Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas

1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 4) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo A. T.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 6 d., rašydamas į Vilniaus apygardos prokuratūrą pareiškimą ir pateikdamas jį 2020 m. balandžio 9 d., 15.18 val. nurodė, kad D. J. nuo 2019 m. liepos mėnesio iš jo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta paėmė ir taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – E. K. vardu išduotą AS „Luminor Bank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jos PIN kodą ir laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. naudodamas minėtą kortelę, inicijavo finansines operacijas, grynino pinigus, kuriuos pasisavino, be to, apklausiamas kaip liudytojas, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir sutikęs duoti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15466-20, 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. davė melagingus parodymus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, po ko Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir davęs priesaiką nemeluoti, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamoje byloje Nr. 1-675-1133/2021, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus posėdžiuose, įvykusiuose 2021 m. balandžio 27 d., nuo 13.40 val. iki 14.25 val., 2021 m. gegužės 10 d., nuo 09.30 val. iki 11.45 val., 2021 m. liepos 28 d., nuo 09.30 val. iki 12.05 val., 2021 m. rugpjūčio 5 d., nuo 09.30 val. iki 12.10 val., apie tai, kad D. J. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir pasikėsino sukčiauti. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinam asis E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir nurodė, kad D. J. buvo jo (E. K.) verslo kompanionas, D. J. žadėjo darbus ir kt. Jie tiesiog susipyko ir gavosi tokia situacija. Teismas nusprendė, kad jis (E. K.) yra kaltas ir dėl to jis (E. K.) davė tokius melagingus parodymus. Jis perlenkė lazdą, buvo išsigandęs dėl pinigų ir dėl visko. Neatsimena, kam pirmiausia pranešė, jam atrodo, kad policijai. Jis (E. K.) buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, davė vienodus paaiškinimus. To įvykio, apie kurį jis pranešė, iš tikrųjų nebuvo. Pareiškime jis nurodė, kad D. J. paėmė jo (E. K.) banko kortelę su pinigais. D. J. yra buvęs pas jį namuose. Taip pasielgė, nes D. J. žadėjo jam darbus, buvo skolingas pinigų, jie turėjo susitarimą dėl verslo, buvo daug investuota ir vilčių įdėta, tačiau D. J. jį (E. K.) paliko be nieko, dėl to jis (E. K.) taip ir pasielgė. Jis siekė pasiimti dalį savo pinigų, kuriuos D. J. jam žadėjo. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino savo kaltės, tačiau dabar pripažįsta, neturi nei jėgų, nei finansų kariauti su D. J., todėl palieka viską taip, kaip yra, prisipažįsta kaltu, kad padarė visus kaltinime nurodytus veiksmus. Savo veiksmus vertina kvailai ir neapgalvotai, tai buvo emocijos. Dėl savo poelgio gailisi. Pareiškimą jis padavė su advokatu. Šiuo metu jis dirba, galėtų susimokėti baudą. 2021 m. gegužės mėnesį jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, iš jo pusės nebuvo jokių pažeidimų.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. teisiamojo posėdžio protokolų baudžiamojoje byloje Nr. 1-675-1133/2021 matyti, kad E. K., apklaustas minėtoje baudžiamojoje byloje kaip nukentėjusysis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 183), apklausiamas teisiamųjų posėdžių, vykusių 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d., metu, parodė, kad jis metų pradžioje ar balandžio mėnesį pradėjo dirbo pas D. J. (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Iki tol D. J. pažinojo apie pusę metų, susipažino kitame (duomenys neskelbtini). Vasarą, liepos mėnesį, D. J. pasiūlė jam nupirkti iš jo butą, kuris buvo nepilnai baigtas, padalinti jį į du butus, brangiau parduoti ir pelną pasidalyti pusiau, pasiūlė investuoti 60 000 Eur, jis sutiko ir nupirko iš D. J. butą (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį grynaisiais. Butą pirko iš savo santaupų, taip pat, berods gegužės mėnesio pradžioje, po D. J. pasiūlymo, prieš buto pirkimą, pasiskolino iš sesės 20 000 Eur grynųjų pinigų, jai tos skolos negrąžino, nekalbėjo, kokia forma turėtų juos grąžinti, skolos niekaip neįformino. Su sese tarėsi dėl 40 000 Eur sumos, tačiau užteko 20 000 Eur, todėl tiek ir pasiskolino. Sesuo jam pinigus atvežė į jo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten juos ir perdavė, nepamena, ar tuo metu mama buvo namuose. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad iš sesers gavo 45 000 Eur, nes galbūt suklydo, iš jos gavo 20 000 Eur, kiti 45 000 Eur iš kitų šaltinių. Tuo metu jis buvo pinigus pervedęs seseriai, paskirtyje nurodė „parama“, nes nemoka naudotis banku, nežinojo kur ką rašyti, ji neužilgo jam tuos pinigus grąžino, nes norėjo, kad jis juos grąžintų grynais, o ne pavedimu. Paklausus nukentėjusiojo, kodėl iš susirašinėjimo matosi, jog D. J. prašė, kad sesė grąžintų 5 000 Eur ir jis atrašė, kad tuoj praves, atsakė, kad baiginėjosi pinigai ir, jam atrodo, neužteko 5 000 Eur, todėl prašė, kad sesė grąžintų 5 000 Eur. Paprašius paaiškinti plačiau 2019 m. rugpjūčio 3 d. susirašinėjimą, kur D. J. rašo „gali paprašyti, kad sesė grąžintų 5 000 Eur", o jis atsako visus tuoj perves. (...) D. J. parašo, kad jo sąskaitoje likę tik 11k ir kažkiek dar trūksta, nes kažką reikia grąžinti", nurodė, kad neatsimena tų smulkmenų. Nupirktą butą su darbininkais per kelis mėnesius padalino į du butus, medžiagas pirko iš parduotuvių, jas užsakinėjo pats, taip pat medžiagas pirko darbininkai, viskas buvo perkama įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kad būtų nuolaidos, finansavo ir D. J. ir jis, taip pat buvo finansuojama ir iš UAB (duomenys neskelbtini) kortelės, kurioje buvo įmonės pinigai, jis pats daug finansavo iš savo grynųjų pinigų. Bute darė pertvaras, atskirus įėjimus, daugiausiai tai darė darbininkai, jis (E. K.) pagrinde vežiojo medžiagas, D. J. organizavo dokumentus, tvarkė buhalterija prie darbų neprisidėjo, jis (E. K.) iki šios dienos nematė nei vieno kvito. Po to, kai padarė du butus, juos pardavė, jo pelno dalis buvo 56 000 Eur. Pardavimais užsiėmė D. J., jis tvarkė visus popierius, nes jis (E. K.) dokumentacijos nelabai išmano, jis pats viską su darbininkais darė, vykdė darbus. Taip pat jis nedalyvavo turto padalijimo metu, dalyvavo registravimo. Pirkėjus surado irgi D. J., mano, jog po buto pirkimo, jis pats jų nepažįsta, matė tik kelis kartus, kalbėjo su jais dėl vidinės apdailos, tuo metu D. J. nedalyvavo. Šiaip su butų pirkėjais bendravo D. J., sudarė su jais preliminarias sutartis, butų kainos buvo pagal rinkos kainas, jas sutarė D. J.. Pirmiausia liepos mėnesį pardavė (duomenys neskelbtini) butą už 72 000 Eur, pinigus į sąskaitą gavo po kelių dienų po pardavimo, iš pradžių buvo avansinis mokėjimas, o po to visa suma. Po kelių dienų po buto pardavimo D. J. jam pasakė patikrinti sąskaitą, nes turėjo būti pervesti pinigai. Jis (E. K.) pasitikrino sąskaitą ir ten buvo pinigai, tikrino bankomate, tuo metu turėjo savo banko kortelę, tai buvo liepos mėnesį. Sutartyje turėjo būti parašyta, kad pinigai po buto pardavimo. D. J. prieš susitikimą pas notarą iš kliento paėmė 3 000 Eur, nežino kodėl, tai sužinojo tik būdamas pas notarą. Nieko jam nesakė, nes juo pasitikėjo. Po pirmo buto pardavimo kortelę dar turėjo, ji dingo po antro buto pardavimo. Antrą butą pardavė kažkur rugpjūčio mėnesį už 90 000 Eur. Pinigai buvo pervesti po neilgo laikotarpio po pardavimo, tikrino banko kortelę bankomate. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais jis su D. J. bendravo kiekvieną dieną, kartu dirbo nuo ryto iki vakaro, tai buvo ne vienintelis objektas, tuo metu turėjo daug objektų. Jis turi du el. paštus, darbui naudoja (duomenys neskelbtini), anksčiau jį naudodavo labai retai, kitą el. paštą taip pat naudoja retai, su darbu nesusijęs nei vienas el. paštas. Prie jo el. pašto prisijungimus žinojo D. J., jis (E. K.), juo visiškai pasitikėjo, buvo davęs jam slaptažodžius, nes ten gi nieko ypatingo nėra. Kad pinigai dingo iš sąskaitos pastebėjo, kai jam atėjo laiškas iš banko „Luminor“ dėl kažkokio terorizmo, neatsimena, kada tai buvo, gal rugpjūčio mėnesio gale. Laiške buvo nurodyta, kad jam reikia duoti bankui ataskaitą, kodėl jis išgrynino tiek daug pinigų. Tada paskambino sesei ir klausė, kas čia per laiškas, nežino, kodėl jai skambino. Nepamena, ar skambino į banką. Po to patikrino kortelę ir ten tikrai nebuvo pinigų. Neatsimena, ar sąskaitą patikrino. Iš banko buvo vienas pranešimas. Gavus laišką iš banko pirmiausia paskambino D. J., nes jis vedė visus popierius, todėl jam skambino ir klausė dėl to laiško. D. J. pasakė nesinervinti, kad viską padarys ir viską paderins, laukė to pusę metų, pinigų tuo metu sąskaitoje jau nebuvo. Po to apie pinigus vėl paklausė gal po mėnesio, nebuvo taip, kad kiekvieną dieną jo klaustų. Po to pokalbio bendravo su D. J. dirbo kartu, turėjo ir objektų, iš kurių gavo pelno, net minčių neturėjo, kad jis negrąžins pinigų, dėl to ilgą laiką ir nesikreipė dėl jų dingimo. Gavus laišką iš banko į jį pats neatsakinėjo, bet žino, kad į jį atsakinėjo D. J., užtruko laiko, kol davė atsakymus dėl IP adresų. Datos nepamena, kada sužinojo, jog D. J. atsakė bankui. D. J. banko kortelės jam negrąžino, nors jis prašė, kad grąžintų. Nepamena, kada tai buvo, paprašius grąžinti D. J. nieko nesakė. Su D. J. dėl pinigų dingimo kalbėjo iš karto po laiško iš banko gavimo, susisiekė su juo telefonu. D. J. pasakė, kad viską grąžins. Tuo metu jo „Luminor“ banko kortelė buvo pas jį namuose, jos nenaudojo ir nenešiojo, tikrai žino, jog ją turėjo po pirmo buto pardavimo, o po antro buto pardavimo tos kortelės nenaudojo. Teismui priminus, jog prieš tai jis teigė po antro buto pardavimo tikrinęs sąskaitos likutį bankomate nurodė, jog jei gerai pamena po antro buto pardavimo sąskaitą tikrino D. J.. Ta kortelė pas D. J. atsirado, nes greičiausiai jis pats jam ją davė, arba nedavė, nepamena. Neįsivaizduoja, kaip jis gavo tą kortelę, ji visuomet buvo pas jį (E. K.) ir jis jos nenaudojo, visą laiką turėjo grynųjų pinigų. Pinigų iš kortelės po buto pardavimo nenaudojo, nei vieno euro neišgrynino. D. J. grynino pinigus iš jos, nes jis (nukentėjusysis) jam ją buvo davęs po pirmo buto pardavimo, tai buvo liepos mėnesį. Buvo susitarimas, kad pelną dalinsis per pusę, bet trūkdavo pinigų kitiems objektams užbaigti ir D. J. juos imdavo. Negalvojo, kad kaltinamasis jų negrąžins, manė, kad „prasisuks“, susitvarkys ir grąžins. Nepamena, kada kortele atsirado pas D. J.. Nebuvo susitarimo, kad jis paims visą sumą pinigų. Tiesiog visa suma dingo. Banko sąskaitoje buvo jo pinigai, bet po pirmo buto pardavimo D. J. paprašė jų, pasakė, kad juos vėliau grąžins ir tada jis pasiėmė pinigus, praktiškai visus išgrynino. Leido jam naudotis savo pinigais, kad jis susitvarkytų savo projektus, manė, kad su juo kiti atsiskaitys ir jis tuomet grąžins pinigus. Nukentėjusiojo paklausus, ar jis pats duodavo savo banko kortelė D. J., pastarasis atsakė, kad tikrai buvo ją davęs D. J., tačiau be susitarimo, kiek jis gali paimti pinigų, ir juos naudoti kitiems objektams. Iš šio projekto jokios naudos negavo. Prieš šį projektą žinojo, kad D. J. susiduria su skoliniais įsipareigojimais, dėl kurių pats negali vykdyti projekto. Skolinosi pinigų pas sesę, nes jam jų neužteko, o D. J. negalėjo vykdyti to projekto, nes buvo skolingas investavimo centrui ir negalėjo perrašyti butų. Jo (E. K.) pinigais dengė D. J. skolas investicijos fonde „Taupa“. Dabar D. J. nebuvo matęs 2 metus, pas jį ir liko jo banko kortelė, jis jį atleido iš UAB (duomenys neskelbtini), pradėjo slėptis, su juo buvo neįmanoma susisiekti. Taip pat gavo laišką iš VMI, kad yra skolingas valstybei 15 000 Eur GPM, bet neturi finansinių lėšų sumokėti tą mokestį. Jo ieškinys yra 150 000 Eur, nes nupirko butą už jo (E. K.) pinigus ir po to pardavė du butus beveik dvigubai brangiau, o pinigų negavo nei už vieną butą. Pirmoje dalyje D. J. pinigų dalies nebuvo, o 150 000 Eur sumoje yra dalis ir D. J. pinigų. Ieškinys 150 000 Eur sumai dėl dokumentų, dėl buhalterijos trūkumo. Butą pirko už 72 000 Eur. Paklausus nukentėjusiojo iš kur jis gavo 12 700 Eur, kuriuos pervedė D. J. (pagal patalpos pirkimo-pardavimo sutartį su D. J., yra du mokėjimai – vienas j jo sąskaita, kitas kredito unijai „Taupa“, parodė, kad tai buvo jo santaupos, kurias jis laikė grynaisiais namuose. Kelias dienas prieš mokėjimą įnešė tuos pinigus į sąskaitą bankomate Ukmergės gatvėje, „Norfoje“, ir pervedė juos D. J.. Paklausus nukentėjusiojo pakartotinai to paties parodė, jog pinigus įnešė į sąskaitą bankomate Ukmergės gatvėje, „Rimi“ parduotuvėje prie „Mcdonald's“, vakare, po 20 val., „Seb“ banko bankomate. Pinigus įnešė per kelis kartus, kartu su juo buvo D. J.. Po to juos pervedė, berods, kitą dieną ryte, tiksliai nepamena. Konkrečios dienos nepamena, bet tikrai ne tą pačią dieną, kai įnešė pinigus, tačiau tikrai ryte, tikrai ne tą pačią dieną, kai įnešė pinigus. Į kredito uniją „Taupa“ atvažiavo kartu su D. J., turėjo su savimi 57 500 Eur, mokėjo juos grynaisiais, kaip minėjo, iš jų 20 000 Eur davė sesė, kita dalis jo santaupos iš užsienio. Atvykus į kredito uniją pildė dokumentus, kad jis sumokėjo pinigus, kad pilnai apmokėjo kreditą. Taip pat pildė dokumentus apie pinigų kilmę, nurodė, kad juos užsidirbo (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad yra pasiskolinęs iš sesers. Pinigai buvo paskolinti sesės, taip pat iš (duomenys neskelbtini), ten uždirbti. Nurodė, berods, kad sesė paskolino 40 000 Eur, nes pagal popierius neužteko parodyti iš kur pinigai. Popieriuose nebuvo nurodyta tiesa. Nepamena, kada pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, tai buvo 2019 m., ryte, mėnesio nepamena, po sumokėjimo unijoje, berods ne tą pačią dieną, sutarties pasirašymą organizavo D. J., jis nustatė pirkimo ir pardavimo kainą, sandoris buvo realus, jis pats pirkimo-pardavimo sutartimis nesurūpino, jose yra nurodytos realios pirkimo-pardavimo datos. „Luminor“ banke sąskaitą atsidarė gal 2012 m., o gal 2010 m., daug metų buvo išvykęs ir nesinaudojo ta sąskaita, iš kurios buvo gryninami pinigai. Kortelę, kuri nurodyta kaltinime, išsiėmė 2019 m. pradžioje, kai pradėjo oficialiai dirbti, išsiėmė ją atsiskaitymams, D. J. nesusijęs su kortelės išėmimu iš banko, tai buvo jo paties sprendimas. Pas jį buvo standartinė kortelė, bet dėl limitų pakėlimo kalbėjo su D. J., nes jis daugiau apie tai išmano, pakėlė limitą sąskaitoje dėl apyvartos, kad ja būtų galima naudotis, kad būtų galima kuo daugiau nugryninti, nepamena, koks limitas buvo nustatytas. Nepamena, kada buvo sprendžiamas limitų padidinimo klausimas. Antro buto pardavimo atveju pinigai buvo pervesti į jo banko „Luminor“ sąskaitą, buvo padarytas balansinis ir kitas mokėjimas. Nepamena, kiek tiksliai jam buvo pervesta, gal 170 000 Eur. Pinigus už butus nusprendė gauti į „Luminor“ banko sąskaitą, o ne „Seb“, kurią taip pat turėjo, nes „Seb“ banko sąskaita yra jo kasdieniniam naudojimui, jam taip pasirodė patikimiau. D. J. su tuo nesusijęs, o gal ir susijęs, nepamena nes UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitą „Luminor“ banke. Pinigai už butus sąskaitoje turėjo būti iki tol, kol bus padaryti paskaičiavimai, visos išlaidos suskaičiuotos, ir tuomet juos turėjo pasidalinti, bet iki šiol išlaidos nepaskaičiuotos. Pinigai buvo išgryninti po antro buto pardavimo, nes darė kitus projektus ir juos reikėjo investuoti, tuo metu apie išgryninimą nieko nežinojo. Po pirmo buto pardavimo buvo išgryninti pinigai, nes reikėjo pabaigti tuos abu butus. Po laiško iš banko sužinojo apie išgryninimus. Sąskaitos likutį bankomate pats tikrino du kartus. Greičiausiai pats davė kortelę D. J., ant kurios buvo priklijuoti PIN kodai, leido jam naudotis ta kortele, nes jis prašė pinigų, kadangi pas jį buvo sunki situacija, reikėjo pabaigti objektus. Pats kortelės atsiskaitymams už pirkinius nenaudojo. Pagarsinus „Luminor" banko sąskaitos išrašą , nurodė, jog tai jo atlikti mokėjimai ir po to kortelę atidavė D. J.. Iš „Luminor“ banko gavo vieną laišką dėl terorizmo, jį gavo gal el. paštu ir tikrai gavo popierinį, nepamena, kada jį gavo. Berods pats matė el. laišką, jį pamatė praėjus gal 3 savaitėms nuo jo gavimo, kai D. J. iš jo pašto atrašė bankui. Teismui paklausus, kaip jis gali paaiškinti, kad laišką pamatė tik po trijų savaičių, nors laiškas buvo gautas į rugpjūčio 28 d., o po 3 dienų, jis jau klausė D. J. apie ta laišką, atsakė, jog berods buvo ne vienas laiškas iš banko, gal paskutinis laiškas buvo gautas rugpjūčio 28 d., pirmas laiškas tikrai buvo gautas anksčiau, buvo du laiškai, antro laiško nerado (nukentėjusysis ne karta žadėjo teismui pateikti visu gautu laišku, tiek popieriniu, tiek el. paštu, kopijas, tačiau per visą teisminį bylos nagrinėjimą jų nepateikė). Paklausus nukentėjusiojo, kaip jis gali paaiškinti, jog banko siųstame laiške prašome paaiškinti dėl 2019 m. liepos 3] d. – 2019 m. rugpjūčio 23 d. išgrynintų pinigu, o pasak jo pirmas laiškas buvo gautas anksčiau, atsakė, jog vienas laiškas buvo gautas popierinis, o kitas laiškas buvo gautas paštu. Pagarsinus tyrėjos paklausimą bankui dėl siusto laiško ir gauta atsakymą su pridėta vienu el. pranešimu, nukentėjusysis nurodė, kad taip išeina, jog buvo gautas vienas laiškas el. paštu, bet buvo ir popierinis laiškas. Patvirtino, jog laišką pamatė po 3 dienų nuo jo gavimo. Nežinojo, kad D. J. iš jo pašto atrašė bankui, su juo apie šį laišką nekalbėjo. Teismui pagarsinus jo susirašinėjimo su D. J., kur nurodyta, kad jis jo klausia, kada atsakys bankui, D. J. jam nurodė, kad tai standartiniai klausimai, kai per mėnesi yra išgryninama daugiau nei 14 500 Eur, nurodė, jog dabar atsimena šį pokalbį, gal kalbėjo su D. J., sakė jam, kad „atėjo“ laiškas, pastarasis sakė, kad viską sutvarkys, atrašys bankui, pats nieko neatrašinėjo, žinojo, kad D. J. atrašys bankui. Paklausus nukentėjusiojo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad D. J. neteisėtai prisijungė prie jo pašto, nurodė, jog taip ir buvo, nežinojo, kad jis atrašė tą laišką, žinojo, kad jis turi atrašyti, o ne kad atrašė, neprašė jo, kad atrašytų tą laišką. Iki laiško iš banko gavimo nežinojo, kad D. J. grynina pinigus. Kai gavo laišką iš banko, nežinojo, kiek yra pinigų sąskaitoje, iš to banko sąskaitos nieko nenaudojo ir iš vis nieko netikrino. Kai gavo laišką iš banko, neblokavo sąskaitos, nes žinojo, kad kortelė yra pas D. J., jis sakė, kad pinigus grąžins. Nepamena, ar iki laiško gavimo iš banko tikrino savo banko sąskaitos likutį, nepamena, ar apie jį sakė D. J.. Kai gavo laišką, neturėjo banko kortelės ir nežinojo, kokios sumos yra išgrynintos, buvo kalbėta ne apie tokias sumas. Paklausus nukentėjusiojo, ar žinojo, kad buvo gryninami pinigai, atsakė, kad žinojo, žinojo apie 10 000 Eur, bet ne apie tokias sumas, žinojo faktą, kad grynino. Su D. J. nebendrauja nuo 2019 m. spalio mėnesio, negali atsakyti, ar su juo susirašinėjo, gal ir susirašinėjo kažką. Su D. J. dokumentais keisdavosi per „Messenger“ programėlę, joje jis vadinasi „E. E.“. Jo telefono numeris baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), iš jo numerio galėjo daug kas rašyti, nesinešioja telefono, galėjo gal kokie darbininkai rašyti. Be to pas prieš kelis mėnesius buvo įsilaužę į jo paskyrą. D. J. jo banko kortele naudojosi su jo žinia, pats perdavė jam PIN kodą, žinojo, kad jis grynina iš jos pinigus, tačiau nežinojo, kad tokias sumas. Nebuvo susitarimo, kad nuims visus pinigus, buvo kalbėta, kad išlaidoms, bet ne tokioms sumomis, galvojo, kad bus nuimta 20 000 Eur, nes vieno buto 50 kv. m. apdaila kainuoja 10 000-15 000 Eur, tuo metu turėjo ne vieną projektą, kuriems reikėjo pinigų, ten dirbo kaip įmonės darbuotojas. Šiame projekte (buto pirkime), su D. J. dirbo kaip partneriai, kituose projektuose taip pat turėjo dirbti kaip partneriai santykiu 60:40. Nebuvo sutarę, kad D. J. įneš lėšas į savo sąskaita. Bendravo su D. J. SMS žinutėmis apie jo (E. K.) skolą seseriai, jis buvo pervedęs jai skolą. Nepamena, kas buvo iniciatorius susirašinėjimo. Dėl civilinio ieškinio nurodė, jog jį sudaro gautas pelnas, o koks pelnas niekas nežino, nes jis buvo pas D. J., taip pat reikia sumokėti VMI mokesčius už butą, jų negalėjo sumokėti, nes nežinojo, koks pelnas, o ta skola ir „kabo ant jo“, už mokesčius apie 15 000 Eur. Šioje sumoje taip pat yra jo skola sesei, jo santaupos ir užmokestis už medžiagas. Pateikė dalį susirašinėjimo iš „Viber“ su D. J., iškarpas, nes jis patvirtina, kad jis pas D. J. nedirbo, o buvo kaip koks krovėjas, šlavėjas, nežino, kuo buvo. Susirašinėjimai buvo dėl įvairių darbų, ten „Boss“ yra D. J.. Pagal susitarimą dirbo pas D. J., buvo kaip darbų vadovas ir kontroliavo darbuotojus, dirbo kaip partneriai, bent D. J. taip sakė. Pagarsinus jo 2019 m. gruodžio 28 d. susirašinėjimą, kur jis klausia D. J.. kodėl bankas jam skola „įvarė“ ir D. J. atsakymą jam, atsakė, jog greičiausiai gavo žinutę, kad buvo viršytas limitas ir buvo skola. Gruodžio mėnesį su D. J. jokių santykių nebuvo, nebendravo su juo, D. J. žadėjo jam grąžinti pinigus, todėl laukė, kol jis viską sutvarkys ir nesikreipė į teismą, su D. J. nebuvo įmanoma susisiekti. Pagarsinus iš E. K. pateikto susirašinėjimo 2019 m. liepos 24 d. l 8. 24 val. jo siusta žinute, atsakė, kad nepamena, kur tuo metu buvo, nemano, jog tuo metu galėjo būti banke. D. J. 2019 m. liepos 24 d., per pietus, banko sistema neleido išgryninti 1 000 Eur, nes buvo viršytas pinigų limitas, tai reiškia, kad jis (E. K.) nebuvo jokiame banke, nes pinigų limitas nebuvo padidintas ir jie nebuvo išgryninti. Vieną kartą darė krepšelį, bet atrodo, kad ne tomis dienomis, atrodo, kad jis buvo darytas po tos datos. Buvo prekybos centre „Akropolis“, ten bankai dirba iki 22 val., galėjo būti banko skyriuje 19 val. Žino, kad jo kortelėje yra auksinis planas, bet neturi supratimo apie jo sąlygas, žino, jog su šiuo planu galima išgryninti pinigų. Visiškai pasitikėjo D. J., su juo nuvažiavo ir nesigilino, kokį planą imti. Su juo buvo vienintelį kartą banke, paklausė, kur eiti, nes nesusigaudo, dėl to D. J. atvažiavo, jis viską banke darbuotojai paaiškino. Nežino, ar tikrai tą dieną buvo banke. Auksinį krepšelį padarė dėl to, kad prašė D. J., kad būtų galima gryninti pinigus ir nereikės mokėti mokesčių. Bendravo su D. J. apie auksinį krepšelį, bet gal iš vis internete žiūrėjo apie tuos krepšelius, nes tikrai tuo momentu banke nebuvo, o į banką „Luminor“ buvo užėjęs pasiūlymus pažiūrėti. Buvo darytas „screenshotas“. Gryninant pinigus buvo sutarta dėl 20 000-30 000 Eur, bet ne dėl visų pinigų. D. J. reikėjo skubiai pinigų, reikėjo skolas padengti. Nebuvo sutarta dėl gryninamos sumos, viskas vyko greitai. Už sandorį nieko negavo iki šiol, jį „smaugia“ pelno mokestis, jo pretenzija apie 150 000 Eur, D. J. turi pateikti, kiek jis išleido, reiktų paskaičiuoti, kiek konkrečiai pinigų prarado. Už butą gavo 170 000 Eur, gal sąskaitoje buvo ir jo dalis ir D. J. dalis ir išlaidos, bet iš jo negavo jokios ataskaitos. Jo dalis butų pusė visos 150 000 Eur sumos. Už butą sumokėjo apie 60 000 Eur, išlaidų buvo apie 30 000 Eur. Nori pinigų, kurie buvo „iš jo kišenės“, tai apie 60 000 Eur, o kiek buvo išlaidų ir kitų, reikia suskaičiuoti. 12 500 Eur, kur pervedė D. J., tai jo pinigai, visa kita išlaidos, pelnas, bet nesuskaičiuotos išlaidos, tai neaišku, koks pelnas. Žala, kuri padaryta, susidaro ir iš mokesčių. Gruodį pinigų sąskaitoje jau nebebuvo, kai gavo pinigus už butą, pats nieko negrynino. Žinojo, kad pinigai buvo gryninami. Santykius su D. J. nutraukė rugsėjo mėnesio viduryje, gruodį su juo jau nedirbo. Kai pamatė 2019 m. rugpjūčio 28 d. el. pranešime iš banko „Luminor“, kad iš jo sąskaitos išgryninta 71 075 Eur, klausė D. J. apie tuos pinigus. Tą dieną žinojo, kiek jis išgrynino, nes jis sakė „reikėjo ten padengti, ten padengti“, jokių pretenzijų jam nereiškė, nes visiškai juo pasitikėjo, nekilo klausimų dėl tokios sumos, neturėjo minčių, kad taip gali atsitikti. Jeigu jam reikėjo nugryninti tiek pinigų, tuo metu tam neprieštaravo, nereikalavo, kad atiduotų kortelę, tuo metu nesipyko. Paklausus, kodėl pateiktoje piniginės operacijos anketoje, antrame lape, atsakant j klausimą „nurodykite papildomai informacija, susijusią su pasirinktu lėšų kilmės šaltiniu ir suteikite lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus“, jo ranka parašyta, kad dalis mokamą pinigu yra jo santaupos, gautos kaip darbo užmokestis 45 000 Eur buto pirkimui jam padovanojo sesė A. V.“, atsakė, jog sesė pinigus skolino, parašė, kad dovanojo, nes taip buvo patogiau, kad nemokėti mokesčių, nemano, kad kažkam įdomu, iš kur tie pinigai. Sesė jam paskolino 20 000 Eur, o jo pinigų buvo 37 000 Eur ir 12 000 Eur, kuriuos sumokėjo D. J. kaip avansą. Su sese sutarties, kad ji jam paskolino pinigus, neturi. Paklausus E. K. apie ką jie 2019 m. liepos 24 d. susirašinėjo su D. J., kuomet kaltinamasis rašė jam, kad šis pervestu jam į kortele 10k ir patikslina. jog ne 10 Eur, o 10 000 Eur, paskirtyje rašo nurodyti „paskola“, atsako, kad D. J. reikėjo paskolinti 10 000 Eur, jam jų reikėjo labai skubiai, skolino juos iš tų pačių pinigų.

2021 m. rugpjūčio 5 d. papildomai apklausas nukentėjusįjį, E. K., parodė, kad dėl sumų, kas kiek skolingas, turi pasirašęs: 57 500 Eur buvo įdėjęs jis pats ir dar 12 000 Eur, iš viso gavosi 72 000 Eur, kuriuos jis investavo, tai būtent jo pinigai, kuriuos investavo pirkdamas butą. Taip pat dar 10 000 Eur jam dar paskolino, tai matosi iš banko sąskaitos. Taip pat buvo apskaičiuoti GPM mokesčiai – apie 13 500 Eur, mokesčiai nuo pagrindinės visos sumos, jų nesumokėjo, šią mokesčių sumą paskaičiavo preliminariai pats, skaičiavo nuo 87 000 Eur 15 procentų GPM tarifą. Viso jam gavosi '120 000 Eur su mokesčiais. Išleido kažkur apie 20 000 Eur, jo skaičiavimais pelno apie 87 000 Eur, iš šios sumos reikia atimti mokesčius, tai dalinti pusiau ir jo manymu jam priklausė 120 000 Eur. Kaip paskaičiavo, išlaidų butų tvarkymui buvo apie 30 000 Eur. Visos sumos surašytos (nurodė, jog galės pateikti, tačiau nepateikė). „Monese“ ataskaitoje yra visi mokėjimai. Iš „Monese“ kortelės darbininkams buvo sumokėta algoms gal apie 6 000 Eur. Iš tos pačios kortelės D. J. buvo sumokėjęs 3 000 Eur 2019 m. rugsėjo 13. Iš šitų pinigų buvo sumokėtos algos ir nupirktos medžiagos. Šiuos pinigus pats pervedė D. J., šie pinigai buvo pervesti, kai darė kitus objektus, 2019 m. rugsėjo 24 d. pervedė 150 Eur D. J.. Pastebėjus, jos iš sąskaitos matyti, jog tai yra įeinantis mokėjimas, nurodė, kad šio pinigus D. J. jam pervedė algoms. Nurodė, jog buvo išlaidų kažkur apie 20 000 Eur – laiptinės remontui, palėpių įrengimui, mokesčiams. Tos išlaidos buvo sumokėtos iš tų 90 000 Eur. Kol nebuvo pardavę pirmo buto, jo įrengimui naudojo pinigus iš kitų objektų, į juos jis nebuvo investavęs, pelną už kitus objektus turėjo skaičiuoti santykiu 40:60, tačiau pelnas už kitus objektus nebuvo skaičiuotas. Įmonėje buvo įdarbintas kaip darbuotojas, bet ten buvo darbų vadovu, kai gaudavo pelną, tai pirko medžiagas, įrankius. Paklausus, kam priklausė pelnas, parodė, kad ten nebuvo pelno, jį iš karto investavo. Į ankstesnius projektus, kuriuos prieš tai darė D. J., pats nieko neinvestavo. Pirmą butą įrengė už D. J. pinigus, ten buvo skirta apie 7 000-10 000 Eur, antro buto įrengimas nebuvo darytas, patys klientai jį įsirenginėjo. 10 000 Eur buvo skirta pirmo buto įrengimui, o po laiptinės - bendrų patalpų remontui. Tai buvo daroma iš tų pačių pinigų, viską remontavo tuo pačiu metu. Laiptinės buvo tvarkyta būtent iš tų pinigų, kuriuos gavo. Paklausus nukentėjusiojo, kodėl ką tik teigė, jog laiptinę tvarkė dar nepardavus pirmo buto, atsakė, kad laiptinė buvo tvarkoma pabaigoje, kai butai jau buvo padaryti, po pirmo buto pardavimo. Paklausus pakartotinai, ar pardavinėjant pirmą butą, laiptinė buvo įrengta ar ne atsakė, kad pardavinėjant pirmą butą laiptinė nebuvo įrengta. Viskas buvo daroma kartu ir butas ir laiptinė. Laiptinę tikrai darė po pirmo buto pardavimo. Antrame bute darė pertvaras, langus, šildymo įrangą, jei gerai pamena, tai buvo daroma vėliau nei pirmame bute, gal po mėnesio. Viską darė iš eilės. Priminus E. K., jog jis sakė, kad butų įrengimui išleido 10 000 Eur buvo iš D. J. projektų, o tada 20 000, ir paklausus, kam juos dar išleido, atsakė, kad 10 000 Eur buvo iš D. J. projektų, čia viskas kartu, paskaičiavo viską – bendrą sumą išlaidų, tiksliai nežino, nes visi čekiai pas D. J.. Paklausus E. K., kiek jis asmeniškai investavo į butų pertvarkymo remonto darbus, atsakė, kad viskas buvo nupirkta iš tų pinigų. Paklausus kaip galėjo būti nupirkta, jei nebuvo parduotas pirmas butas, atsakė, kad čia po darė, o dėl pirmo buto įrengimo, tai D. J. viską darė, jo (E. K.) nebuvo. Pirmą butą įrengė už D. J. pinigus, apie 10 000 Eur, o antrą irgi taip pat 7 000 Eurų. Pirmo buto įrengimas buvo 63 procentai, ten buvo padaryta pilna dalinė apdaila, sudėtos grindys, apšildytos sienos, išvedžiota elektra. Antrose patalpose visą darė taip pat, jis buvo tuščias, buvo elektra, ventiliacija, grindis darė po pirmo. Vieną po kito darė, ten buvo šeši butai. Į butų remontą investavo po pirmo buto pardavimo, prieš tai nieko neinvestavo. Įrenginėjant butus naudojo UAB (duomenys neskelbtini) kortelę, ją davė D. J., negali pasakyti, kiek iš jos buvo panaudota pinigų, tai buvo išlaidos, iš tų pinigų jų neišminusavo. Skaičiavo išlaidas, tačiau nieko konkretaus, vizualiai „primetė“. Kiek buvo išleista pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) nežino. Pasitikėjo D. J., nes pusę metų iki projekto su juo artimai bendravo, įmonėje pradėjo dirbti nuo naujųjų metų, pasitikėjimas buvo grįstas darbu, nes kartu dirbo ir objektai gerai „ėjo“, buvo susiorganizavę. Paklausus nukentėjusiojo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad D. J. slapta paėmė iš jo kortelę, el. pašo prisijungimus ir PIN dokus nurodė, jog nežino, kodėl taip pasakė, gal iš pykčio. Ant D. J. dėl nieko nepyksta. Jaučia nuoskaudą dėl prarastų pinigų. Toks jausmas sukelia ir pyktį. D. J. neturėjo leidimo imti pinigų iš jo asmeninės sąskaitos, apie tokia sumas nekalbėjo, buvo aptarę, kiek galima imti, bet ne dėl tokios sumos. Dėl šio projekto jį slegia skoliniai įsipareigojimai. Pelno ir pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m. nepateikė (1 t., b. l. 184-196, 2 t., b. l. 1-13).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-675-1133/2021 D. J. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiu nutarta pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie E. K. veiklą, kurioje yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymių (2 t., b. l. 28-59).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2011). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2011).?

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad D. J. buvo jo (E. K.) verslo kompanionas, D. J. žadėjo darbus, buvo skolingas pinigų, jie turėjo verslo susitarimą, į kurį buvo daug investuota, tačiau jie susipyko, D. J. jį paliko be nieko, todėl jis (E. K.) taip pasielgė, pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad D. J. paėmė jo (E. K.) banko kortelę su pinigais, po to davė melagingus parodymus, apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, nors to įvykio, apie kurį jis pranešė, iš tikrųjų nebuvo. Jis pripažįsta, kad padarė visus kaltinime nurodytus veiksmus. Tai, kad kaltinamasis E. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: 2020 m. balandžio 4 d. E. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo apklausų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15466-20, pradėtame pagal jo pareiškimą, protokolai, taip pat teisiamųjų posėdžių protokoluose baudžiamojoje byloje Nr. 1-675-1133/2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-675-1133/2021 užfiksuoti jo parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis E. K. melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 6 d., rašydamas į Vilniaus apygardos prokuratūrą pareiškimą ir pateikdamas jį 2020 m. balandžio 9 d., 15.18 val. nurodė, kad D. J. nuo 2019 m. liepos mėnesio iš jo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta paėmė ir taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – E. K. vardu išduotą AS „Luminor Bank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jos PIN kodą ir laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. naudodamas minėtą kortelę, inicijavo finansines operacijas, grynino pinigus, kuriuos pasisavino, be to, apklausiamas kaip liudytojas, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir sutikęs duoti parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15466-20, 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. davė melagingus parodymus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, po ko Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir davęs priesaiką nemeluoti, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamoje byloje Nr. 1-675-1133/2021, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus posėdžiuose, įvykusiuose 2021 m. balandžio 27 d., nuo 13.40 val. iki 14.25 val., 2021 m. gegužės 10 d., nuo 09.30 val. iki 11.45 val., 2021 m. liepos 28 d., nuo 09.30 val. iki 12.05 val., 2021 m. rugpjūčio 5 d., nuo 09.30 val. iki 12.10 val., apie tai, kad D. J. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir pasikėsino sukčiauti. Tokia E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą teisingumui. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiai dienai teistas iš viso tris kartus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu (pradžioje) buvo teistas tik vieną kartą, nusikalstamos veikos padarymo eigoje buvo teistas dar du kartus (2 t., b. l. 72-75), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 61-70), vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 60), auginantis mažametį vaiką.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga E. K. padarytai nusikalstamai veikai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam E. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.

Kaltinamajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 2 (du) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.