Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Ž. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimas nuoseklus rizikos valdymas bei stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatinamas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, stebimas nuoseklus rizikos valdymas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ž. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 punktais, 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies l punktu - galutinė bausmė 14 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 15 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis Ž. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu aštuoniolika kartų skatintas. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, į ją nuteistasis nuolat grįžta ir trumpalaikių išvykų metu - pažeidimų fiksuota nebuvo. Šiuo metu dirba, darbines funkcija atlieka gerai, ne kartą už gerai atliekamą darbą skatintas. Stebima aukšta motyvacija darbinei veiklai. Nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 96 015,32 Eur - išieškota suma 5228,18 Eur. Šiuo metu jo gaunamas atlyginimas siekia 507 Eur iš kurių 217 Eur atskaičiuoja antstoliai. Nuteistasis pasakoja, kad pragyvena iš gaunamų pajamų, jokios finansinės paramos iš kitų asmenų negauna. Darbo nebijo ir jį supranta, kaip pagrindinį pajamų šaltinį ir vertybę. Džiaugiasi, kad pavyko susitaupyti ir nupirkti malkų ir anglių turimo būsto šildymui, kas rodo, kad asmuo turi neblogus lėšų paskirstymo įgūdžius. Teigia, kad būdamas laisvėje, kai tik leis galimybės ir toliau dengs turimus įsiskolinimus, nes supranta, kad laikui bėgant ši suma tik didės. Palaiko glaudžius santykius su broliu tiek telefonu, tiek trumpalaikių išvykų metu, palaiko santykius su pilnamečiais vaikais. Turi širdies draugę, su ja norėtų sieti savo ateitį. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos programose. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, gaunami paskatinimai. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad Ž. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas, tačiau 2024 m. gruodžio 31 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda ir iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos, Ž. K. buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes laikotarpyje nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. pažeidė vidaus tvakros taisykles bei režimo reikalavimus ir 2024 m. gruodžio 17 d. buvo baustas drausmine tvarka (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas). Per visą bausmės atlikimo laiką baustas 12 kartų. Nuobaudų pasikartojimas pagrindžia nuteistojo netinkamas nuostatas į priežiūrą ir apribojimus, galimai asmeniui negebant savęs varžyti ir prioretizuojant savo poreikius ar impulsus veikti, todėl aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; nusikaltimų sunkėjimas, kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (stabili, nuolatinė gyvenamoji vieta; palaikantys ryšiai su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis tiek gyvenamąją vietą, tiek palaikančius santykius, darbą (neoficialų) turėjo ir iki nusikaltimo įvykdymo, tačiau tai nesulaikė jo nuo savo sugyventinės nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti du jos vaikus, pastarosios veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios – vaikai atėmė peilį ir pabėgo. Neatitaisomos nusikaltimo pasekmės – žmogaus mirtis. Nužudymą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimui būdingas alkoholio poveikyje pasireiškęs sadistinis smurtas, instrumentinė agresija. Tai pirmasis smurtinis Ž. K. nusikaltimas. Jis sunkesnis už ankstesnįjį ir nėra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nusikaltimą įvykdė vienas. Pirminių parodymų metu asmuo kaltės nepripažino, tačiau vėliau keitė parodymus ir atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo pripažino. Vertinimo metu teigia, kaltės pripažinti negalintis, kadangi įvykio aplinkybių neprisimena, o pats nemano, kad jis galėjo taip pasielgti. Nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje negebėjo valdyti piktnaudžiavimo alkoholiu veiksnio ir už tai baustas ne vieną kartą, tame tarpe ir paskutinį 2024 m. gruodžio 31 d. 2021 metais nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau iš to, kad vis yra baudžiamas už alkoholio vartojimą, darytina išvada, kad nuteistajam trūksta vidinės motyvacijos ir noro kovoti su alkoholizmu. Nuteistasis teigia, kad yra labai lengvai išprovokuojamas. Asmens žodžiais „supykstu dėl smulkmenų, pvz., kad kažkas ant šlangos užlipo ar ant gėlės nusispjovė ar su kepure prie stalo atsisėdo“. Visgi, korekcinių programų lankymas, asmens, teigimu jam padėjo išmokti savikontrolės. Nuteistasis nėra linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio, teigia, kad nieko neatsimena, tačiau nemano, jog jis galėjo įvykdyti tokį nusikaltimą. Ankstesnio vertinimo metu taip pat pažymėta, jog „asmuo kaltę kategoriškai neigia, teigia, kad nusikaltimas prieš jį sufabrikuotas“. Ž. K. įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, t. y. piktnaudžiavo alkoholiu. Nuteistasis neįvardina, jog laisvėje turėjo problemų dėl išsilavinimo stokos, nuoseklių darbo santykių ar destruktyvių santykių. Vertinant nuteistojo problemų sprendimo įgūdžius matoma, jog praeityje problemų Ž. K. nesprendė, tačiau šiuo metu ėmėsi realių veiksmų, kad problemas spręstų - pagal galimybes įsitraukia į resocializacijos plano vykdymą. Visgi, nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas (išklausęs tikslines programas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu problemų vis tiek pažeidė numatytą tvarką, kadangi buvo fiksuoti apsvaigimai nuo alkoholio). Nusikaltimo pasekmių asmuo nesuvokia, nes kaltę kategoriškai neigia, taip pat pastebima, kad jis negeba paaiškinti bei įžvelgti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, o tai apsunkina jo galimybes ateityje imtis konkrečių prevencinių bei korekcinių priemonių. Pasaulį vertina per savo patyrimo prizmę, visiškai nejaučia užuojautos aukos vaikams teigdamas, kad „jos vaikam mažas skirtumas ar ji yra ar ne“, mąstyme dominuoja konkrečiais samprotavimais grįsti teiginiai. Darytina išvada, kad būnant alkoholio poveikyje Ž. K. būdingas agresyvumas, impulsyvumas, savitvardos stoka. Problemų sprendimo įgūdžių stoka ir kategoriškas kaltės neigimas bei visiškas pasekmių nesuvokimas yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo. Ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji Ž. K. neatlikta bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos), Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2024 m. gruodžio 13 d., iš paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį Ž. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.