Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-827-865/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
1-827-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34107-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
R. K.
Civilinis ieškovas
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-827-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34107-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam R. K.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2018-05-23 apie 23.00 val., adresu: Rinktinės g. 55, Vilniuje, lauke, prie baro ,,ALAUS KOLONĖLĖ'', sudavė kairės rankos kumščiu G. B. į dešinę ausį, ko pasekoje jis nukrito, jam nukritus ant žemės sudavė ne daugiau 7-ių smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas apatinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, 22 danties vainiko lūžį, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, jog tikriausiai nesutapo jų interesai. Sudavė jis vieną smūgį į nukentėjusiojo veidą. Nukentėjusysis nukrito nuo to smūgio. Sudavė į lūpą dešiniosios rankos kumščiu. Nežino, kodėl taip pasielgė. Įvykio metu buvo blaivus. Ten prieš tai nebuvo jokio konflikto. Nukentėjusysis buvo bare, jis taip pat ten buvo privažiavęs. Buvo konfliktas, nukentėjusysis jo nenorėjo suprasti teisingai. Anksčiau neteistas. Gailisi. Nukentėjusiajam nukritus, nesudavė pastarajam dar kelių smūgių. Taip nebuvo. Dirba pavėžėju. Tame bare anksčiau dirbo, norėjo užeiti pas draugus. Tada prie jo priėjo nukentėjusysis. Jis pradėjo negražiai kalbėti jo, R. K., atžvilgiu. Galėjo to išvengti, tačiau „užsidegė“. Su 5000 Eur ieškiniu nesutinka. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka.

R. K. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal LR BK 140 str. 1 d. ir apklausus įtariamuoju jis parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, psichiatrinėje nesigydo. Įtarimo esmę supranta, iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2018-05-23 jis atvažiavo iki baro ,,Alaus kolonėlė'“. Tuo metu dirbo pavežėju ir atvažiavo pailsėti, nes ankščiau ten dirbo. Nori pasakyti, kad kadangi dirbo buvo visiškai blaivus. Jam atvažiavus prie baro, ten jau buvo G. G. jis nepažįsta, tą vakarą matė pirmą kartą. Jam atvažiavus prie baro, prie jo kabinėjosi G. Jis jį visaip išvadino pydaru, suka. Kodėl jis taip sakė, pasakyti negali. Jis jam trenkė kumščiu į galvos sritį, pataikė į lūpą. Trenkė vieną kartą. Po jo smūgio tas nukrito ant žemės, atsistojo, nuėjo į tualetą, apsitvarkė ir išėjo iš baro. Jis dar, apie 10 minučių, pabuvo bare ir išvažiavo dirbti toliau. Įvykį galėjo matyti M. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, telefono numerio neturi, taip pat buvo jo pažįstamas E., telefono numerio nežino. Tai viskas ką gali pasakyti ( b. l. 39).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. B. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Iki įvykio jo nėra matęs. Tas baras yra šalia jo namų. Užėjo vakare, užsisakė alaus ir su niekuo nebendravo. Paskui išėjo parūkyti, eidamas atgal išmetė peleninę ir užėjo į vidų. Eidamas girdėjo šūktelėjimus, keiksmažodžius, tačiau nekreipė dėmesio. Jam, G. B., atsisukus pamatė jis kaltinamąjį, paklausė, kas jam yra. Tas pasakė, kad jis, G. B., numetė nuorūką ant žemės. Pakėlė jis, G. B., nuorūką, išmetė. Atsisuko į kaltinamąjį ir iš karto prasidėjo smūgiai. Buvo jam suduotas smūgis į dešinę ausį. Jam parkritus, prasidėjo smūgiai rankomis ar kojomis. Jis nuo smūgių dengėsi, tad nematė, kuo tiksliai buvo suduota. Jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Mano, kad buvo suduota ne mažiau 7 smūgių. Jam būnant ant žemės, gavo smūgį į veidą, kuris prakirto lūpą ir nuskėlė dantį. Dantį taisėsi, vyksta gydymas. Dantis skilęs, gydymo procesas saugant dantį yra užsitęsęs. Skilo viršutinis iltinis dantis. Bandoma tą dantį išsaugoti be tiltelio, implanto. Už viską moka pats. Prašo atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą. Prašo 2000 Eur. turtinės žalos - dvi savaites negalėjo dirbti, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, nes dirba savarankiškai. Tai laikas, kurį turėjo skirti ne pajamoms. Negali nurodyti uždarbio, gaunamo per dieną. Neturtinė žala -3000 Eur. Tai patirtas stresas, ko pasekoje teko kas mėnesį lankytis gydymo įstaigose. Išryškėjo alergija, kurios anksčiau nebuvo, užstrigo inkstas. Vėliau galės patikslinti. Po įvykio paskui atbėgo nemažas būrys žmonių. Jie tą įvykį nutraukė. Nieko iš tų asmenų nepažįsta. Nežino, kodėl kaltinamasis sako, kad sudavė tik vieną smūgį. Po įvykio su pastaruoju nebendravo. Baro lankytojai išbėgo ir nutraukė konfliktą. Grįžo jis į namus ir paskambino bendrosios pagalbos telefonu: 112. Pranešė apie įvykį, pasakė, kad yra ne vietoje, paliko savo kontaktinius duomenis. Jis jautėsi nesaugiai. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą, jį įsodino į automobilį ir išvežė į komisariatą. Smūgiai buvo labai stiprūs. Nuo pirmo smūgio tiesiog lėkė toli ore ant žemės. Jis nesikoncentravo į skausmą. Tie skausmai išlindo kitą dieną. Nuo smūgių saugojosi rankomis, alkūnėmis, veidą dengė rankomis taip, kaip galėjo. Gulėjo ant kairiojo šono. Abdukciją darėsi vėliau dėl savo psichologinės būsenos. Yra išsiskyręs, tačiau tris savaites per mėnesį gyvena kartu su vaikais. Po įvykio namuose buvo vienas. Po įvykio jam sugrįžus į barą, lankytojų buvo daug daugiau nei iš pradžių. Atsirado ir jo pažįstamas D. T., kuris jam patarė kviesti greitąją pagalbą. Tai buvo šalia pareigūnų. Tas asmuo įvykio nematė. Mano, kad pareigūnė ne viską aiškiai atsimena. Atvykus pareigūnams į įvykio vietą, pareigūnei net neišlipus iš automobilio, pastaroji puolė rodyti savo mobilųjį telefoną ir sakyti, kad jam skambino. Jai pasakė, kad bare tarp susibūrusių asmenų yra smurtautojas. Jam buvo atsakyta, kad jie ten buvo, paprašyta sėsti į automobilį ir važiuoti. Prašo atlyginti 2000 Eur. turtinės ir 3000 Eur. neturtinės žalos. Jis dėjo pastangas gydyti, tačiau gydymas nepasiteisino. Dar sumokėjo 23 Eur. mokestį už abdukciją, pirko raminamųjų - relaxol - 32 Eur. Po sumušimo jautėsi pažemintas, negalėjo socialiai bendrauti. Neturtinę žalą sudaro vidiniai išgyvenimai, nerimas, nesaugumo jausmas, apsisprendė dėl ginklo įsigijimo. Gydymo plane nurodytos sumos nesumokėjo. Dėl turtinės žalos – apskaičiavo preliminariai.

Nukentėjusysis G. B. tyrimo metu parodė, kad 2018-05-22 apie 22.30 val. nuėjo į barą ALAUS KOLONĖLĖ, Vilniuje, Rinktinės g. 55. Užėjęs į barą atsigėrė bokalą alaus ir nusprendė nueiti parūkyti į lauką. Patikslina, bare buvo vienas, su niekuo nebendravo. Parūkęs numetė nuorūką į šiukšlių dėžę ir tik užėjęs į baro vidų, tik spėjo peržengti slenkstį, kai išgirdo už nugaros šūkavimus. Atsisukęs pamatė lauke, prie įėjimo durų į barą, stovintį vaikiną, kuris būdamas agresyvus šaukė ant jo sakydamas, kad nuorūką jis numetė ant žemės, o ne į šiukšlių dėžę. Priėjęs prie šiukšlių dėžės, pamatė, jog jo nuorūka guli ant žemės, matomai nepataikė mesdamas, todėl ją pakėlė ir išmetė. Išmetęs nuorūką, atsisuko į vaikiną, bet net nespėjęs nieko pasakyti buvo sumuštas. Vaikinas staiga kairės rankos kumščiu, jam smogė į dešiniąją ausį, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Gulint jam ant žemės, minėtas vaikinas pradėjo jį spardyti kojomis. Spyrė apie 5-7 kartus, o jis gulėdamas galvą saugojo rankomis, alkūnėmis, nuo smūgių. Baigus vaikinui jį spardyti, jis pabėgo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), iš kur apie įvykį pranešė policijai. Vaikinas jį sumušęs buvo apie 175-180 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Vaikino aprangos nepamena, ryškiai apsirengęs nebuvo. Vaikinas kalbėjo lietuviškai, bet ar kalbėjo su akcentu, neprisimena. Kalbėjo grubiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Dėl šio įvykio, kai buvo sumuštas, patyrė fizinį skausmą ir pagal 2018-05-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 1729/2018 (1), jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Patikslina, didžiausius skausmus jis jautė dėl sumuštos dešinės pusės ausies, bet VTMT specialistė nurodė, kad ausies detalios apžiūros atlikti negali, nes pagrindinis sumušimas jos viduje, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą, o tiksliau į VšĮ Antakalnio polikliniką, kur vyko visas ausies gydymas. Pagal galimybes prašo išreikalauti iš gydymo įstaigos dokumentus ir skirti papildomą tyrimą dėl jo sužalojimų. Patikslina 2018-05-28 21.10 val. per socialinį tinklalapį www.facebook.com gavo žinutę, kurioje vaikinas jam siūlė susitikti. Jis nieko neatrašęs peržiūrėjo jo nuotraukas ir atpažino, jog tai tas pats vaikinas, kuris 2018-05-22 vakare jį sumušė. Vaikinui nieko neatrašė, o tiesiog apie tai pranešė policijos pareigūnei. Jam žinutę parašęs vaikinas pasivadinęs buvo PROKURORAS R. K. (b. l. 16).

Liudytojas G. B. papildomai tyrimo metu parodė, kad 2018-05-22 apie 22.30 val. buvo bare Alaus kolonėlė. Buvo išgėręs vieną alaus. Alų išgėrė bare, o po įvykio grįžęs namo gėrė vyną, kol laukė policijos pareigūnų. Patikslino, kad parūkęs, metė nuorūką į šiukšlių dėžę, bet matomai nepataikė, todėl išgirdo šūkaliojimus. Priėjęs prie šiukšlių dėžės pamatė, kad iš tiesų nuorūka nukrito ne į šiukšlių dėžę, o ant žemės, todėl ją pakėlė ir įmetė į šiukšliadėžę. Visą laiką girdėjo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai neatsimena, dabar nurodyti negali. Pakėlęs nuorūką ir išmetęs į šiukšlių dėžę atsitiesė, ir jam trenkė kumščiu į ausį, vieną kartą. Jis mano, kad jam krentant buvo antras smūgis, ir jam prakirto lūpą. Nukrito ant žemės, jis pradėjo jį spardyti kojomis, jis dengėsi rankomis. Smūgių buvo apie 5-8. Daugiausia smūgių buvo taikyta į galvos sritį, bet kadangi galvą dengėsi rankomis pataikė jam į rankas. Ar jam dengiantis rankomis galvą, jam pataikė į veidą, atsakyti negali, kadangi viskas labai greitai įvyko. Prie jų pribėgo kiti lankytojai ir jį sustabdė. Iš karto išėjo namo, ir iš namų paskambino policijai. Policijos laukė savo namuose, susitarė, kad pareigūnai kai atvyks prie baro jam paskambins, tačiau gan ilgai nesulaukęs skambučio, pats nusprendė ten nueiti, ir pasižiūrėti. Priėjus arčiau baro, pamatė, kad policijos ekipažas jau nuvyksta, todėl dar kartą paskambino į BPC. Pareigūnai grįžo atgal į įvykio vietą. atvažiavę paaiškino, kad jie jam skambino, bet jis neatsiliepė, nors iš tiesų jis jokio skambučio nesulaukė. Jam pasiūlė medikų pagalbą jis atsisakė. Jis pasiūlė parodyti pareigūnams įtariamąjį, o jam pasakė, kad jie jau ten buvo, sakė sėskis važiuojam ir atvežė į 1 policijos komisariatą. Jis parašė pareiškimą ir nuėjo namo (b. l. 30).

Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu G. B. atpažino jį sumušusį asmenį - R. K. (b.l. 24-26).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. A. parodė, jog su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Įvykio neatsimena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą 5-b.l., parodė, jog pirmą kartą atvažiavus į įvykio vietą, niekas į juos nesikreipė. Budėtojas nurodė jiems pabandyti paskambinti nukentėjusiajam. Jie paskambino telefonu, tačiau linija buvo užimta. Įvykis taip ir pasibaigė. Paskui sulaukė pakartotinio skambučio. Nukentėjusysis į juos kreipėsi. Nukentėjusysis buvo agresyvus, priekaištavo, kad jam neskambino, pastarasis pageidavo važiuoti į komisariatą ir rašyti pareiškimą. Jis aiškino, kad įvyko konfliktas, muštynės. Ką jis tiksliai įvardijo, ji jau neatsimena. Jam ant lūpos buvo kraujas. Asmuo labai daug nesileido į smulkmenas, nieko neaiškino apie jam suduotus smūgius. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė baro savininkas. Tada jie bendravo su barmenu, kuris nurodė, kad savininkas yra išvykęs. Ten buvo daug žmonių, kurie puolė aiškintis. Jie nenorėjo veltis į konfliktą, nes buvo tik dviese. Nukentėjusysis nurodė asmenį – baro savininką, tačiau barmenas nurodė, kad savininkas šiuo metu yra išvykęs. Ji telefoną visada išsiima, kad galėtų viską fiksuoti, nukentėjusysis pastarąjį parodyti prašė. Nukentėjusysis buvo labai agresyvus, pats neteisingai nurodė įtariamąjį todėl taip ir įvyko.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Ž. parodė, jog su kaltinamuoju yra draugai, su nukentėjusiuoju nesieja jokie santykiai. Dėl ko byla, žino. Jis nieko nematė. Tai buvo lauke ir nežino, ar turi tokią pareigą viską matyti. Nukentėjusysis pas jį atėjo, kažko paklausė ir paskui atvažiavo policija. Jam, A. Ž., buvo neįdomu. Neprisimena, kaip tada atrodė nukentėjusysis. Įvykis buvo seniai. R. K. po gero laiko pasakojo, kad ten kažkas nutiko, tačiau neįvardijo dėl ko įvyko konfliktas. Pas jį kiekvieną vakarą ateina išgėrę žmonės ir su jais geriau sutikti. Tiksliai neatsimena, ko jo tada klausė nukentėjusysis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. L. parodė, jog su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Gavo iškvietimą dėl muštynių. Atvyko nurodytu adresu, į juos niekas dėl muštynių nesikreipė. Paklausė barmeno, pastarasis pasakė, kad nieko apie muštynes nežino. Jie išvažiavo į kitą įvykį. Važiuojant, gavo pakartotinį pranešimą, kad jų laukia pranešėjas. Atvyko vėl, pamatė pranešėją ir su juo nuvyko į 2 PK. Ant nukentėjusiojo veido buvo šiek tiek kraujo. Jis buvo nepatenkintas, kad per lėtai jie važiavo, kad jam neskambino. Jis pasirodė ganėtinai neblaivus. Jį nuvežė į komisariatą. Nukentėjusysis nurodė, kad jį berods sumušė baro savininkas. Bendravo su barmenu. Tas pasakė, kad savininkas yra išvykęs. Dėl nukentėjusiojo jis nieko nesakė. Jie neturi įgaliojimų peržiūrėti vaizdo įrašų.

