Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3124-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
e1-3124-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37926-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3124-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37926-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „K“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. M. 2021 m. spalio 30 d. apie 7.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 29 d. vakare kartu su žmona atvažiavo pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Vakare ir per naktį gėrė brendį, 2021 m. spalio 30 d. paryčiais susipyko su žmona, išėjo į kiemą ir savo automobilyje „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) toliau vienas vartojo brendį. Ryte atvažiavo policijos pareigūnai ir paprašė, kad jis rastų vairuotoją, kuris perstatytų jo automobilį, nes šis stovėjo ant šaligatvio. Neprisimena, ar pareigūnai jį įspėjo, kad jam negalima vairuoti. Išvažiavus pareigūnams, nežino kodėl, užsivedė automobilį ir pradėjo su juo važiuoti, norėdamas jį patraukti. Negali paaiškinti, kodėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Suvokė, kad to daryti negalima, bet būdamas neblaivus nepriėmė teisingų sprendimų. Jam važiuojant šaligatviu pastebėjo, kad su įjungtais švyturėliais privažiavo policijos pareigūnai. Išlipus iš automobilio pareigūnams paaiškino, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Papūtus į alkotesterį pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru pūtimu 1,96 promilių girtumas. Dėl įvykusio įvykio labai gailisi (priedo b. l. 74-77).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. spalio 30 d. apie 6.49 val., dirbant ekipaže su vyriausiąja patrule A. U., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą reaguoti į pranešimą dėl triukšmo, sklindančio iš automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą pastebėjo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriame prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, nuo jo ir jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti ir apsunkinti, o kalba nerišli. Atvykus iš automobilio muzika negrojo. Patikrinus policijos registre nustatė, kad automobilyje sėdintis vyras yra A. M., automobilis registruotas jo vardu. A. M. įspėjo, kad jis negali vairuoto automobilio, nes yra neblaivus, su jų pastaba jis sutiko. Taip pat jam paaiškino, kad jo automobilis negali stovėti ant šaligatvio, todėl turi surasti blaivų vairuotoją, kuris automobilį perstatytų į tinkamą vietą. A. M. patikino, kad supranta, jog pats negali vairuoti ir suras kaimyną, kuris tai padarys. Kadangi kilo įtarimas, kad asmuo vis tiek gali pats vairuoti automobilį, tarnybinį automobilį pastatė kitoje kelio pusėje ir jį stebėjo. Apie 7.10 val. pamatė, kad automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga, nors prie automobilio joks kitas asmuo nepriėjo. Supratusios, kad automobilį vairuoja A. M. privažiavo prie automobilio ir įjungė tarnybinio automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus. Vairuotojas pamatęs jų automobilį vėl užvažiavo ant šaligatvio. Priėjus prie vairuotojo įsitikino, kad tai A. M.. Paklaustas, kodėl važiavo būdamas neblaivus, atsakė, kad tai jos jam pasakė patraukti automobilį, nors jis aiškiai buvo įspėtas, kad pats negali vairuoti ir turi rasti blaivų vairuotoją. A. M. panaudojus tarnybinį alkotesterį „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0145, pirmu pūtimu, apie 7.15 val. nustatytas 2.28 promilių girtumas, antru pūtimu, apie 7.32 val., nustatytas 1.96 promilių girtumas (priedo b. l. 58-61);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. U. 2021 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kurie iš esmės sutampa su liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (priedo b. l. 14);

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. spalio 30 d. 6.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), iš gatvės pusės ant šaligatvio stovi automobilis „Audi“ ((duomenys neskelbtini)), iš kurio garsiai groja muzika (priedo b. l. 7-11);

2021 m. spalio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei 2021 m. spalio 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas“ aikštelę, kadangi automobilio vairuotojas pažeidė KET 14 punktų reikalavimus (priedo b. l. 15-32, 37-39);

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1527437, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio 30 d. 7.15 val. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu 2021 m. spalio 30 d. 7.32 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (priedo b. l. 33-36);

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonės „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir valdytojas A. M. (priedo b. l. 40);

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. lapkričio mėnesį automobilio „Audi“ (pasirinkti 2005 m.) kaina su PVM buvo 4 090 Eur (priedo b. l. 41).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina A. M. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Tačiau teismas pastebi, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra klaidinai nurodytas automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika valstybinis numeris. Iš aukščiau aprašytų bylos duomenų matyti, kad A. M. vairavo automobilį „Audi“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) todėl ši aplinkybės tikslintina nurodant, kad A. M. vairavo automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad tai neturi reikšmės kaltinamojo gynybai ir nesunkina jo teisinės padėties, nekeičia kaltinimo esmės.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimo metu nustatytas 1,96 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti baudos dydį ir leisti ją sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį (priedo b. l. 85-89).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis UAB „K“ (priedo b. l. 93), per paskutinius penkerius metus 1 kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transporto be bilieto, baudą sumokėjęs, nuobauda negaliojanti (priedo b. l. 95-97), anksčiau vieną kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą (2012 m.), tačiau teistumas išnykęs, taigi A. M. laikomas neteistu (priedo b. l. 98-99). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Tačiau teismas nesutinka su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu – 81 MGL. Kaip nustatyta, kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl teismo vertinimu kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam baudos dydžiui, įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus, t. y. 50 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas mano, kad būtent tokia bausmės rūšis ir jos dydis bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei A. M. asmenybei.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 33 MGL dydžio baudos.

Teismas, įvertinęs A. M. asmenybę ir skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti ją sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei jam skirtinas kitas poveikio priemones, būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti A. M. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,96 promilių girtumas, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, taip pat pažymėtina, jog jis automobilį vairavo ir neturėdamas tam teisės, kurios niekada nebuvo įgijęs. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 30 d. Skirtinas trumpesnis terminas nei prašė prokuroras, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (už analogiškų veikų padarymą anksčiau neteistas ir nebaustas, charakterizuojamas iš esmės teigiamai).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. M., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė kaltinamajam A. M. (priedo b. l. 40), VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė šio automobilio vertė su PVM 4 090 Eur (priedo b. l. 41). Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtinas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl turi būti konfiskuojamas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 78-80) – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 78-82) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 30 d. 7.15 val. iki 2021 m. spalio 30 d. 17.56 val. (viena diena) (priedo b. l. 65-66, 83-84). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu A. M. buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (priedo b. l. 42‑44), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. yra 204 Eur (priedo b. l. 52-53). Duomenų, ar šios išlaidos apmokėtos, byloje nėra, prokuroras šių išlaidų priteisti neprašė, apie šių išlaidų priteisimo galimybę kaltinamajam nepranešta, nėra žinoma jo pozicija šiuo klausimu, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2021 m. spalio 30 d. 7.15 val. iki 2021 m. spalio 30 d. 17.56 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 31 MGL (1 550 Eur).

Nustatyti 1 (vienerių) metų paskirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. spalio 30 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį Audi (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. M. į automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti A. M. kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 1 metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-3124-1133/2021).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė