- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- e2S-327-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08741-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskirtis“ ieškinį atsakovei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose savininkų JVS įgaliotai atstovei G. A. D., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl jungtinės veiklos sutarties ir 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais bei jungtinės veiklos sutarties registracijos panaikinimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paskirtis“ pateikė Šiaulių apylinkės teisme ieškinį atsakovei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose savininkų JVS įgaliotai atstovei G. A. D., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl 2016-09-06 jungtinės veiklos sutarties ir 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais bei jungtinės veiklos sutarties registracijos panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Paskirtis“ ieškinį atsakovei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkų JVS įgaliotai atstovei G. A. D., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl 2016-09-06 jungtinės veiklos sutarties ir 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais bei jungtinės veiklos sutarties registracijos panaikinimo paliko nenagrinėtu.
3. Teismas sprendė, kad UAB „Paskirtis“ nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai jungtinės sutarties ir 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo neginčija. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia sutartis, dėl to teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės kreiptis dėl sutarties ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu, reikalavimas pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Paskirtis“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas, nurodęs, kad nėra pateikti įrodymai kokias konkrečias ieškovės teises pažeidžia ginčijama sutartis, nesuteikė galimybės ieškovei tokius įrodymus pateikti ir tuo buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės, šalių lygiateisiškumo principas. Ši byla negalėjo būti nutraukta nutartimi, ieškovei net nesuteikus galimybės pateikti teismo nurodytus įrodymus. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
4.2. Ieškovė, kaip administruojanti įmonė turi pareigą administruojamame name susikūrus bendrijai, savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį ar pasirinkus kitą administratorių, perduoti per 30 dienų terminą administruojamo namo dokumentaciją bei sukauptų lėšų likutį. Tačiau šios pareigos pagrindu negali būti neteisėtas dokumentas. Todėl ieškovės interesas pareigą, kylančią iš jungtinės veiklos sutarties atsiradimo, vykdyti tik teisėtais pagrindais, yra teisėtas ir pagrįstas. 2015-08-05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.9 punkte yra numatyta administratoriaus pareiga pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Todėl, kaip ir įpareigoja teisės aktai, UAB „Paskirtis“ ir teikė ieškinį, kadangi butų savininkų susirinkimo organizavimas – administratoriaus funkcija, numatyta tiek Civiliniame kodekse (specialioji teisės norma), tiek ir administravimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės nutarimu. Skundžiama nutartis yra surašyta pažeidžiant CPK 291 straipsnyje išdėstytus reikalavimus nutarčiai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkų JVS įgaliotas asmuo G. A. D. prašo skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą. Namo butų savininkai jungtinės veiklos sutarties neginčija, jie šia sutartimi apsisprendė dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros, o ieškovė, neturėdama jokio suinteresuotumo ir nesant jokių jos teisių pažeidimų, bando primesti savo paslaugas, ginčydama gyventojų sudarytą sutartį. Administruojanti įmonė neturi jokio suinteresuotumo, nes buvo priskirta, o namo gyventojai nori patys pasirinkti, kas jiems teiks paslaugas, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.
5.2. 2015-08-05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.9 punkte numatyta administratoriaus pareiga pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, nėra susijusi su ieškinyje nurodytais reikalavimais, nes tai nėra susiję su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla buvo palikta nenagrinėta, yra pagrįsta ir teisėta.
7. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad UAB „Paskirtis“ nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai jungtinės sutarties ir 2016-09-06 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolo neginčija, o ieškovė nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia sutartis.
8. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikši ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
9. CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016).
10. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė UAB „Paskirtis“ nėra 2016 m. rugsėjo 6 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties šalis. Savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį – teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės administravimo formą. Nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos sutarties savininkai neginčija. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima nustatyti, ar ieškovas turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko. Nustačius, kad ieškovas neįrodė, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
11. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos palikimą nenagrinėtu, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o civilinė byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.