti prašymo Ispanijos Karalystės ambasadoje Irano Islamo Respublikoje, kadangi 2021 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėja elektroniniu paštu kreipėsi į Ispanijos Karalystės ambasadą Irano Islamo Respublikoje su paklausimu, ar ji gali pateikti dokumentus vizai gauti, tačiau 2021 m. rugsėjo 23 d. gavo atsakymą, jog „<...> lietuviškos bylos nėra registruojamos Irane“.

2.4. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad prašymas nacionalinei vizai gauti gali būti pateikiamas ir Departamente, jeigu tuo metu užsienietis yra teisėtai Lietuvos Respublikoje (Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 68 punktas). Pareiškėja 2022 m. sausio 18 d., t. y. prašymo pateikimo metu Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai (išduota Šengeno viza galiojo iki 2022 m. sausio 24 d.).

2.5. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Atsakovas turi abejonių dėl Pareiškėjos siekio užsiimti teisėta veikla, kaip bendrovės akcininkei, t. y., kad bendrovės akcijos buvo perleistos dalimis, siekiant išvengti notarinio sandorio formos, Akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 12 d. Pareiškėja ir H. A. negalėjo pasirašyti, nes tuo metu H. A. nebuvo nei Lietuvos Respublikoje, nei Šengeno erdvėje, o Juridinių asmenų registre esantys duomenys patys savaime nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo.

2.6. Atsakovas aplaidžiai vertino, arba nevertino kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateiktų dokumentų (Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, ir atsiskaitymo už akcijas patvirtinančių dokumentų, bendrovės apmokėto įstatinio kapitalo patvirtinančius dokumentus ir kitus dokumentus). Priešingu atveju, tokių abejonių, kurias įvardijo Atsakovas Sprendime, kilti negalėjo. Be to, visas nurodytas abejones Atsakovas turėjo galimybę pašalinti arba pasikviesdamas Pareiškėją pokalbio, arba pareikalaudamas pateikti papildomus dokumentus, tačiau nei vieno, nei kito nepadarė.

2.7. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra galiojančios. Sudarytos vienos dienos skirtumu, tačiau tai savaime nelemia neteisėtumo. Sutarčių sudarymo metu H. A. nebuvo Lietuvos Respublikoje, dėl ko galimybės nuvykti pas notarą nebuvo. Bendrovės akcijos Pareiškėjai buvo faktiškai perleistos ir ji dalyvavo bendrovės veikloje kaip akcininkė.

2.8. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse klaidingai nurodyta, jog už akcijas Pareiškėja atsiskaitė grynaisiais pinigais jų pasirašymo dieną. Vykdant akcijų pirkimą – pardavimą buvo naudojami sutarčių šablonai, o ne individualiam atvejui rengti sutarčių projektai. Nei Pareiškėja, nei H. A. nepastebėjo šios klaidos. Atsakovas, matydamas, jog Pareiškėja yra pateikusi banko išduotus pažymėjimus dėl kliento atlikto mokėjimo per RTGS sistemą, galėjo Pareiškėją pakviesti pokalbiui, kurio metu Pareiškėja būtų paaiškinusi šį neatitikimą.

2.9. Nėra pagrindo abejoti Akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tikrumu. Nepaisant to, kad 2022 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 12 d. H. A. nebuvo nei Lietuvos Respublikoje, nei Šengeno erdvėje, tačiau 2022 m. sausio mėn. į Lietuvos Respubliką atvyko H. A. draugė, kuri Pareiškėjai atvežė Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su H. A. parašais. Gavusi jau iš H. A. pusės pasirašytas minėtas sutartis, Pareiškėja pasirašė. Nėra jokio draudimo ar reikalavimo, numatančio, kad sutarties šalys sutartį pasirašytų vienu metu. Teigti, kad sutartys faktiškai nebuvo pasirašytos, jokio pagrindo nėra.

2.10. Nėra pagrindo abejoti įstatinio kapitalo apmokėjimu, kadangi Pareiškėja Atsakovui yra pateikusi 2021 m. spalio 31 d. balansą, 2021 m. spalio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą. Įstatinis kapitalas buvo faktiškai apmokėtas, UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai vykdo veiklą ir netgi gauna pelną. Atsakovas nepagrįstai abejoja, ar bendrovė apskritai vykdo veiklą, kadangi bendrovė yra sudariusi Franšizės sutartį ir naudodamasi (duomenys neskelbtini) vardu yra atidariusi restoraną, (duomenys neskelbtini).

2.11. Pareiškėja prašymą pateikė 2022 m. sausio 18 d., Atsakovo Sprendimas priimtas - 2022 m. liepos 8 d., t. y. viršijant 126 dienas maksimalų leistiną prašymo nagrinėjimo terminą. Be to, per šį laiką Atsakovas nei pokalbio, nei jokių dokumentų iš Pareiškėjos nereikalavo. Atsakovas 171 dieną nagrinėdamas prašymą vietoje leistino maksimalaus 45 dienų termino, turėjo visas galimybes nuodugniai ištirti visas aplinkybes, tačiau kaip matyti iš Sprendimo, jis grindžiamas nepašalintomis abejonėmis, kurias pašalinti buvo daugiau laiko nei pakankamai.

2.12. Pareiškėja 2022 m. birželio 4 d. teiravosi, kaip vyksta jos prašymo nagrinėjimo procedūra, ar nieko netrūksta, ir 2022 m. birželio 6 d. (07.01 val.) gavo Atsakovo atsakymą, jog ji kreiptųsi į stovyklos vadovą, ir (14.11 val.) – jog „<...> prašymas dėl humanitarinio leidimo gyventi yra nagrinėjamas ir sprendimas bus priimtas per 12 mėnesius, atskirais atvejais prašymo nagrinėjimas gali užtrukti iki 4 mėnesių.“. Pareiškėja 2022 m. birželio 8 d. parnešusi, jog nesikreipė dėl humanitarinio leidimo gyventi, o teikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2022 m. birželio 9 d. gavo Atsakovo atsakymą, jog „<...> sprendimas dėl nacionalinės vizos bus priimtas per 15 kalendorinių dienų prašymo gavimo dienos. Tam tikrais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.“. Šis susirašinėjimas sudaro pagrindą prielaidą, kad Atsakovas iki 2022 m. birželio 9 d. nebuvo įsigilinęs į Pareiškėjos situaciją ir joks jos prašymo nagrinėjimas faktiškai nevyko.

2.13. Sprendimas priimtas skubotai, nepateisinamai keletą kartų viršijus sprendimo priėmimo terminą, todėl Sprendime liko nepašalintos abejonės. Atsakovo pareiga yra reikalauti papildomos informacijos ar dokumentų. Pareiškėjai pasiteiravus, ar nieko netrūksta, Atsakovas nieko papildomai iš Pareiškėjos neprašė.

2.14. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų, kadangi yra nemotyvuotas ir neišsamus. Spręsdamas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Pareiškėjai, Atsakovas Sprendime rėmėsi neaiškiais argumentais, juos įvardindamas kaip faktus, tačiau iš to nepadarydamas jokių išvadų, dėl ko lieka neaišku, ar tie argumentai (apie nacionalinės vizos R. S. panaikinimą ir atsisakymą išduoti Šengeno vizas A. S. bei H. A.) turėjo kokios nors reikšmės priimant Sprendimą. Pareiškėjai šiuo metu yra neaišku, ar šie Sprendime pateikti argumentai (faktai) kaip nors pažeidžia jos teises ir ar ji turi nuo jų gintis, ar ne. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimais, Atsakovas privalėjo aiškiai ir suprantamai išdėstyti visus motyvus bei nurodyti Sprendimą nulėmusius pagrindus ginčijamame akte tam, kad Pareiškėja galėtų juos suprasti, o su jais nesutikdama – tokį aktą apskųsti nustatyta tvarka, išdėstydama visus savo nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus.

2.15. Sprendimas motyvuotas abejonėmis, nors pagal VAĮ nuostatas Sprendimas turi būti aiškus, turi būti nurodomi faktai ir argumentai, juolab, kad yra neigiamas Pareiškėjos atžvilgiu. Sprendimo grindimas abejonėmis, o ne aiškiais faktais ir argumentais pažeidžia Pareiškėjos teises. Sprendimas, be kita ko, yra neišsamus, nepašalintos abejonės. Jeigu Atsakovas būtų įgyvendinęs jam teisės aktais suteiktas teises, abejonių nebūtų kilę. Apsiribojimas žodžių junginiu „<...> kyla pagrįstų abejonių <...>“ negali būti laikoma pareigos Sprendime išdėstyti faktus ir argumentus ir įvykdymu. Atsakovas privalėjo įsitikinti, bendrovės vykdomos veiklos realumu, ir nustatęs, kad veikla nevykdoma, galėjo daryti išvadą, kad Pareiškėja nepagrindė teisėtos veiklos sąlygų. Atsakovas ne tik tokio fakto nenustatė, bet ir nenustatė, kad Pareiškėja tik formaliai, o ne faktiškai įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Atsakovui tik remiantis spėjimas ir subjektyvia nuomone, o ne konkrečiais nustatytais faktais, Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2.16. Atsakovas Pareiškėjos prašymą nagrinėjo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja nerimavo ir jaudinosi dėl ilgo jos prašymo nagrinėjimo termino, negalėjo būti tikra dėl savo ateities, t. y. ar ji gali kurti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, ar vis tik jai teks išvykti. Visą šį laikotarpį Pareiškėja jautė įtampą. Toks situacijos neapibrėžtumas Pareiškėjai kėlė ne tik nerimą, bet ir nepatogumus, nes Pareiškėja prašymo nagrinėjimo laikotarpiu galėjo būti Lietuvoje, tačiau vadovaujantis galiojančio teisiniu reglamentavimu nelaikoma, jog ji turi teisėtą pagrindą čia būti. Dėl šios priežasties Pareiškėja negalėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, atsidaryti banko sąskaitos. Pareiškėja tikėjosi, kad jos prašymas nagrinėjamas išsamiai ir atidžiai. Pasiteiravus Atsakovo apie jos prašymo nagrinėjimo eigą, tapo akivaizdu, kad buvo traktuojama kaip nelegali imigrantė, jos situacija Atsakovui nežinoma. Gavus Sprendimą, paaiškėjo, kad jos prašymas buvo nagrinėtinas atmestinai, neįsigilinus į aplinkybes, kurias buvo visai nesudėtinga išsiaiškinti. Dėl šių priežasčių Pareiškėja prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, patyrė pažeminimą, stresą, rūpesčius ir kitokius neigiamus išgyvenimus.

