Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-12-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-21781-947/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
e2YT-21781-947/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12051-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
V. M., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21781-947/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12051-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. R.,dalyvaujant pareiškėjai R. M., jos atstovui advokato padėjėjui P. V.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. M., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. M. ir VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po N. I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą – V. J. ir N. I. J. vardu įregistruotą, bendrąja jungtine nuosavybės teise N. I. J. priklausiusią 1/2 dalį nekilnojamojo turto – 28/100 dalių gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 dalių pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 dalių pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 28/100 dalių kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė šias faktines aplinkybes:

- pareiškėja yra palikėjos N. I. J. dukra. V. J. buvo palikėjos N. I. J. sutuoktinis. N. I. J. mirties metu turėjo du vaikus – R. M. ir V. M.. Kitų įstatyminių įpėdinių palikėja neturėjo;

- V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad N. I. J. bei V. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį po vienas kito mirties visą jiems priklausantį turtą jie paliko likusiam gyvam sutuoktiniui, o mirus abiem sutuoktiniams turtą paliko pareiškėjai R. M.;

- po V. J. mirties likęs paveldėtinas turtas (nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)) bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir pareiškėjos motinai N. I. J.;

- pareiškėja yra vienintelė V. J. turto testamentinė įpėdinė;

- po palikėjos N. I. J. mirties liko nepaveldėta ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis, palikėja daugiau neturėjo jokio kito paveldėtino turto;

- po palikėjos N. I. J. mirties nebuvo užvesta palikimo priėmimo byla ir nėra registruotas palikimo priėmimo faktas;

- palikėjas V. J. po sutuoktinės N. I. J. mirties faktiškai valdė ir rūpinosi palikimu kaip savo turtu. V. J. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes buvo senyvo amžiaus, neturėjo teisinių žinių ir nežinojo, kad tai būtina padaryti. V. J. po sutuoktinės mirties nepertraukiamai toliau gyveno gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Abu sutuoktiniai buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. vasario 24 d. V. J. 2008 m. gruodžio 15 d. buvo sudaręs Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekų tvarkymo adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015 m. lapkričio 25 d. sudarė Pakuočių ir pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių panaudos sutartį su UAB „Kauno švara“ dėl konteinerių naudojimo objekte adresu (duomenys neskelbtini);

- pripažinus, kad V. J. priėmė palikimą po sutuoktinės N. I. J. mirties, bus užtikrintas palikėjo V. J. ir pareiškėjos R. M. teisės paveldėti įgyvendinimas. Pareiškėja yra vienintelė V. J. turto testamentinė įpėdinė. Pareiškėjos sesuo V. M. nereiškia pretenzijų į po motinos mirties likusį paveldėtiną turtą. Juridinio fakto nustatymas, pareiškėjos vertinimu, nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė sutinkanti su pateiktu pareiškimu, prašė bylą nagrinėti, jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos N. I. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. I. J. palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos R. M. pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovams nedalyvaujant.

Patenkinus suinteresuotų asmenų V. M. ir VĮ „Turto bankas“ prašymus, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. ir jos atstovas advokato padėjėjas P. V. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos prašymu buvo apklausti du liudytojai – pareiškėjos sūnus M. M. ir palikėjo V. J. sesuo R. P. Liudytojai patvirtino faktines aplinkybes, kad palikėjas V. J. po sutuoktinės N. I. J. mirties faktiškai priėmė likusį palikimą: liko gyventi tuose pačiuose namuose, toliau rūpinosi namų ūkiu, pasirūpino po sutuoktinės mirties likusiais asmeniniais daiktais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog V. J., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po N. I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

Bylos nagrinėjimo metu, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų M. M. ir R. P. parodymais, nustatyta, kad pareiškėja R. M. yra palikėjos N. I. J. dukra. Palikėjas V. J. nuo 1970 m. buvo palikėjos N. I. J. sutuoktinis. N. I. J. mirties metu turėjo dvi dukteris – R. M. ir V. M.. Kitų įstatyminių įpėdinių palikėja neturėjo. Suinteresuotas asmuo V. M. taip pat yra palikėjo V. J. vienintelė dukra.

Palikėjai V. J. ir N. I. J. buvo sutuoktiniai. Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). (santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį po vienas kito mirties visą jiems priklausantį turtą jie paliko likusiam gyvam sutuoktiniui, o mirus abiem sutuoktiniams turtą paliko pareiškėjai R. M.. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Testamentų registro įrašas ir (duomenys neskelbtini) testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kopija.

Palikėja N. I. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po sutuoktinės mirties V. J., kaip testamento įpėdinis, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2022 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad po N. I. J. mirties įpėdiniai nesikreipė, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, V. J. mirė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – miręs našliu; sutuoktinė – N. I. J. mirė (duomenys neskelbtini); santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini); V. J. turėjo vieną vaiką – V. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

Tai, kad V. J. palikimą po sutuoktinės mirties priėmė faktinio valdymo būdu, patvirtina byloje esančių įrodymų, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, visuma (pareiškėjos žodiniai paaiškinimai, liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai):

1. V. J. aktyvius veiksmus priimant palikimą patvirtino tiek pati pareiškėja R. M., tiek liudytojais apklausti V. J. giminaičiai, t. y. pareiškėjos sūnus M. M. ir V. J. sesuo R. P.. Visi šie asmenys patvirtino teismui, kad mirus N. I. J. jos sutuoktinis V. J., nors ir buvo vyresnio amžiaus, tačiau aktyviai ėmėsi palikimo priėmimo: liko gyventi bendruose namuose ir naudotis bendrais po sutuoktinės mirties likusiais daiktais (baldais, namų ūkio reikmenimis ir pan.), pasirūpino mirusios sutuoktinės asmeniniais daiktais, mokėjo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius ir pan.

2. Aplinkybes apie tai, kad sutuoktiniai dar iki N. I. J. mirties vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendrais namais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau bendru turtu ir palikimu rūpinosi sutuoktinę pergyvenęs V. J., patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:

2.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjams N. I. J. ir V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 28/100 pastato (pastatas – gyvenamas namas), Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 pastato (pastatas – ūkio pastatas), Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 pastato (pastatas – garažas), Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 pastato (pastatas – garažas), Nr. (duomenys neskelbtini), 28/100 kitų statinių (kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai), Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad sutuoktiniai kartu jiems priklausiusiame turte nuolat gyveno, o šiuo turtu po sutuoktinės mirties toliau rūpinosi V. J.. Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotos pažymos patvirtina, kad abu sutuoktiniai N. I. J. ir V. J. 2009 m. vasario 24 d. gyvenamąją vietą deklaravo būtent adresu (duomenys neskelbtini).

2.2. 2008 m. gruodžio 15 d. Mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Kauno švara“, pagrindu sutuoktiniai, o po sutuoktinės mirties V. J. toliau naudojosi paslaugomis (duomenys neskelbtini), rūpinosi, kad po sutuoktinės likęs turtas (palikimas) būtų tvarkomas.

2.3. 2015 m. lapkričio 25 d. Pakuočių ir pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Kauno švara“, pagrindu sutuoktiniai, o po sutuoktinės mirties V. J. toliau naudojosi paslaugomis (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. J. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po sutuoktinės N. I. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldimą turtą, rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. V. J. toliau rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, šeimai priklausiusiais baldais, pasirūpino kitais sutuoktinei priklausiusiais asmeniniais daiktais. Taip pat nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po N. I. J. mirties, neišreiškė. Mirusiosios N. I. J. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys V. M. ir VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad V. J. po sutuoktinės N. I. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusios pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad V. J. po sutuoktinės N. I. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas yra tenkintinas.

Papildomai pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, skirtingai nei suformulavo pareiškimo reikalavimą pareiškėja R. M., nevardintini visi nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), ir esantys palikimo, likusio po palikėjos N. I. J. mirties, sudėtine dalimi. Šioje dalyje išaiškintina, kad palikimo priėmimo faktas nustatytinas dėl viso be išimties palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu, o ne dėl dalies palikimo (pvz., tik dėl nekilnojamųjų daiktų). Taigi, atitinkamai nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. priėmė palikimą po sutuoktinės N. I. J. Mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldėtiną turtą.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės N. I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldėtiną turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė