Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 11 punkte, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, jam paskirta galutinė 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. spalio 27 d., jos pabaiga – 2027 m. spalio 27 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Atsižvelgęs į nuteistajam priskirtus kriminogeninius veiksnius, tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, kurių savanoriškai nedengia, taip pat įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei neatliktą bausmės dalį, apylinkės teismas, priešingai nei Komisija, nusprendė, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

5. Nuteistasis V. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, susipažinęs su Komisijos nutarimu, skundžiama nutartimi ir skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinęs lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. B. šiuo metu dar negali būti paleistas lygtinai, toliau taikant jam probaciją. Žemesnės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo ir nuo nagrinėjamu klausimu suformuotos teismų praktikos. Skundžiama nutartis yra išsamiai motyvuota, ja tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. V. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas.

10. Pagal BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Priešingai nei mano nuteistasis, vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, o dar tiksliau – jo atitikimą materialiajam lygtinio paleidimo kriterijui, teismas ir (ar) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją, integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai nuteistojo V. B. naudai vertintinų duomenų, kurie buvo nurodyti ir Komisijos nutarime bei yra akcentuojami nuteistojo skunde. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė save realizuoti darbinėje veikloje. Atvykęs į įkalinimo įstaigą jis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą ir jau nuo 2013 m. lapkričio 12 d. pradėjo dirbti nuteistųjų valgykloje, vėliau dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, įkalinimo įstaigos salės darbuotoju, o šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis užsiėmė savišvieta, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose. Nuo 2013 metų balandžio mėnesio V. B. nebuvo baustas, tik skatintas 21 kartą už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Nuteistojo įsitraukimas į darbinę veiklą, jo dalyvavimas tikslinėse programose, nukreiptose į destruktyvaus elgesio keitimą, pastangos keisti kriminogeninius veiksnius, susijusius su mąstymu ir elgesiu, lėmė ir teigiamą pokytį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime – socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog stebimas teigiamas pokytis srityse „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti“ bei „Mąstymas ir elgesys“. Vis tik vien šios aplinkybės, įvertinus tai už kokius nusikaltimus V. B. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kokios bausmės dalies neatlikęs jis siekia būti paleistas į laisvę, nesudaro pakankamo pagrindo jau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. V. B. yra nuteistas už dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš nėščią nukentėjusiąją (suduodamas jai nemažiau kaip 12 smūgių į galvą, daužydamas jos galvą į asfaltą bei betoninę sienelę) ją išprievartavo ir išžagino, o vėliau, siekdamas paslėpti šiuos nusikaltimus, ją nužudė, suspausdamas kaklą virvės pavidalo įrankiu bei diržu. Tokiu savo žiauriu elgesiu nuteistasis pasikėsino į vienas labiausiai įstatymo saugomų vertybių – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei gyvybę, bei sukėlė negrįžtamas pasekmes. Komisijos nutarimo priėmimo dienai neatlikta V. B. bausmės dalis sudarė 3 metus 1 mėnesį ir 28 dienas. Sutiktina su nuteistuoju, kad paminėtos aplinkybės, kaip ir turima informacija apie daugiau kaip prieš 10 metų jo padarytus įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus (viso tokių pažeidimų jis padarė tris, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka), negali būti absoliučia kliūtimi lygtinio paleidimo jam taikymui. Tačiau šios aplinkybės suteikia pagrindą griežčiau vertinti šio instituto taikymo jam galimybę ir tęsti jo pataisos procesą struktūrizuotoje aplinkoje esant net ir minimaliems duomenims, rodantiems vis dar galimas jo pastangas, mažinant jam priskiriamus kriminogeninius veiksnius, bei keliantiems abejones dėl to, ar nuteistasis iš tiesų nebėra pavojingas visuomenei. O tokie duomenys šiuo atveju egzistuoja.

13. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nepaisant to, kad V. B. bausmę atlieka jau ilgą laiką (laisvės atėmimo bausmės pradžia jam skaičiuojama nuo 2011 m. spalio 27 d.) bei priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, yra padaręs pažangą „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ bei „Mąstymo ir elgesio“ srityse, vis tik jam priskiriami net šeši kriminogeniniai (riziką nusikalsti didinantys) veiksniai. Iš šių veiksnių vos du veiksniai yra statiniai (nekintantys), o likusieji – dinaminiai (kintantys), kuriems bausmės atlikimo metu turėjo būti skirtas didžiausias dėmesys, siekiant sumažinti/valdyti galimą pakartotinio V. B. nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų galima spręsti, jog trys iš keturių dinaminių veiksnių bausmės atlikimo metu yra valdomi (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys). Tačiau likusio kriminogeninio dinaminio veiksnio (turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes) įtakos sumažinimas galimam pakartotiniam V. B. nusikalstamumui, apygardos teismo įsitikinimu, vis dar reikalauja didesnių nuteistojo pastangų. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir yra padengęs dalį įsiskolinimų pagal įkalinimo įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, vis tik, pastebėtina, jog turimų skolų jis savanoriškai nedengė – piniginės lėšos, iš kurių buvo padengta nedidelė jo įsiskolinimų dalis, buvo priverstinai nuskaičiuota iš V. B. gaunamo atlyginimo. Teismas neneigia skunde nurodomo teiginio, kad nuteistasis neturi turto, kurį realizavus būtų galima padengti didesnę dalį jam priteistos žalos atlyginimo, ar neturi galimybių dirbti daugiau bei gauti didesnį atlyginimą. Tačiau pažymėtina, jog nuteistasis gali savo iniciatyva išieškojimą pagal vykdomuosius raštus vykdančiam antstoliui pervesti ir didesnę pinigų sumą iš savo sutaupytų lėšų (antstolis priverstinai nenurašo viso nuteistojo gaunamo atlyginimo) ir tokiu būdu sumažinti turimų finansinių įsipareigojimų dydį. Tačiau turimais oficialiais duomenimis V. B. to nedarė. Taip pat pastebėtina, jog vertinant, ar nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat neturėtų būti ignoruojami net ir šiuo metu suvaldyti jo kriminogeniniai poreikiai (veiksniai), kadangi struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus.

14. Be to, 2024 m. rugpjūčio 9 d. atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė V. B. rizika laisvėje, kas atsižvelgiant ir į jau ankstesnėje pastraipoje aptartų nuteistajam vis dar priskiriamų kriminogeninių dinaminių veiksnių skaičių ir pobūdį, neleidžia spręsti, jog nuteistasis nebėra tiek pavojingas visuomenei, jog likusią bausmės atlikimo dalį jis jau šiuo metu galėtų atlikinėti esant kur kas mažesnei priežiūrai bei kontrolei.

15. Taigi, nors nuteistasis yra padaręs pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau duomenys gauti atlikus jo nusikalstamo elgesio ir didelės žalos rizikos vertinimus, kartu atsižvelgiant ir į tai, kad viso bausmės atlikimo metu jis išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, buvo nuteistas už itin pavojingus, sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdytus nusikaltimus, o likusi bausmė dar pakankamai didelė, visiškai patvirtina apylinkės teismo, o ne Komisijos priimto sprendimo teisingumą. Kartu pažymėtina, jog nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, nors dar ir nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, nėra nepastebimas ar nuvertinamas. Kaip matyti iš V. B. asmens bylos, jis suteikė pagrindą pakeisti bausmės atlikimo sąlygas nuteistajam (šiuo metu bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis), taip pat jam ne kartą buvo suteikti papildomi ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, padidinta didžiausia pinigų suma, už kurią jis gali per mėnesį apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, o 2023 m. birželio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimo viršininko nutarimu nuteistajam taip pat suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų.

16. Aukštesnės instancijos teismas, atsakydamas į V. B. skundo argumentus, taip pat nurodo, jog kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai. Taigi tai, kad kitą nagrinėjamame skunde minimą nuteistąjį Kauno apygardos teismas nutarė paleisti lygtinai, nėra pagrindas analogišką sprendimą priimti ir V. B. atžvilgiu.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais, nėra pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.