- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- 2YT-609-1024/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00052-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos R. K. prašymo dėl juridinio fakto nustatymo, pareiškėją pripažįstant paveldėtoja ir termino pratęsimo į paveldėjimą, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: nustatyti juridinį faktą dėl pripažinimo pareiškėją paveldėtoja ir pratęsti terminą paveldėjimui įsiteisinti bei pratęsti terminą į paveldėjimą.
2. Nurodo, jog viešoje erdvėje buvo pranešimas, kad S. Š. ieško žmogaus, kuris ją prižiūrėtų, rūpintųsi, palaidotų ir rūpintųsi kapais. Pareiškėja sutiko su sąlygomis, todėl 2016 metais pradėjo rūpintis ir prižiūrėti S. Š.. Susitarimas buvo, kad po S. Š. mirties esamas jos turtas atiteks pareiškėjai. S. Š. pablogėjus sveikatai, ji primigtinai liepė pareiškėjai susirasti notarą, kad jis atvažiuotų pas ją į namus surašyti testamentą, tačiau nespėjus sudaryti testamento, S. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Po S. Š. laidotuvių, velionės giminės, kurių pareiškėja net nepažinojo, paaiškino, kad jie sieks paveldėjimo ir paskui atsiskaitys su pareiškėja. Praėjus trims mėnesiams, pareiškėjai buvo pranešta, kad jiems niekas nesigauna su paveldėjimu, nes negali įrodyti savo giminystės ryšių ir teisės į paveldėjimą. Pareiškėjos nuomone, pareiškėja terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės, o dėl teisinių dalykų neišmanymo bei manymo, jog pirmumo teisė paveldėti turi giminaičiai. Tarp pareiškėjos ir velionės buvo žodinis susitarimas dėl turto paveldėjimo, tačiau notaras nespėjo atlikti palikimo surašymo ir patvirtinimo, kadangi asmuo, pageidavęs sudaryti testamentą, mirė. Mano, kad šiuo atveju yra pagrįstos priežastys pripažinti pareiškėją paveldėtoja ir atnaujinti terminą palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinį atsisakoma priimti.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
4. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog įpėdiniais gali būti tik asmenys paveldint pagal įstatymą arba paveldint pagal testamentą (CK 5.2, 5.5 straipsniai).
5. Įpėdinių pagal įstatymų baigtinis sąrašas ir eilės išvardinti CK 5.11 straipsnio 1 dalyje. Pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (1 punktas); antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (2 punktas); trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai (3 punktas); ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (4 punktas); penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) (5 punktas); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) (6 punktas). Be šių įpėdinių, įpėdiniu pagal įstatymą pripažįstamas ir palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis). Taigi, iš pirmiau minėto teisinio reglamentavo matyti, kad įpėdiniais pagal įstatymą gali būti tik palikėjo giminaičiai ir palikėjo sutuoktinis.
6. Kaip jau minėta šios nutarties 4 punkte, įpėdiniais taip pat gali būti asmenys paveldint pagal testamentą. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai (CK 5.27 straipsnis). Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja siekia, kad teismas nustatytų juridinį faktą dėl pripažinimo pareiškėją paveldėtoja bei atnaujintų terminą palikimui priimti. Pažymėtina, jog iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog pareiškėjos ir velionės nesiejo joks giminystės ryšys, o testamento, kuriuo velionė paliktų turtą pareiškėjai sudaryti nespėjo, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėja negali būti įpėdinė nei paveldint pagal įstatymą, nei paveldint pagal testamentą. Tai, kad pareiškėja prižiūrėjo velionę iki mirties, tarp jų buvo žodinis susitarimas ir netgi ketinimas sudaryti testamentą, nėra pagrindas paveldėti velionio asmens turtą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas bei termino palikimui priimti atnaujinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėja nėra velionės įpėdinė, todėl pareiškimą atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant teismų praktiką, tokios pat pozicijos laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-82-56/2011).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos R. K. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.