- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2YT-9637-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01430-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., A. B., K. B., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., A. B., K. B., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. B. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai priėmė palikimą ir valdo jį iki šiol.
Prašymą grindžia tuo, kad pareiškėjas yra palikėjo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo teigimu, jis rūpinosi abiem savo tėvais, kol jie buvo gyvi. Mirus palikėjui A.B. jo vardu liko įregistruotas nekilnojamasis turtas, tai yra keturi žemės sklypai: 1) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,6900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; 2) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,5136 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,4800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,3200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir tėvo buvo žodinis susitarimas, kad visas tėvo A. B. turtas po jo mirties pereis pareiškėjui. Tai, jog tėvas siekė savo turtą perleisti sūnui patvirtina ir (duomenys neskelbtini)išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nes šios sutarties pagrindu pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise perleistas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypas, esantis tuo pačiu adresu. Pareiškėjas manė, kad minėtoje sutartyje yra aptarti ir kiti žemės sklypai. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tėvo vardu registruoti žemės sklypai jau seniai priklauso jam, todėl neturėdamas teisinių žinių nepagalvojo, jog reikia kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per tam tikrą laiką. Po tėvo A. B. mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė jis, palikėjo sūnus. Pareiškėjas, laikydamas save savininku nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypų, sudarė neatlygintino naudojimo daiktu (panaudos) sutartį su L B., dirbo ir prižiūrėjo žemės sklypus savo ratiniu traktoriumi Lipecko TG (LTZ) T-40, valstybiniai Nr. 5500LL, šienavo, miško paskirties žemėje valė sausuolius. Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. B., A. B. ir K.B. pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti, o bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. B. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A.B. palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, kad teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo faktui nustatyti, esant suinteresuotų asmenų sutikimui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
Byloje esantys duomenys – mirties liudijimai, gimimo liudijimas, pažyma iš Valstybės įmonės Registrų centras, patvirtina, kad A. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų R. B., A.B. ir K. B. tėvas. Palikėjo sutuoktinė E. B. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajono 1-ojo notaro liudijimas patvirtina, kad po A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. B. vardu yra įregistruoti keturi žemės sklypai: 1) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,6900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) Registro Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,5136 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,4800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),4) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,3200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Byloje esanti Vėžaičių seniūnijos pažyma, neatlygintino naudojimo daiktu (panaudos) sutartis patvirtina, kad pareiškėjas R. B. po savo tėvo A. B. mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, tai yra žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini).
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjo R. B. pareiškimas tenkintinas, nes įrodyta, kad pareiškėjas R.B., tai yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis, 5.13 straipsnis), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo A. B. mirties, tačiau po savo tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė visą A. B. palikimą ir faktiškai jį valdo, nes atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, bei toliau po palikėjo A.B. mirties prižiūri jį (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas įrodė aplinkybę, kad jis, po savo tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R.B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.