2.17. Dėl susidariusios situacijos egzistuoja Atsakovo kaltė, kadangi Sprendimo priėmimas priklausė išimtinai nuo Atsakovo valios. Pareiškėja, jai tenkančias pareigas vykdė tinkamai ir niekaip neturėjo įtakos tam, kad Atsakovas daugiau nei 4 kartus viršijo maksimalų Sprendimo priėmimo terminą.

2.18. Aprašytų aplinkybių atsiradimą sąlygojo Atsakovo neteisėti veiksmai, todėl yra pagrindas konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų bei Pareiškėjai kilusios neturtinės žalos, kurią (neturtinę žalą) vertina 500 Eur.

2.19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2.20. Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307B)? bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A330B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

2.21. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. (LVAT 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A141625/2005).

Atsiliepimas

2. Atsakovas – Departamentas, nurodė, kad Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti šiais motyvais:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėja 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktį, kuriame nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas CK (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

3.2. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2021 m. kovo 8 d., įstatinis kapitalas – 44550 Eur, steigėja – UAB (duomenys neskelbtini), kuri visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė Irano Islamo Respublikos piliečiams A. S., R. S. ir H. A.. H. A. akcijas pardavė Pareiškėjai ir nuo 2022 m. sausio 11 d. ji tapo šios UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Šiuo metu Pareiškėja, A. S. ir R. S. priklauso po 594 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (akcijos nominali vertė – 25 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas R. S. nuo 2021 m. gruodžio 7 d. paskirtas direktoriumi, o UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinės veiklos tikslai – pagrindinių buveinių veikla, konsultacinė veikla.

3.3. Departamento duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) steigėja yra UAB (duomenys neskelbtini) kurios vienintelis akcininkas ir direktorius V. Š., kuris iki 2021 m. gegužės 13 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu yra registruojamos įmonės. V. Š., yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamas įmones (V. Š. yra įsteigęs virš 1000 naujų Mažųjų bendrijų, Uždarųjų akcinių bendrovių ir labdaringų organizacijų), o UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu įsteigta daugiau nei 1800 įmonių. Šiuos duomenis taip pat patvirtina ir gautas atsakymas į dėl Pareiškėjos, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 127 punktą, nacionalinės vizų informacinės sistemos priemonėmis, atliktą konsultaciją. Departamento duomenimis, šiuo adresu esanti 45,32 kv. m. gyvenamoji patalpa (butas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos pilietei J. Š. (kuri su minėtu V. Š. buvo susijusi šeimyniniais ryšiais).

3.4. Pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko su Prancūzijos Respublikos konsulinės įstaigos Irano Islamo Respublikoje išduota vienkartine Šengeno viza, galiojusia nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. sausio 24 d., buvimo laikas – 15 dienų. Departamento duomenimis, ši viza buvo išduota šeimos ar draugų lankymui, pirmoji valstybė, į kurią užsienietė ketino vykti ir galutinis jos kelionės tikslas – Prancūzijos Respublika. Atvykusi į Lietuvos Respubliką, Pareiškėja 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei.

3.5. Ispanijos Karalystės ambasada Irano Islamo Respublikoje, išduodant Šengeno vizas vykimui į Lietuvos Respubliką, atstovauja Lietuvą, tačiau Pareiškėja siekdama gauti Šengeno vizą šia galimybe nepasinaudojo. Departamento vertinimu, Pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas neįrodo, kad ji kreipėsi į Ispanijos Karalystės ambasadą Irane. Pareiškėja į ambasadą tariamai kreipėsi elektroniniu paštu, tačiau, dėl visiškai nežinomų priežasčių, ji atsakymą gavo ne elektroniniu paštu, bet kažkas, t. y. nežinomas asmuo, jai tiesiog ant lapo, kuriame matosi elektroninio laiško tekstas, užrašė žodžius, kad „<...> lietuviškos bylos nėra registruojamos Irane“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra nei šią informaciją užrašiusio asmens anketinių duomenų, nei parašo, nei spaudo, kad šią informaciją pateikė būtent Ispanijos Karalystės ambasados Irane darbuotojas šiame Pareiškėjos pateiktame „patvirtinime“ nėra. Ispanijos Karalystės ambasada Irane atstovauja Lietuvą, išduodant Šengeno vizas į Lietuvos Respubliką, tą patvirtina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) viešai skelbiama informacija. Todėl Pareiškėjos paaiškinimas, kad ji neturėjo galimybės kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo atvykimui į Lietuvos Respubliką, yra visiškai nepagrįstas ir nepatvirtintas jokiais objektyviais bei patikimais įrodymais.

