Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-27 · Administracinė byla Nr. A-492-2268-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
A-492-2268-12
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00417-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
D. Č.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių
Administracinė byla Nr. A492-2268/2012Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00417-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) ir patikslintu skundu (b. l. 24) prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-(14.31.2)-1376 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1060 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V-2097 „Dėl Šiaulių rajono Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo ir žemės sklypų apskaitymo laisvo valstybinės žemės fondo žeme pripažinimo negaliojančiu“ pripažinimo negaliojančiu“.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrius, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 65–67) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 12 d. sprendimu (b. l. 125–130) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą parduoti 55,64 ha žemės Bubių seniūnijoje, Bazilionų kadastro vietovėje, Šiaulių rajone, o atsakovas pradėjo rengti pareiškėjui siūlytinos pirkti žemės žemėtvarkos projektą, kurį įgyvendinus suprojektuoti žemės sklypai galimai būtų įregistruoti valstybės nuosavybe ir šalys galimai tartųsi dėl pagrindinių tokių sklypų pardavimo sąlygų, t. y. pareiškėjas galėtų įsipareigoti šiuos sklypus pirkti, o atsakovas juos parduoti, sklypai būtų vertinami, nustatyta jų pardavimo kaina ir kitos tam reikšmingos šalių tarpusavio teisės bei pareigos. Laikantis įstatymų nustatytos valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygų ir tvarkos, priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1067 žemės pardavimo procedūros gali būti tęsiamos tik pareiškėjui apmokėjus žemės sklypo rengimo ir įgyvendinimo darbus. Pareiškėjui nepasinaudojus teise apmokėti už pareiškėjui suformuotų žemės sklypų projekto rengimo darbus atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą aktą, dėl to liko galioti Tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2)-712, kuriuo buvo nutarta pakeisti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. V-2097 ir iš Šiaulių rajono Bubių seniūnijos Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte asmenims suformuotų žemės sklypų sąrašo išbrauktos 52, 53, 55, 556, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64 ir 65 eilutės grąžinant minėtus sklypus į laisvos valstybinės žemės fondą.

II.

Pareiškėjas D. Č. padavė apeliacinį skundą (b. l. 134–135), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą dėl D. Č. suprojektuotų (vėliau „atlaisvintų“) sklypų, kurių plotas yra 55,64 ha, kad kol vyksta teismo procesas niekas negalėtų „pasirinkti“ šios valstybinės žemės.

Teismo prašo išsireikalauti dokumentus, susiujusius su pirkimo-pardavimo sandoriais, sudarytais su J. P. dėl 2 ha, su S. B. dėl 0,94 ha ir su VĮ Šiaulių miškų urėdija dėl 12,28 ha, nes iš šių dokumentų, pareiškėjo teigimu, bus matyti, kad teismo sprendimo įvykdymas, jeigu nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba taptų neįmanomas įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą dėl D. Č. suprojektuotų (vėliau „atlaisvintų“) sklypų, kurių plotas yra 55,64 ha. Pagal prašymo turinį akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Tokius įrodymus pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančias aplinkybes būtent subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą laikinai sustabdyti byloje ginčijamo įsakymo galiojimą.

Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Nustatyta, kad pareiškėjas šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymą – reiškia jau trečią kartą. Pirmą kartą prašymą dėl analogiško pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė 2011 m. gruodžio 13 d. (b. l. 86–87). Šis prašymas buvo atmestas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi (b. l. 93–94). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą patikrinęs nurodytos Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2012 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 104–108) šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Antrą kartą į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl analogiško pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas kreipėsi žodžiu 2012 m. vasario 1 d. teismo posėdyje (b. l. 113) ir tos pačios dienos nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas šį pareiškėjo prašymą taip pat atmetė (b. l. 121–122). Dar kartą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi jau į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą – teismo prašo sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą dėl D. Č. suprojektuotų (vėliau „atlaisvintų“) sklypų, kurių plotas yra 55,64 ha. Taigi pareiškėjas prašo taikyti analogišką reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl visų pirma, turi būti nustatyta, ar prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas nurodė naujų aplinkybių, bei pateikė naujų įrodymų, kurie nebuvo vertinti nagrinėjant prašymą dėl analogiško pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsirado būtinybė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas išreiškia prašymą išreikalauti dokumentus, susijusius su J. P., S. B. bei VĮ Šiaulių miškų urėdija sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis. Iš 2011 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikto prašymo matyti, kad būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad šiuo metu pagal Bazilionų kadastrinės vietovės specialiuosius planavimo dokumentus – žemėtvarkos projektus – jau yra grąžinami, perduodamai arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlyginamai naudotis ar patikėjimo teise, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. Prašyme taip pat nurodė, kad pareiškėjui suprojektuotus žemės sklypus jau pasirinko J. P., VĮ Šiaulių miškų urėdija, P. M. (įgaliotasis S. B.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad analogiškos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo būtinumą pareiškėjas grindžia iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, t. y. aplinkybėmis, kurios jau buvo teismų įvertintos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartyje, įšnagrinėjęs nurodytas aplinkybes (kad J. P., VĮ Šiaulių miškų urėdija, P. M. (įgaliotasis S. B.) pasirinko ankščiau pareiškėjo pasirinktus žemės sklypus) konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat šioje byloje yra nurodęs, kad vien prielaida, kad tęsiant Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus ir patvirtinus laisvos valstybinės žemės plotus, jų galimus pirkėjus ir nurodytoje vietovėj galimai neliks laisvos valstybinės žemės, nėra pagrindas pripažinti, kad patenkinus pareiškėjo skundą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas yra padaręs išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismui pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudus atsakovui atlikti Bazilionų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeistų tos kadastro vietovės pretendentų, laukiančių žemės suteikimo, teises, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Todėl tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga pareikštam reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-95/2012). Pareiškėjas naujų aplinkybių bei įrodymų, sudarančių pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo D. Č. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė