Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-13 · Administracinė byla Nr. I-333-289/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-13Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-09-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-09-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
I-333-289/2012
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00417-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Marytė Švažienė
Pareiškėjas
D. Č.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. I-333-289/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00417-2011-2Procesinio sprendimo kategorija:4.5.;74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,pirmininkaujant teisėjui Virginijui Stankevičiui,dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Žanui Kubeckui ir Marytei Švažienei,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui D. Č.,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus atstovui N. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo D. Č. patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-(14.31.2)-1376 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą patikslintą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Č. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-(14.31.2)-1376 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2003 m. rašant pareiškimus įsigyti laisvą valstybinę žemę, galiojo įstatyminė norma, kad jaunas ūkininkas žemę gali įsigyti netgi lengvatinėmis sąlygomis. Mano, kad 20 metų gyvendamas Žalpelių kaime, pastatęs turėtą senelių ūkį, įgijo teisę įsigyti žemę lengvatinėmis sąlygomis, turi pirmumo teisę. Buvo pasiskaičiavęs – kad nusipirktų 55 ha, būtų tekę sumokėti 55 000 Lt, matininkas V. K. apskaičiavo, kad pareiškėjui ta žemė rinkos verte būtų kainavusi 90 000 Lt. Už tai iš pareiškėjo už žemėtvarkos rengimo projektus buvo paprašyta sumokėti apie 4 000 Lt. Prašė pripažinti Z. D. vietoj V. V. pasirašytą įsakymą negaliojančiu, pripažinti, kad pareiškėjas D. Č. turi teisę įsigyti 55 ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės už nustatytą kainą, už ją sumokant tam tikrą pinigų sumą, kuri būtų adekvati rinkos vertei. Rinkos vertė šiandien pagal preliminarius žodinius nustatymus būtų 90 000 Lt. Pareiškėjui tokios sumos mokėti nereikėtų, nes jis, kaip įregistravęs ūkininko ūkį, būdamas jaunasis ūkininkas dar 2003 m. už tą žemę būtų sumokėjęs tik 2/3 kainos. Palaiko savo patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.321.2)-1376. Atsakovas Šiaulių žemėtvarkos skyrius atsakė: „...gali susimokėti už žemės reformos darbus...“. Pareiškėjas sutiktų už tą žemę sumokėti, kai jau bus parengti visi planai, visi dokumentai nubraižyti, pažymėti, tada sumokės pinigus, kurių reikia Lietuvos Respublikai. Jis neprivalo mokėti žemėtvarkininkams. Įstatyme įvardinta nuostata „gali sumokėti“ yra suprantama tiesiogiai. Jeigu negali sumokėti, tai negali sumokėti, jis neprivalo sumokėti. Žodis „gali“ yra kildinamas nuo labai paprasto žodžio „galėti“, o galėti nėra ta forma, kuri įgalintų žmogų privalėti atlikti tai, ko pats žmogus negali atlikti. Mano, kad jo prašymas turėtų būti tenkintinas visiškai ir iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas N. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją, nesutinka su pareiškėjo skundu. Nesutikimo motyvuose detaliai išdėstė teisės aktus, kuriais remiantis pareiškėjas privalo sumokėti už žemėtvarkos projektą, rengiant pareiškėjui žemės sklypų projektus. Pareiškėjas buvo įspėtas keliais pranešimais, nurodant 3298 Lt sumą, kurią jis turėjo sumokėti. Tą sumą, kaip nurodė viename raštų, jis turėjo sumokėti: „... per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame suprojektuotas valstybės parduodamos, nuomojamos žemės sklypas, patvirtinimo...“. Projektas buvo patvirtintas 2009 m. balandžio 20 d. Per tą laikotarpį, iki pareiškėjas buvo išbrauktas iš asmenų sąrašo, kuriame buvo suprojektuoti pasirinkti sklypai, nesumokėjo tos sumos. Įsakymas buvo panaikintas, kai pareiškėjas atvyko į žemėtvarkos skyrių ir išreiškė savo valią, kad jis sutiks sumokėti už projektavimo darbus, tačiau to jis nepadarė, todėl įsakymas (kuris buvo panaikinęs įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš asmenų eilės) buvo ištaisytas ir panaikintas. 2009 m. priimtas Žemės reformos įstatymo 19 str. pakeitimo įstatymas nustatė, kad valstybė savo lėšomis apmoka tik už tuos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, kuriuose yra projektuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti bei asmeniniam ūkiui suformuoti žemės sklypus. Dėl likusių numatyta, kad piliečiai susimoka savo lėšomis valstybei už tuos darbus. To įsakymo pagrindu buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, nurodytas atsakovo atsiliepime. Jo 2 p. numatė, kad iki 2009 m. liepos 9 d. įsigaliojo atsakovo atstovo minėtas įstatymas. Šiuo atveju nebuvo sumokėta valstybės lėšomis, nebuvo sudaryta valstybinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Asmenys, kuriems minėti žemės sklypai buvo suprojektuoti, gali sumokėti savo lėšomis už projektavimo darbus pagal teritorijų žemėtvarkos skyrių pateiktas sąskaitas. Įstatymas akcentavo, kad valstybė dengs tik už tuos darbus, kurie yra suprojektuoti nuosavybės teisėms atkurti bei asmeniniam ūkiui skirtiems sklypams. Jei piliečiai suinteresuoti įsigyti žemės sklypus, už jų projektavimo darbus privalo susimokėti savo lėšomis. Su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Skunde nurodyti reikalavimai nepagrįsti nei teisės aktais, nei normomis, kuriuos galėtų vertinti kaip tinkamus ir mano, kad jį reikia atmesti. Nutarimas buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 2 d., bet įsigaliojo liepos mėnesį. Nutarimas yra priimtas pavėluotai, jau galiojo Žemės reformos 19 str. pakeitimo įstatymas, kuris buvo priimtas birželio 22 d. Įstatymas draudė apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų projektavimo darbus. Birželio 22 d. įstatymas įsigaliojo liepos 9 d. Nutarimas perkėlė jo galiojimo datą į įstatymo įsigaliojimo datą. Jau vasario mėnesį Žemės ūkio ministerija savo raštuose nurodė, kad šiems darbams yra mažinamos biudžeto lėšos nuo 8 000000 Lt iki 2 000000 Lt. Nutarimas – tai metodiką konkretizuojantis dokumentas, bet nuo liepos 9 d. įstatymas jau nebeleido apmokėti. Už darbus buvo galima sumokėti. Buvo vykdoma eilė darbų ir projekto autoriai suprato, kad už darbus nebus apmokėta, nes biudžete nebebuvo lėšų. Jis priimtas Žemės reformos įstatymo 19 str. pakeitimo įstatymo pagrindu bei nutarimu, kuriuo buvo numatyta mokėjimo už žemėtvarkos projektus ir jų parengimus tvarka. Skundas tik suponuoja paties pareiškėjo poziciją, nuomonę, prielaidas, kad jis neturėtų mokėti už atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. Č. patikslintas skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 31 VĮ-(14.31.2)-1376 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo pripažįstamas negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“.

Pagal byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. birželio 5 d. prašymu, papildydamas 2007 m. gegužės 25 d. prašymą, Šiaulių apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą leisti nusipirkti 55,64 ha žemės Bubių seniūnijoje, Bazilionų kadastro vietovėje, Šiaulių rajone. Pareiškėjui pateikus prašymą įsigyti valstybinę žemę atsirado teisinės prielaidos pradėti žemės įsigijimo procedūras.

Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-2097 patvirtino sąrašą asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai (kurio 52-65 eilutėse nurodomi D. Č. suprojektuoti žemės sklypai (b.l.16-17), nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą (pobūdį), servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurių plotai bei suprojektuotų žemės sklypų kiti kadastro rodikliai nustatomi pagal parengtas kadastro duomenų bylas, taip pat pavedė Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui iki 2009 m. liepos 1 d. paženklinti suprojektuotus žemės sklypus vietovėje.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. spalio 23 d. raštu Nr. S-1870-)(1.7) (b.l.42) informavo pareiškėją, jog 2009 m. rugsėjo 2 d. įsigaliojo LR Vyriausybės 2002 m. vasario 15 nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr.1067 bei remdamasis šio nutarimo 2 punkto nuostatomis pasiūlė, kad pareiškėjas už atliktus darbus sumokėtų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. 31SD- (14.31.45) 365 dar kartą pasiūlė, kad pareiškėjas sumokėtų už atliktus darbus bei nurodė tokio veiksmo neatlikimo pasekmes (b.l.43).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme“ iš 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-2097 patvirtinto Šiaulių rajono Bubių seniūnijos Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suformuotų žemės sklypų sąrašo buvo išbrauktos 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 64 ir 65 eilutės (pareiškėjui D. Č. suformuoti žemės sklypai).

2011 m. gegužės 3 d. pareiškėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr.31VĮ-(14.31.2)-712, nes neatsisako skiriamos žemės lengvatinėmis sąlygomis. Už projektavimo darbus susimokės (b.l.45).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1060 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme“ pripažinimo negaliojančiu“ buvo pripažintas negaliojančiu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į tai, kad pilietis D. Č. laiku nesusimokėjo už suprojektuotus valstybės parduodamus žemės sklypus, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įgaliojimą Nr.1Į-(1.9)-72 „Dėl sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, pripažino negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr.31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“.

Pareiškėjo manymu, išankstinis mokėjimas už žemės projektavimo darbus įstatymiškai nėra privalomas. Savo patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog 2007 m. gegužės 25 d. ir 2007 m. birželio 5 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją su prašymais įsigyti laisvos valstybinės žemės vadovaudamasis 2003 m. sausio 28 d. LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu.

Pažymėtina, kad valstybinės žemės pardavimo procedūra yra griežtai reglamentuota, valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą. Pardavimo metu pasikeitė žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo teisinis reglamentavimas.

Pareiškėjo prašymo įsigyti žemę pateikimo metu Žemės įstatymo (aktuali 2006 m. liepos 18 d. Nr. X-773 redakcija) 10 straipsnis numatė valstybinės žemės perleidimo tvarką, šio straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybinę žemę privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjui išreiškus pageidavimą įsigyti valstybinę žemę, įstatyme nurodyta institucija pradėjo pardavimo procedūras – pradėjo rengti sandoriui būtinus žemėtvarkos projektus. Žemės perleidimas privačion nuosavybėn yra sudėtinė žemės reformos dalis, o Žemės reformos įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės pardavimą, kurio 1 dalis numato, kad valstybinė žemė parduodama pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d.).

Pareiškėjo prašymo pateikimo dieną galiojusi Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių asmenų ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka. Įsigaliojus minėto įstatymo nuostatai, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, 2009 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1067 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ pakeitimo“ nustatyta, kad tuo atveju, kai iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2009 m. liepos 9 d.) buvo atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame projektuojamas ar suprojektuotas valstybės parduodamas ar nuomojamas žemės sklypas (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas, rengimo arba rengimo ir įgyvendinimo darbai, už kuriuos nesumokėta valstybės lėšomis ir nesudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ar panaudos sutartis arba žemės sklypo patikėjimo teisė neperduota teisės aktų nustatyta tvarka, apskrities viršininko administracijos teritorinis žemėtvarkos skyrius per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui, kuriam projektuojamas ar suprojektuotas žemės sklypas, pranešimą, kad jis savo lėšomis gali sumokėti už atliktus darbus, taip pat sąskaitą atliktiems darbams apmokėti.

Pirminiuose valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros etapuose galiojusios norminės nuostatos dėl žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos nesąlygoja išvados, kad asmuo, ketinantis įsigyti prašomą žemės sklypą, įgyja teisėtą lūkestį šį sklypą pirkti pagal prašymo padavimo dieną galiojančias, valstybinės žemės pardavimo procedūras reguliuojančias teisės normas. Parduodamo žemės sklypo pardavimo procedūros vykdomos pagal tuo metu galiojančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybei pakeitus žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisykles iki sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo buvo pažeisti pareiškėjo interesai.

Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad jis gali, tačiau neprivalo apmokėti už atliktus žemėtvarkos projektų darbus.

Pažymėtina, jog Lietuvių kalbos žodyne sąvoka privalėti (turėti (ką daryti) yra siejama su sąvoka pareiga (tai kas būtina, privaloma atlikti). Sąvoka galėti (turėti galimybę) sietina su teisės (galimybės ką daryti) terminu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėto 2009 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr.1067 darytina išvada, kad suteikdamas teisę pareiškėjui pasirinkti mokėti ar ne už jam suformuotą žemės sklypą, jis tame pačiame punkte tiesiogiai nenustato jokių pasekmių, kurios kiltų pareiškėjui nepasinaudojus šia teise. Naujai pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali sukurti pareiškėjui pareigos apmokėti už atliktus darbus, tačiau kartu negali ir suteikti jam teisės reikalauti iš atsakovo, kad šis žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūrai taikytų jau negaliojančias teisės normas, taip pat negali sukurti pareiškėjui privilegijų ir perdėtą pranašumą prieš asmenis, pagal naują reglamentavimą turinčius pareigą mokėti.

Pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą parduoti 55,64 ha žemės Bubių seniūnijoje, Bazilionų kadastro vietovėje, Šiaulių rajone, o atsakovas pradėjo rengti pareiškėjui siūlytinos pirkti žemės žemėtvarkos projektą, kurį įgyvendinus suprojektuoti žemės sklypai galimai būtų įregistruoti valstybės nuosavybe ir šalys galimai tartųsi dėl pagrindinių tokių sklypų pardavimo sąlygų, t.y. pareiškėjas galėtų įsipareigoti šiuos sklypus pirkti, o atsakovas juos parduoti, sklypai būtų vertinami, nustatyta jų pardavimo kaina ir kitos tam reikšmingos šalių tarpusavio teisės bei pareigos. Laikantis įstatymų nustatytos valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygų ir tvarkos, priėmus LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1067 žemės pardavimo procedūros gali būti tęsiamos tik pareiškėjui apmokėjus žemės sklypo rengimo ir įgyvendinimo darbus.

Pareiškėjui nepasinaudojus teise apmokėti už pareiškėjui suformuotų žemės sklypų projekto rengimo darbus atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą aktą, dėl to liko galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr.31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme“, kuriuo buvo nutarta pakeisti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme“ ir iš Šiaulių rajono Bubių seniūnijos Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte asmenims suformuotų žemės sklypų sąrašo išbrauktos 52, 53, 55, 556, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64 ir 65 eilutės grąžinant minėtus sklypus į laisvos valstybinės žemės fondą.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr.31 VĮ-(14.31.2)-1376 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas yra netenkintinas, todėl negali būti patenkintas ir jo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l.115).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Č. patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.31 VĮ-(14.31.2)-1376 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr.31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Virginijus StankevičiusŽanas KubeckasMarytė Švažienė