3.6. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai patvirtina, kad Departamentas pagrįstai neišdavė Pareiškėjai vizos, kadangi Pareiškėja savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Skunde teigia, kad sutartį atvežė H. A. draugė, kuri tariamai atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau nenurodo nei tos draugės vardo/pavardės, nei pateikė dokumentus, kad šis žmogus iš tikrųjų atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja teigia, kad sumokėjo H. A. už akcijas dar 2022 m. sausio 1 d. ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau suma, kuria tariamai Pareiškėja sumokėjo skiriasi: pagal bankinius pavedimus – 14000 Eur, o sutartyse nurodyta – 14850 Eur. Departamento vertinimu, abejotina, kad ir dėl mokamos sumos „šablone įsivėlė klaida“. Pareiškėja tariamai atliko 3 bankinius pavedimus, tačiau sutartys yra sudarytos tik 2. Be to, Pareiškėja niekaip nepaaiškina, kam reikėjo sudaryti sutartis dviem skirtingomis datomis, nes asmens gi vis tiek nebuvo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja niekaip nepaaiškina, kodėl Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta Lietuvos Respublikoje 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d., o ne 2022 m. sausio 1 d., kai tiek Pareiškėja, tiek H. A. buvo Irane, o jei, Pareiškėja teigs, kad jo tada nebuvo Irane, tai kodėl nebuvo sudaryta tomis dienomis, kai jis ten buvo. Pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko tik 2022 m. sausio 8 d., taigi, įvertinus Pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, bei tai, kad Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija (tiek dėl grynųjų ir kad tą pačią dieną mokama; tiek dėl asmenų pasirašymo (H. A. nebuvo Lietuvoje); tiek dėl skirtingos sumos; pasirašymo aplinkybių) Departamentas pagrįstai sprendė, kad Pareiškėja nepagrindė savo tikslo dėl nacionalinės vizos išdavimo.

3.7. Ar UAB (duomenys neskelbtini) vykdo ar nevykdo savo veiklą, Departamentas nepasisakys, kadangi Sprendimas priimtas ne dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka sąlygų.

3.8. Sprendime yra nurodyti pagrindiniai faktai (bendradarbiavimas su tarpusavyje susijusiais asmenimis; visų UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų veikimas pagal tą pačią schemą; tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas Prancūzijos Respublikos institucijoms dėl Šengeno vizos gavimo), argumentai ir įrodymai (Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje pateikta informacija neatitinka tikrovės), pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Departamentas rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, nurodyta Sprendimo priėmimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos skundo teiginiai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų laikytini nepagrįstais.

3.9. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko, kadangi 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio su kuria Departamentas ir toliau dar dirba. Be to, 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus karinę operaciją prieš Ukrainą, Departamentas visus turimus žmogiškuosius išteklius buvo nukreipęs padėti Ukrainos piliečiams, bėgantiems nuo karo. Departamentas sąmoningai nesistengė vilkinti Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, tačiau šios nurodytos faktinės aplinkybės sutrikdė Departamento darbą, kadangi buvo stengiamasi susitvarkyti su antplūdžiais. Pažymi, kad Pareiškėja du kartus buvo informuota, kad jos prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo yra pratęsiamas.

3.10. Pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas, nes tariamai prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, patyrė pažeminimą, stresą, rūpesčius ir kitokius neigiamus išgyvenimus. Pažymi, kad aplinkybė, kad Pareiškėja pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, dar nereiškia, kad toks prašymas būtų patenkintas, o tai, kad prašymas nebuvo patenkintas – nesuponuoja nematerialinės žalos atlyginimo. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

3. Pareiškėja, jos atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja papildomai nurodė, kad turi teisę būti Lietuvoje, kadangi teisėtai įsigijo verslą Lietuvoje bei laikydamasi nustatytos tvarkos pateikė dokumentus nacionalinei vizai gauti. Anksčiau yra gavusi vizas iš Vokietijos konsulinių įstaigų (1 ir 4 mėnesių), susiję su profesine veikla, yra profesionali teniso trenerė ir teisėja, yra dirbusi aptarnavimo sferoje (restorane), susijusi su maisto gamyba (įgijo kulinarijos specialybę). Yra išsiskyrusi, Irane moterims sudėtinga savarankiškai vykdyti verslą, nuolat yra seksualiai priekabiaujama. Lietuvą pasirinko dėl žmogaus teisių pagarbos, lyčių lygybės. Su ponu R. S. buvo pažįstama, turi įmonę prekiaujančią lėktuvo bilietais, kelis kartus yra įsigijusi bilietus pas jį kelionei į Europą. Sužinojo, kad ponas R. S., investavo į įmonę Lietuvoje ir kreipėsi dėl Lietuvos nacionalinės vizos. Irane nėra Lietuvos ambasados, dėl Lietuvos vizos gavimo kreipiamasi per Ispanijos ambasadą, Covid-19 pandemijos metu neveikė, elektroniniu laišku buvo informuota, kad Ispanijos ambasadoje nėra tvarkomi lietuviški dokumentai. Suprato, kad dėl dokumentų tvarkymo reikėtų vykti į Turkiją. Tuo pačiu laiku, buvo pateikusi dokumentus Prancūzijos vizai gauti, kadangi ten gyvena draugai. Kilmės valstybėje Irane socialinė ir finansinė padėtis buvo pakankamai gera, yra dirbusi aptarnavimo srityje (padavėja), galutinis atvykimo tikslas buvo įgyti verslą Lietuvoje. Ponas R. S. paaiškino, kad būdama su Prancūzijos nacionaline viza gali keliauti po Šengeno valstybes, nuvažiuoti į Lietuvą susipažinti su UAB (duomenys neskelbtini) į kurią buvo investavusi pinigus bei turėjo akcijų dalį, bei pateikti dokumentus Migracijos departamentui Lietuvos nacionalinei vizai gauti, nes vykti atgal į Iraną ir kreiptis dėl nacionalinės vizos gavimo užtruktų ilgiau ir būtų brangiau. Į banko sąskaitą įnešė 15 000 Eur, įkeitė turtą. Apie galimybę įgyti Lietuvos įmonės akcijas sužinojo iš pono R. S., kuris padėjo tvarkyti dokumentus. Sudėtingiausia buvo įsigyti akcijas iš pono H. A., kuris buvo Irane. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo paruošta pagal ankstesnį šabloną, fiziškai vienoje vietoje, kaip nurodyta sutarties tekste, nebuvo galima pasirašyti dėl objektyvių priežasčių, ponas H. A. tuo metu buvo Irane, todėl atspausdintos sutartys buvo perduota pasirašymui be notarinio patvirtinimo vietoje. Sutartį nuvežė pono R. S. pažįstama. Negalvojo, kad toks pasirašymas gali sukelti problemų, nėra teisininkė, pasitikėjo šiais asmenimis. Lietuvoje 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą dėl vizos bei būtinus dokumentus, ne kartą kreipėsi dėl prašymo nagrinėjimo eigos, buvo informuota apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) domėjosi veikla, ponas R. S. sakė per daug nesilankyti įmonėje ir nebendrauti su darbuotojais, buvo išdavęs įgaliojimą jai ir asmeniui vardu V. veikti įmonėje. Po kurio laiko įgaliojimą panaikino ir nutraukė bendravimą, nereaguoja į žinutes ir elektroninius laiškus, užblokavo telefono numerį. Ponas V. neleido susipažinti su įmonės dokumentais. Pateikto prašymo Migracijos departamentu dėl nacionalinės vizos gavimo nagrinėjimo metu įgijo papildomai kitos įmonės akcijų, kad galėtų kreiptis dėl nacionalinės vizos ir leidimo gyventi, jeigu paaiškėtų, kad su UAB (duomenys neskelbtini) įsigijimu kažkas negerai.

Atsiliepimas

4. Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į Pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad Departamento Sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą priimtas, įvertinus Pareiškėjos pateiktus dokumentus bei tyrimo metu surinktus duomenis. Pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino Spendimo teisingumą ir teisėtumą, kad tikslas buvo įteisinti būvimą Šengeno erdvėje. Pareiškėja, kreipdamasi dėl visos išdavimo draugų lankymui, Prancūzijos konsulinei įstaigai sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, turėdama Prancūzijos konsulinės įstaigos išduotą vizą galėjo keliauti Šengeno erdvėje, be kita ko, vykti į Lietuvą. Vertinant tyrimo metu surinktus duomenis paaiškėjo, kad tikrasis tikslas buvo vykti į Lietuvos Respubliką ir kreiptis dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcijų savininkė. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dalyviai naudojosi analogiška vizos gavimo schema, kreipėsi iš pradžių dėl vizos gavimo atvykti į Šengeno valstybes, tariamas tikslas – draugų lankymas. Be kita ko, žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) susijusi su V. Š., kuris tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Lietuvoje, ankstesni įmonės akcininkai naudojosi ta pačia schema patekti į Lietuvos Respubliką, gauna vizas draugų lankymui kitoje Šengeno valstybėje ir vyksta į Lietuvą pateikti prašymą gauti nacionalinę vizą. Pareiškėjos veiksmų neskaidrumą patvirtina aplinkybės, susijusios su akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu (dokumento keliavimas tarp valstybių: Lietuva-Prancūzija-Iranas) bei akcijų apmokėjimu (būdas, mokėtos sumos), kurios negali būti vertinamos kaip klaidos ar rašymo apsirikimai. Atsiskaitymas už akcijas įvyko anksčiau nei sutarčių pasirašymas. Tokiuose dokumentuose, kaip akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, neatitikimai (klaidos) nėra pateisinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Pareiškėjai.

6. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Pareiškėja 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kelionės tikslas – verslas (užsienietis kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas CK (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Vizos išdavimo tvarkos parašo 7.10 papunktis)).

7. Departamento Sprendimu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Pareiškėjai, kadangi Pareiškėja nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, Sprendimą grindžiant šiais motyvais:

8.1. UAB (duomenys neskelbtini) JAR įregistruota 2021 m. kovo 8 d., įstatinis kapitalas – 44550 Eur, steigėja – UAB (duomenys neskelbtini) kuri visas akcijas pardavė Irano Islamo Respublikos piliečiams A. S., R. S. ir H. A., Pareiškėjai akcijas pardavė H. A. ir nuo 2022 m. sausio 11 d. Pareiškėja tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Pareiškėjai, A. S. ir R. S.. priklauso po 594 vnt. akcijų (akcijos nominali vertė – 25 Eur). UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas R. S. nuo 2021 m. gruodžio 7 d. paskirtas šios UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinės veiklos tikslai – pagrindinių buveinių veikla, konsultacinė veikla.

8.2. UAB (duomenys neskelbtini) steigėja yra UAB (duomenys neskelbtini) kurios vienintelis akcininkas ir direktorius V. Š., kuris nuo UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo iki 2021 m. gegužės 13 d. buvo šios bendrovės direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o V. Š., kuris yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamas įmones. V. Š. yra įsteigęs virš 1000 naujų Mažųjų bendrijų, Uždarųjų akcinių bendrovių ir labdaringų organizacijų, o UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu įsteigta daugiau nei l800 įmonių. Šiuos duomenis patvirtina ir gautas atsakymas pagal Vizos tvarkos išdavimo aprašo 127 punktą, nacionalinės vizų informacinės sistemos priemonėmis, atliktą konsultaciją. Departamento duomenimis, šiuo adresu esanti 45,32 kv. m. gyvenamoji patalpa (butas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos pilietei J. Š. (kuri su V. Š. buvo susijusi šeimyniniais ryšiais).

8.3. Pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko su Prancūzijos Respublikos konsulinės įstaigos Irano Islamo Respublikoje išduota vienkartine Šengeno viza, galiojusia nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. sausio 24 d., buvimo laikas – 15 dienų. Ši viza buvo išduota šeimos ar draugų lankymui, pirmoji valstybė, į kurią užsienietė ketino vykti ir galutis jos kelionės tikslas – Prancūzijos Respublika.

8.4. Ispanijos Karalystės ambasada Irano Islamo Respublikoje, išduodant Šengeno vizas vykimui į Lietuvos Respubliką, atstovauja Lietuvą, tačiau Pareiškėja siekdama gauti Šengeno vizą šia galimybe nepasinaudojo.

8.5. Pareiškėjai su šeimos ar draugų lankymo tikslu išduota Šengeno viza 2022 m. sausio 8 d. atvyko į Šengeno erdvę per Prancūzijos Respublikos išorės sieną, tai patvirtina minėtos Pareiškėjos pase esantis Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas, ir, atvykusi į Lietuvos Respubliką, 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei.

8.6. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius R. S. į Šengeno erdvę atvyko su Šveicarijos konsulinės įstaigos Irano Islamo Respublikoje išduota daugkartine Šengeno viza, galiojusia nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. vasario 20 d., buvimo laikas – 45 dienos. Departamento duomenimis, ši viza taip pat buvo išduota šeimos ar draugų lankymui, pirmoji valstybė, į kurią užsienietis ketino vykti ir galutinis jo kelionės tikslas buvo Šveicarija. Departamento duomenimis, R. S. su šeimos ar draugų lankymo tikslu išduota Šengeno viza 2021 m. lapkričio 30 d. atvyko į Šengeno erdvę per Šveicarijos išorės sieną, tai patvirtina minėto užsieniečio pase esantis Šengeno išorės ienos kirtimo spaudas, ir, atvykęs į Lietuvos Respubliką, 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui ir direktoriui. Departamentas 2021 m. sausio 17 d. R. S. kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui ir direktoriui buvo išdavęs nacionalinę vizą, tačiau ši viza 2022 m. liepos 4 d. Departamento sprendimu buvo panaikinta, nes R. S. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas (panaikinimo aplinkybė – nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų), nors R. S. pateiktoje 2021 m. gruodžio 7 d. neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 00017 buvo nurodyta, jog jis direktoriaus pareigose pradės dirbti nuo 2021 m. gruodžio 7 d.

8.7. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2021 m. spalio 11 d. kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams A. S. ir H. A. atsisakė išduoti Šengeno vizas į Lietuvos Respubliką (atsisakymo priežastys – nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima). Prancūzijos Respublikos konsulinė įstaiga Irano Islamo Respublikoje 2022 m. vasario 9 d. atsisakė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui A. S. išduoti Šengeno vizą šeimos ar draugų lankymo tikslu (atsisakymo priežastys – nebuvo pateiktas numatomas buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas).

8.8. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo manyti, kad šeimos ar draugų lankymo tikslu gautą Šengeno vizą Pareiškėja panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji jai buvo išduoda ir apibūdina Pareiškėjos veiksmus kaip neskaidrius ir kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėms sudaro pagrindo abejoti dėl Pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jos siekio užsiimti teisėta veikla, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei.

8.9. Pareiškėja pateikė 2022 m. sausio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ji iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininko H. A. už 8750 Eur įgijo 350 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, ir 2022 m. sausio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininko H. A. už 6100 Eur įgijo 244 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (vienos akcijos nominali vertė - 25 eurai). Šios akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per dvi dienas (2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d.) vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Galima daryti prielaidą, kad akcijos buvo perleidžiamos dalimis, tokiu būdu siekiant išvengti CK 1.74 straipsnio l dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma.

8.10. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog Pareiškėja už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas sumokėjo H. A. grynais pinigais sutarčių pasirašymo dieną. Minėtas sutartis pasirašė patys – Pareiškėja ir H. A., t. y. parašai yra originalūs, o ne autorizuoti elektroniniai. Departamento duomenimis, kai buvo sudarytos ir pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, bei už akcijas mokėti grynieji pinigai H. A. į Šengeno erdvę, tame, tarpe ir Lietuvos Respubliką, atvykęs nebuvo (Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2021 m. spalio 11 d. atsisakė išduoti Šengeno vizą), o Pareiškėja tuo metu buvo Šengeno erdvėje (2022 m. sausio 8 d. atvykimo Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas).

8.11. Yra rimtas pagrindas įtarimams, jog Pareiškėja ir H. A., t. y. 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d., negalėjo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, o nustatytos aplinkybės, savaime apibūdina Pareiškėjos – UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo Pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, bei sudaro pagrindo įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami, siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

8.12. Bendrovių nuosavo kapitalo sudėtis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio l dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytas pelnas. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (38 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jos akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dali) bendrovės nuosavybėn. Taigi, JAR esantys duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą, patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo.

8.13. Išnagrinėjus Pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, yra rimtas pagrindas manyti, kad Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įgijo ne teisėtos veiklos šioje įmonėje vykdymo tikslu, o siekdama formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, be to, kyla pagrįstų abejonių dėl realios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos (šiuos duomenis taip pat patvirtina ir gautas atsakymas į dėl Pareiškėjos, pagal Vizos išdavimo aprašo 127 punktą, nacionalinės vizų informacinės sistemos priemonėmis, atliktą konsultacija) ir darytina išvada, kad Pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų, numatančių, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

8. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

9. Nagrinėjamu atveju aktualūs ginčo teisinius santykius reglamentuojantys specialūs teisės aktai: Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

10. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

11. Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

12. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant Vizų kodekso IV priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punkte, kuriame nurodyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo.

13. LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

14. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.

15. Pažymėtina, jog Pareiškėjos deklaruotas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – verslas, todėl Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad Pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra verslas. Departamentas siekdamas įsitikinti Pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad:

16.1. Departamentui pateiktuose dokumentus, nurodyta, jog 2022 m. sausio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Pareiškėja įgijo 350 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų už 8750 Eur, o pagal 2022 m. sausio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įgijo 244 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų už 6100 Eur. Be to, Pareiškėjos pateiktose akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog Pareiškėja už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas sumokėjo H. A. grynais pinigais sutarčių pasirašymo dieną, sutartis Pareiškėjai ir H. A. pasirašant originaliu parašu, tačiau kai buvo pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, bei už akcijas mokėti grynieji pinigai H. A. į Šengeno erdvę, tame, tarpe ir Lietuvos Respubliką, atvykęs nebuvo. Departamentas taip pat nustatė, kad nesutampa pinigų sumos, kurias Pareiškėja mokėjo už perkamas akcijas, t. y. 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse bendra suma už akcijas yra 14850 Eur, o pagal bankinius pavedimus – 14000 Eur.

16.2. UAB (duomenys neskelbtini) JAR įregistruota 2021 m. kovo 8 d., kurios steigėja – UAB (duomenys neskelbtini) kurios vienintelis akcininkas ir direktorius V. Š., kuris nuo UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo iki 2021 m. gegužės 13 d. buvo šios bendrovės direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu yra registruojamos įmonės, be to, V. Š., kuris yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamas įmones. Pareiškėja nuo 2022 m. sausio 11 d. tapo UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, o UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinės veiklos tikslai – pagrindinių buveinių veikla, konsultacinė veikla.

16.3. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius R. S. atvykęs į Lietuvos Respubliką, 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui ir direktoriui. Departamentas 2021 m. sausio 17 d. R. S. kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui ir direktoriui buvo išdavęs nacionalinę vizą, tačiau ši viza 2022 m. liepos 4 d. Departamento sprendimu buvo panaikinta, nes R. S. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas (panaikinimo aplinkybė – nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų), nors R. S. pateiktoje 2021 m. gruodžio 7 d. neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 00017 buvo nurodyta, jog jis direktoriaus pareigose pradės dirbti nuo 2021 m. gruodžio 7 d. Be kita ko, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2021 m. spalio 11 d. kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams A. S. ir H. A. atsisakė išduoti Šengeno vizas į Lietuvos Respubliką (atsisakymo priežastys – nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima). Prancūzijos Respublikos konsulinė įstaiga Irano Islamo Respublikoje 2022 m. vasario 9 d. atsisakė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui A. S. išduoti Šengeno vizą šeimos ar draugų lankymo tikslu (atsisakymo priežastys – nebuvo pateiktas numatomas buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas).

16. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas spręsti, jog tikrieji Pareiškėjos kelionės tikslai galimai yra kitokie nei oficialiai deklaravo Pareiškėja kreipdamasi dėl vizos gavimo. Be kita ko, Pareiškėjos teismui nurodytos aplinkybės, kad Pareiškėja neturėjo faktinės galimybės pateikti prašymo Ispanijos Karalystės ambasadoje Irano Islamo Respublikoje, akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse klaidingai nurodyta, kad už akcijas Pareiškėja atsiskaitė grynaisiais pinigais jų pasirašymo dieną, o pačias sutartis su originaliu H. A. parašu atvežė į Lietuvos Respubliką Pareiškėjos draugė, yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis be pakankamais įrodymais, todėl teismo įsitikinimu neatrodo įtikinamos ir kyla abejonių dėl Pareiškėjos deklaruojamo tikslo nacionalinei vizai gauti. Pareiškėjos atstovės teiginiai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir apmokėjimo fakto paaiškėję neatitikimai (sumos ir mokėjimo būdas) nėra esminiai, yra nepagrįsti.

17. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir Atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus Pareiškėjos prašymą, kitus Pareiškėjos pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka prašančiam asmeniui -Pareiškėjai).

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog Pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Pareiškėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Departamentą Pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. (LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016).

20. Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų aspektu, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

21. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad iš nurodytos motyvacijos (analizuotų įrodymų) Pareiškėja galėjo suvokti ir suvokė sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą išduoti nacionalinę vizą. Tai, kad Pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl Pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Įvertinus Sprendimo turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, teisėju kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento priimtas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.

23. Pagal CK 6.272 str. asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko teisės normas, tačiau kuriais pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai- laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

24. Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal Vizų kodekso 19 straipsnį, pateikimo datos. Atskirais atvejais, visų pirma kai prašymą reikia išnagrinėti išsamiau, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 45 kalendorinių dienų (Vizų kodekso 23 straipsnio 2 dalis). Vizos išdavimo tvarkos aprašo 73¹ punkte nurodyta, kad prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą išduoti nacionalinę vizą Pareiškėja pateikė 2022 m. sausio 18 d. Departamento Imigracijos skyriaus 2022 m. vasario 2 d. sprendimu pratęstas Pareiškėjos 2022 m. sausio 18 d. prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimas iki 2022 m. vasario 22 d. ir apie tai Pareiškėja informuota Departamento Imigracijos skyriaus 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. 10K-4495. Departamento Imigracijos skyriaus 2022 m. vasario 23 d. sprendimu pratęstas Pareiškėjos 2022 m. sausio 18 d. prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimas iki 2022 m. kovo 4 d. ir apie tai Pareiškėja informuota Departamento Imigracijos skyriaus 2022 m. vasario 24 d. raštu Nr. 10K-7413. Taigi, departamentas atskirais sprendimais pratęsė Pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo terminą 45 kalendorines dienas – maksimaliai, kaip reglamentuota Vizų kodekso 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau faktiškai Sprendimas buvo priimtas 2022 m. liepos 8 d., t. y. nesilaikant Vizų kodekso 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų terminų. Departamento nurodytos priežastys (ekstremali situacija dėl užsieniečių antplūdžio bei dėl Rusijos karinės operacijos padidėjęs besikreipiančių Ukrainos piliečių skaičius), dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą. Teismas pripažįsta, kad nustatytos aplinkybės pakankamos pripažinti, kad Departamento pareigūnų rūpestingumo pareigos, elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą tyrimą bei priimant sprendimą pažeidimą, kaip vieną iš būtinų sąlygų taikyti civilinei atsakomybei (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

26. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtą valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012;). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų nebuvo vienkartinio pobūdžio. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

27. Pareiškėja nurodė, kad būtent dėl Departamento veiksmų (neveikimo) – užsitęsusio Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškianti tuo, kad Pareiškėja nerimavo ir jaudinosi dėl ilgo jos prašymo nagrinėjimo termino ir negalėjo būti tikra dėl savo ateities, t. y. ar ji gali kurti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, ar vis tik jai teks išvykti, dėl ko neabejotina, kad visą šį laikotarpį Pareiškėja jautė įtampą. Be to, šis neapibrėžtumas Pareiškėjai kėlė ne tik nerimą, bet ir nepatogumus, Pareiškėja negalėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, atsidaryti banko sąskaitos. Pareiškėja prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, patyrė pažeminimą, stresą, rūpesčius ir kitokius neigiamus išgyvenimus.

28. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Pareiškėja turi pareigą įrodyti priežastinio ryšio tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir jam padarytos žalos buvimą, taip pat įrodyti konkrečią jo atžvilgiu kilusią neturtinę žalą, neturtinės žalos dydį, kurią Pareiškėja nurodė vertinanti 500 Eur suma.

29. Departamentas Pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą, nors ir pavėluotai, išnagrinėjo ir Pareiškėjai pateikė Sprendimą, t. y. administracinės procedūros sprendimas, nors ir pavėluotai, buvo priimtas.

30. Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėja nesutikdama su priimtu Sprendimu pasinaudojo šia teise ir kreipėsi į teismą.

31. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad pavėluotas prašymo išnagrinėjimas sukėlė nepatogumų, o būtent, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, patyrė pažeminimą, stresą, rūpesčius ir kitokius neigiamus išgyvenimus, yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėja nesukonkretino, kokios konkrečios pasekmės dėl to kilo, be to, skunde minimos subjektyviai nurodomos pasekmės, pripažintinos neįrodytos ir nepagrįstos.

32. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad Pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir jai neva padarytos neturtinės žalos, nenustatyta, kad apskritai kažkokia žala Pareiškėjai, jos teisėms yra padaryta būtent dėl Departamento nesilaikymo išnagrinėti Pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą per Vizų kodekso 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą terminą. Be to, LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamento veiksmais Pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, be to, Pareiškėja, prašydama priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio. Todėl nesant nustatyto priežastinio ryšio ir Pareiškėjos patirtos neturtinės žalos, Pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

34. Administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis)

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 17I-19 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Irano Islamo Respublikos pilietei A. K.“ yra nepagrįstas ir teisėtas, naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

36. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos skundą atmetus, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (500 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, 22, 50 Eur išlaidos žyminio mokesčio apmokėjimui) netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė