Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. K. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 punktus, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas veikas subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, nuteistajam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. vasario 15 d., jos pabaiga – 2028 m. vasario 15 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti Ž. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, tai, kad bausmės atlikimo metu jis ne kartą buvo baustas drausmine tvarka, taip pat įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų sunkumą ir likusios neatliktos bausmės dalį, nusprendė, jog lygtinio paleidimo institutas Ž. K. dabartinėje pataisos stadijoje dar nebūtų efektyvus.

5. Nuteistasis Ž. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis nurodo manantis, jog jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje įtvirtintas sąlygas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Skunde taip perrašomos Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, kurios jau buvo paminėtos šios nutarties 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. K. skundas atmetamas.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su Ž. K. skundo argumentais, išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą bei įvertinęs skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas bei aplinkybes, kuriomis jos grindžiamos, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas Komisijos nutarimą taikyti Ž. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti pagrįstai ir teisėtai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė BVK nuostatas, reglamentuojančias šio instituto taikymą. Nutartyje taip pat buvo pateikti aiškūs, pagrįsti objektyviais duomenimis – pirmiausia, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, bei pakankami argumentai kodėl nuteistasis dar negali būti paleidžiamas lygtinai.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Ž. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog Ž. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistojo paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, galima pagrįstai manyti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, buvo įdarbintas nuo 2016 m. liepos 18 d. ir darbinę veiklą tęsia iki šiol, iš gaunamo atlyginimo dengdamas turimus įsiskolinimus. Darbines funkcijas Ž. K. atlieka gerai, ne kartą už tai buvo skatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne tik dirbo, bet ir mokėsi suaugusiųjų mokykloje, įgijo staliaus specialybę. Jis periodiškai dalyvauja individualiuose pokalbiuose su resocializacijos specialistais, psichologais ir kitais įkalinimo įstaigos darbuotojais, aktyviai įsitraukia į joje organizuojamas prosocialias veiklas, noriai lanko siūlomas programas. Pateikta medžiaga taipogi patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas ne tik už sąžiningą darbą, bet ir gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Po paskutinio jo svarstymo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijoje Ž. K. taip pat įvykdė visas jam skirtas rekomendacijas. Be to, bausmės atlikimo metu jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos Ž. K. naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau vien šių aplinkybių buvimas dar neįrodo, jog nuteistasis jau atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą.

11. Nors nuteistasis vykdo jo individualų resocializacijos planą, yra įvykdęs Komisijos rekomendacijas, užsiima pozityvia veikla, buvo ne kartą skatintas bei pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, vis tik negalima ignoruoti informacijos apie jam iki šiol priskiriamus kriminogeninius, t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu suformuotais dokumentais, taip pat įvertinusi pokalbio su nuteistuoju metu jo išsakytas mintis, resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė nustatė, jog Ž. K. riziką pakartotinai nusikalsti didina šie kriminogeniniai poreikiai: 1) kriminalinė istorija (2-3 teistumai); 2) smurtinio elgesio istorija; 3) atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; 4) nusikaltimų sunkėjimas; 5) maža/nestabili darbo patirtis; 6) skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės; 7) piktnaudžiavimas alkoholiu; 8) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; 9) ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; 10) būdingas impulsyvus elgesys; 11) negebėjimas atpažinti problemų; 12) negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 13) empatijos stoka; 14) priežiūros/apribojimų pažeidimai. Iš šių veiksnių vos keturi veiksniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; nusikaltimų sunkėjimas) yra statiniai (nekintantys), o likusieji – dinaminiai (kintantys), kuriems bausmės atlikimo metu turėjo būti skirtas didžiausias dėmesys, siekiant sumažinti/valdyti galimą pakartotinio Ž. K. nusikalstamo elgesio riziką.

12. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo ir iš gaunamo atlyginimo dengė turimus įsiskolinimus, todėl laikytina, jog jam priskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi mažą/nestabilią darbo patirtį bei turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes – bausmės atlikimo metu yra valdomi. Tačiau likusių kriminogeninių veiksnių įtakos sumažinimas galimam pakartotiniam Ž. K. nusikalstamumui vis dar reikalauja didesnių nuteistojo pastangų. Tokia išvada daroma įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodomą informaciją, jog nuteistasis vertinimo metu nepripažino kaltės dėl padarytų nusikaltimų, nebuvo linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio, nejautė užuojautos jo nužudytos nukentėjusiosios vaikams, negebėjo įvardinti, jog laisvėje turėjo problemų dėl išsilavinimo stokos, nenuoseklių darbo bei destruktyvių asmeninių santykių, pats pripažino, kad yra labai lengvai išprovokuojamas, nors ne kartą dalyvavo veiklose, nukreiptose į alkoholio prevenciją, tačiau ir po to piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko tikslingas tolimesnis tokių veiklų lankymas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tolesnis bei tęstinis Ž. K. įsitraukimas į resocializacijos procesą šiuo atveju aktualus ne tik siekiant suvaldyti Ž. K. priskiriamus kriminogeninius veiksnius, kurie patenka į „Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“ sritį, bet ir kriminogeninius veiksnius, kurie patenka į „Mąstymas ir elgesys“ bei „Gyvenimo stilius ir draugai“ sritis ir yra susiję su problemų sprendimo įgūdžių stoka, kategorišku kaltės neigimu, visišku savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių nesuvokimu, būdingu agresyviu bei impulsyviu elgesiu pavartojus alkoholio.

13. Įvertinus tiek nuteistajam nustatomų nesuvaldytų kriminogeninių veiksnių skaičių, tiek aplinkybes, į kurias atsižvelgus šie kriminogeniniai poreikiai nustatyti, taip pat įvertinus šių aplinkybių įtaką nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymui, spręsti, jog nuteistasis nebėra tiek pavojingas visuomenei, jog likusią bausmės atlikimo dalį jis jau šiuo metu galėtų atlikinėti esant kur kas mažesnei priežiūrai bei kontrolei, tikrai negalima. Ž. K. yra nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už labai sunkius smurtinius nusikaltimus – savo sugyventinės nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti du bejėgiškos būklės jos vaikus (vienas iš jų buvo mažametis), kurie buvo įvykdyti esant nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikaltimų padarymui. Kadangi nuteistasis nusikalto būtent alkoholio poveikyje ir įvykdė smurtinius nusikaltimus, jo elgesys bausmės atlikimo metu – alkoholio vartojimas, už ką jis buvo baustas drausmine tvarka net keturis kartus, paskutinius du kartus visai neseniai (2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d.), dviračio vairavimas esant sunkiam girtumo laipsniui, už ką Ž. K. buvo baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka 2023 m. liepos 6 d., taip pat ir turimi duomenys, jog nuteistasis vis dar turi savikontrolės problemų bei negeba atpažinti veiksnių, kurie paskatino jį nusikalsti, apskritai nepripažįsta savo kaltės, nesuvokia kaip jo įvykdyti nusikaltimai paveikė nukentėjusiuosius, kokias sunkias pasekmes jie sukėlė (kas yra akivaizdus patvirtinimas, jog savo elgesio kritiškai jis nevertina), neleidžia tikėtis, jog Ž. K. laikysis įstatymų ir vėl nenusikals probacijos metu, ar juo labiau, jai pasibaigus. Tuo tarpu lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik asmenims, kurie bausmės atlikimo metu savo elgesio ir mąstymo pokyčiais bei kitais veiksmais sugeba įrodyti, kad jau yra pasiruošę laisvėje laikytis teisės aktų reikalavimų.

14. Sprendžiant Ž. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas ne tik už alkoholio vartojimą keturis kartus, bet ir dar devynis kartų už kitokio pobūdžio vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Pažeidimai buvo daromi ir po gautų paskatinimų, ne tik bausmės atlikimo pradžioje, tačiau ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje, įkalinimo įstaigos administracijai parodžius pasitikėjimą ir sušvelninus jo bausmės atlikimo sąlygas (perkėlus nuteistąjį bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bei išleidus trumpalaikių išvykų į namus). Taigi, nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus, jį vis keičia nedrausmingo elgesio epizodai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po paskutinių dviejų nusižengimų nuteistasis nebuvo nei karto paskatintas. Nustatytos aplinkybės, kad Ž. K. teigiamą elgesį keitė netgi ne vienas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas, kad pažeidimai buvo padaryti ir vėlesnėje bausmės atlikimo pradžioje, kad po paskutinių itin grubių pažeidimų padarymo jis nebuvo nė karto skatintas, neabejotinai paneigia Komisijos nutarime nurodytą aplinkybę, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui išimtinai teigiama linkme.

15. Taigi, nors nuteistasis yra padaręs pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau išliekantis didelis vis dar aktualių jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, duomenys apie jam skirtas nuobaudas, tyčinių nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumas ir pavojingumas bei likusios neatliktos bausmės dydis (Komisijos nutarimo priėmimo dienai ji buvo 3 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos), sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam reintegruotis visuomenėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.