Specialisto 2018-05-30 išvadoje Nr. G 1729/2018 (01) nurodoma, kad G. B. nustatyta apatinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, 22 danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu(daiktais), labiausiai tikėtina vienomomentiškai, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2018-05-23. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 21, 22).

Iš nukentėjusiojo G. B. 2018-05-23 skundo matyti, jog jis nurodo, kad 2018-05-22, apie 22.30 val., apsilankė Rinktinės g. 55 alaus kolonėlėje. Išėjus parūkyti, grįždamas išmetė nuorūką į šiukšliadėžę. Įėjęs į vidų išgirdo užgauliojančius atsiliepimus. Pasiteiravus ar tai jam, buvo paaiškinta, jog nuorūkos nepataikė. Jis nesiginčijo, iš karto priėjo ir paėmęs nuorūką išmetė šią į šiukšliadėžę. Paklausė asmens, kodėl jis taip užgauliai komunikuoja, gavo per veidą smūgį (prakirsta lūpa) ir smūgius kojomis į kūną. Viską sustabdė kiti lankytojai. Pasišalino iš įvykio vietos. 23:19 val. paskambino telefonu 112. Paaiškino, jog nesijaučia saugus, todėl į vietą atvyks, tik atvykus pareigūnams. Paprašė paskambinti. Jausdamas, jog laikas bėga, o nieko nevyksta, nusprendė iki vietos prieiti pats. Prieidamas pamatė, jog pareigūnai išvyksta iš įvykio vietos. nepaskambinę jam. Nepaisant to, jog per 112 buvo taip sutarę. Vėl perskambino telefonu 112, buvo bendraujama atžagariai. Jį kaltino, jog jam policininkai skambino, bet buvo užimta. Su kuo jis kategoriškai nesutiko. Prašo imtis veiksmų ir nustatyti, ar telekomunikacijų nesklandumai, ar tai policininkų savavališkumas. Jiems atvykus dar kartą ir jam paprašius jų nuvykti iki įvykio vietos, jie atsisakė pareikšdami, jog jau ten buvo. Prašo nustatyti asmenį, kuris jam jo veidą (b.l. 6).

Iš alkotesterio rezultato matyti, jog 2018-05-23, 00.00 val., nukentėjusiajam G. B. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas (b.l. 7).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis G. B. parodė, jog buvo išgėręs, ėjo iš baro, išgirdo šūktelėjimus, atsisuko ir pamatė R. K., kuris jam pasakė, kad jis, G. B., numetė nuorūką ant žemės. Jis, G. B., pakėlė nuorūką, išmetė. Atsisuko į kaltinamąjį ir iš karto prasidėjo smūgiai. Buvo jam suduotas smūgis į dešinę ausį. Jam parkritus, prasidėjo smūgiai rankomis ar kojomis. Jis nuo smūgių dengėsi, tad nematė, kuo tiksliai buvo suduota. Jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Mano, kad buvo suduota ne mažiau 7 smūgių. Jam būnant ant žemės, gavo smūgį į veidą, kuris prakirto lūpą ir nuskėlė dantį. Tyrimo metu nukentėjusysis G. B. parodė, jog bare buvo vienas, su niekuo nebendravo. Parūkęs numetė nuorūką į šiukšlių dėžę ir tik užėjęs į baro vidų, tik spėjo peržengti slenkstį, kai išgirdo už nugaros šūkavimus. Atsisukęs pamatė lauke, prie įėjimo durų į barą, stovintį vaikiną, kuris būdamas agresyvus šaukė ant jo sakydamas, kad nuorūką jis numetė ant žemės, o ne į šiukšlių dėžę. Priėjęs prie šiukšlių dėžės, pamatė, jog jo nuorūka guli ant žemės, matomai nepataikė mesdamas, todėl ją pakėlė ir išmetė. Išmetęs nuorūką, atsisuko į vaikiną, bet net nespėjęs nieko pasakyti buvo sumuštas. Vaikinas staiga kairės rankos kumščiu, jam smogė į dešiniąją ausį, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Gulint jam ant žemės, minėtas vaikinas pradėjo jį spardyti kojomis. Spyrė apie 5-7 kartus, o jis gulėdamas galvą saugojo rankomis, alkūnėmis, nuo smūgių. Papildomai nukentėjusysis parodė, jog tąkart parūkęs, metė nuorūką į šiukšlių dėžę, bet matomai nepataikė, todėl išgirdo šūkaliojimus. Priėjęs prie šiukšlių dėžės pamatė, kad iš tiesų nuorūka nukrito ne į šiukšlių dėžę, o ant žemės, todėl ją pakėlė ir įmetė į šiukšliadėžę. Visą laiką girdėjo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai neatsimena, dabar nurodyti negali. Pakėlęs nuorūką ir išmetęs į šiukšlių dėžę atsitiesė, ir jam trenkė kumščiu į ausį, vieną kartą. Jis mano, kad jam krentant buvo antras smūgis, ir jam prakirto lūpą. Nukrito ant žemės, jis pradėjo jį spardyti kojomis, jis dengėsi rankomis. Smūgių buvo apie 5-8. Daugiausia smūgių buvo taikyta į galvos sritį, bet kadangi galvą dengėsi rankomis pataikė jam į rankas. Ar jam dengiantis rankomis galvą, jam pataikė į veidą, atsakyti negali, kadangi viskas labai greitai įvyko. Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu G. B. atpažino jį sumušusį asmenį - R. K.

Taigi, nukentėjusiojo G. B. parodymai nuoseklūs. Tiek apklaustas tyrimo metu kelis kartus, tiek teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino tą patį įvykio mechanizmą, nurodė, kokia buvo smūgių eiga, kaip vyko jo sumušimas, t.y., kad jam buvo kairės rankos kumščiu smogta į dešiniąją ausį, jis griūvo ir tada buvo spardomas apie 5-7 ar 5-8 kartus. T.y. nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, jog jam buvo suduotas ne vienas smūgis. Specialisto išvada nustatyta, kad G. B. padaryta apatinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, 22 danties vainiko lūžis.

Skunde nukentėjusysis G. B. nurodė, jog grįždamas išmetė nuorūką į šiukšliadėžę. Įėjęs į vidų išgirdo užgauliojančius atsiliepimus. Pasiteiravus ar tai jam, buvo paaiškinta, jog nuorūkos nepataikė. Jis nesiginčijo, iš karto priėjo ir paėmęs nuorūką išmetė šią į šiukšliadėžę. Paklausė asmens, kodėl jis taip užgauliai komunikuoja, gavo per veidą smūgį (prakirsta lūpa) ir smūgius kojomis į kūną. Taigi, vėlgi nurodytos tos pačios aplinkybės, nors ir nedetalizuotos, t.y. nurodyti ir smūgiai kojomis, nukentėjusiajam nugriuvus.

Teisiamajame posėdyje buvo apklausti trys liudytojai. Liudytojas A. Ž. parodė, kad paties įvykio nematė, jam kažką pasakojo R. K., bet neįvardino detaliai. Į įvykio vietą buvo atvykęs policijos patrulių ekipažas. Liudytoja V. A. parodė, jog tąkart nuvykus ir suradus nukentėjusįjį, jam ant lūpos buvo kraujas. Asmuo labai daug nesileido į smulkmenas, nieko neaiškino apie jam suduotus smūgius. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė baro savininkas. Liudytojas G. L. parodė, jog kai atvykę pamatė pranešėją, ant nukentėjusiojo veido buvo šiek tiek kraujo. Nukentėjusysis nurodė, kad jį berods sumušė baro savininkas.

Daugiau liudytojų, mačiusių įvykį nebuvo, vaizdo įrašo nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad jam buvo padarytas danties lūžis, taip pat lūpos gleivinės muštinė žaizda, kas rodo, jog smūgio būta stipraus. Pirminis smūgis, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo į ausį, o dantis lūžo nuo smūgių, gulint. Taip pat teismas pažymi, kad smūgių skaičius veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, todėl ir nenustačius tikslaus jų kiekio, vis tiek veika kvalifikuojama pagal pasekmes. Šiuo atveju kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne daugiau 7-ių smūgių į galvos sritį, jam nukritus ant žemės.

Taigi, visa aptarta duomenų grandinė patvirtina kaltinamojo R. K. kaltę. Jo veika tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (b.l. 43-44), kuriuo prašo atlyginti 35,34 Eur turtinę žalą, tikslinga tenkinti visiškai, nes ieškinys pagrįstas, nurodyti motyvai, ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo R. K.

Nukentėjusysis G. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5000 Eur (b.l.33). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl patirto smurto jaučiasi nesaugus gyvendamas Vilniuje. Pradėjo veiksmus įsigyti ginklui, kad kitą kartą galėtų apsiginti. Po smurto prieš jį yra su nuskeltu dančiu, apie dvi savaites lankėsi Antakalnio poliklinikoje dėl skaudančios ausies. Patirtas stresas pražildino jo plaukus ant viso kūno ir bendrai pablogino sveikatos būklę, negalėjo dvi savaites susitelkti į pareigas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. dėl civilinio ieškinio parodė, jog nuskeltą viršutinį iltinį dantį taisėsi, vyksta gydymas. Dantis skilęs, gydymo procesas saugant dantį yra užsitęsęs. Bandoma tą dantį išsaugoti be tiltelio, implanto. Už viską moka pats. Prašo atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą. Prašo 2000 Eur turtinės žalos - dvi savaites negalėjo dirbti, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, nes dirba savarankiškai. Tai laikas, kurį turėjo skirti ne pajamoms. Negali nurodyti uždarbio, gaunamo per dieną. Neturtinė žala -3000 Eur. Tai patirtas stresas, ko pasekoje teko kas mėnesį lankytis gydymo įstaigose. Išryškėjo alergija, kurios anksčiau nebuvo, užstrigo inkstas. Papildomai kitame teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. B. parodė, jog prašo atlyginti 2000 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos. Jis dėjo pastangas gydyti, tačiau gydymas nepasiteisino. Dar sumokėjo 23 Eur mokestį už abdukciją, pirko raminamųjų - relaxol - 32 Eur. Po sumušimo jautėsi pažemintas, negalėjo socialiai bendrauti. Neturtinę žalą sudaro vidiniai išgyvenimai, nerimas, nesaugumo jausmas, apsisprendė dėl ginklo įsigijimo. Gydymo plane nurodytos sumos nesumokėjo. Dėl turtinės žalos – apskaičiavo preliminariai. Pridėjo dokumentą dėl danties gydymo plano.

Iš pateikto UAB „Dantų gydytojas“ tyrimo ir gydymo plano matyti, jog G. B. nuskeltų dantų atstatymas (estetinis plombavimas) kainuotų 200 Eur, skilusio danties šalinimas kainuotų 50 Eur, implantacija – 580 Eur, kaulo augmentacija – 600 Eur, implanto atvėrimas – 30 Eur, vainikėlis ant implanto – 350 Eur, viso kaina – 1810 Eur. Iš G. B. pridėtų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų lapų matyti, jog VšĮ Antakalnio poliklinika nurodo, kad G. B. suteiktų mokamų paslaugų suma mokėjimui 2018-11-06, 2018-12-18, 2019-01-08, 2019-03-01 už plombą, kitas stomatologines medžiagas – 12,57 Eur, 11,83 Eur, 1,40 Eur, 3,50 Eur, 4,54 Eur.

G. B. dėl civilinio ieškinio parodė, jog nuskeltą viršutinį iltinį dantį taisėsi, vyksta gydymas. Dantis skilęs, gydymo procesas saugant dantį yra užsitęsęs. Bandoma tą dantį išsaugoti be tiltelio, implanto. Už viską moka pats. Kartu su šiais teiginiais nukentėjusysis pridėjo planą, kiek kainuotų implanto įstatymas vietoj nuskelto danties. Taigi, šiuo atveju yra prieštaravimų: nukentėjusysis teigia, jog dantį gydosi, stengiamąsi jį išsaugoti ir kartu pateikia preliminarią sąskaitą dėl implanto įstatymo. Nurodė, jog dėl implanto procedūros dar nepradėtos. Taip pat pridėti keli mokamų paslaugų lapai iš Antakalnio poliklinikos, tačiau jų datos keliais mėnesiais vėlesnės, nei nutiko įvykis.

Kadangi šiuo atveju nėra aišku, kiek konkrečiai gali nukentėjusiajam kainuoti danties gydymas, o tai yra trunkamasis procesas, neaišku, kokia danties gydymo metodika bus taikoma, ar bus saugomas dantis, ar dantis šalinamas, kadangi kliba ir dedamas implantas ar tvirtinamas naujas danties vainikas. Dėl negauto uždarbio nukentėjusysis nurodė, jog negali pasakyti, kiek tai sudaro pinigais. Taigi, atsižvelgiant į visas aplinkybes, pritartina ir prokuroro pozicijai, išsakytai dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio per baigiamąsias kalbas turtinės žalos dalyje, ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, suteikiant teisę jį paduoti civilinio proceso tvarka.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo 3000 EUR turtinės žalos.

CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. padaryta apatinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, 22 danties vainiko lūžis. Nustatyta, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, t.y. iš alkotesterio rezultato matyti, jog 2018-05-23, 00.00 val., nukentėjusiajam G. B. nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Liudytoja V. A. parodė, jog pirmą kartą atvažiavus į įvykio vietą, niekas į juos nesikreipė. Budėtojas nurodė jiems pabandyti paskambinti nukentėjusiajam. Jie paskambino telefonu, tačiau linija buvo užimta. Įvykis taip ir pasibaigė. Paskui sulaukė pakartotinio skambučio. Nukentėjusysis į juos kreipėsi. Nukentėjusysis buvo agresyvus, priekaištavo, kad jam neskambino, pastarasis pageidavo važiuoti į komisariatą ir rašyti pareiškimą. Liudytojas G. L. parodė, jog kai atvyko nurodytu adresu, į juos niekas dėl muštynių nesikreipė. Jie išvažiavo į kitą įvykį. Važiuojant, gavo pakartotinį pranešimą, kad jų laukia pranešėjas. Atvyko vėl, pamatė pranešėją ir su juo nuvyko į 2 PK. Ant nukentėjusiojo veido buvo šiek tiek kraujo. Jis buvo nepatenkintas, kad per lėtai jie važiavo, kad jam neskambino. Jis pasirodė ganėtinai neblaivus. Jį nuvežė į komisariatą. Iš nukentėjusiojo G. B. 2018-05-23 skundo matyti, jog jis daug dėmesio jame skiria patiems pareigūnams, jų atvykimo momentui, pareigūnų bendravimo kultūrai, o ne įvykiui ir savo sveikatai. Kaip minėta, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo kaltė tyčia, tačiau pats nukentėjusysis buvo neblaivus, agresyviai elgėsi pareigūnų atžvilgiu. Kaltinamasis neteistas, jau amžiaus, asmeninio sukaupto turto neturi. Konfliktas įvyko ne į šiukšlių dėžę nukentėjusiajam numetus nuorūką, nesusivaldžius kaltinamajam.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes neturtinės žalos dydis šioje byloje mažintinas ir nukentėjusiajam G. B. priteistina atlyginti 200 Eur neturtinė žala iš kaltinamojo R. K.

Bausmės skyrimo klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis vairuotoju, socialiniai ryšiai – gyvena su motina, nevedęs, vaikų neturi. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b.l. 58-62), dėl psichiatrinio gydymo – jog būtų gydytas, duomenų nėra, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, asmuo neteistas.

Šiuo atveju, nors asmuo teisiamas pirmą kartą, nurodė, jog pasimokė. Prokuroras pasiūlė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę. Sutiktina su prokuroro pozicija. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. K. tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje); 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 40), šią kardomąją priemonę tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per laisvės apribojimo bausmės terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo G. B. pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5000 Eur, t.y. 2000 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos, tenkinti iš dalies, ir nukentėjusiojo G. B. naudai priteisti atlyginti 200 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo R. K. Civilinį ieškinį turtinės žalos dalyje dėl 2000 Eur atlyginimo palikti nenagrinėtą, paliekant teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 35,34 Eur turtinę žalą, tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo R. K.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė