Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) UAB „Tector“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-9707-432/2016 pagal pareiškėjo UAB „Tector“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02234, suinteresuotasis asmuo- RUAB „Molesta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016-01-28 patvarkymu antstolis atsisakė patenkinti pareiškėjo - UAB „Tector“ 2016-01-22 skundą. Nurodė, kad antstolis vykdo 2015-12-07 Molėtų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-428-964/2014 dėl UAB „Tector“ įpareigojimo grąžinti suinteresuotajam asmeniui- RUAB „Molesta“ pagal 2012-11-05 Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-05 įsiteisėjusį įsakymą gautas lėšas. 2016-01-06 antstolio A. N. kontoroje gautas skolininko- UAB „Tector“ prašymas dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo ir vykdomojo dokumento pateikimo, kuriuo skolininkas prašo išieškoti UAB „Tector“ iš skolininko- RUAB „Molesta“ likusią neįskaitytą sumą pagal 2015-02-05 vykdomąjį raštą Nr. 2-28411-101/2013, 2015-03-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-428-964/2014 ir 2015-12-11 vykdomąjį raštą Nr. 2-428-964/2014. 2016-01-13 antstolis patvarkymu atsisakė patenkinti skolininko pateiktą prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymas nėra galimas, kol nebus patvirtintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas, todėl antstolis skolininko- UAB „Tector“ prašymą dėl priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymo atmetė. Be to, 2016-01-27 antstolis grąžino pareiškėjui- UAB „Tector“ 2015-12-11 Molėtų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-428-964/2014 ir išaiškino skolininkui, jog jis turi kreiptis į RUAB „Molesta“ administratorių su prašymu įtraukti į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą. Antstolio patvarkyme nurodyta, jog iš skundo matyti, kad pareiškėjas- UAB „Tector“ klaidingai interpretuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktas numato pareigą įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui persiųsti vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš restruktūrizuojamos įmonės, o ne restruktūrizuojamos įmonės naudai. Pareiga persiųsti vykdomuosius dokumentus restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui nekyla ir tuo atveju, kai antstoliui po restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiami vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu išieškojimas turi būti vykdomas iš restruktūrizuojamos įmonės. Būtent šiuos vykdomuosius dokumentus antstolis ir vykdo. Priešingai nei pareiškėjas nurodo skunde, antstolis neatsisako vykdyti jam pateiktų vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo iš skolininko- RUAB „Molesta“ išieškotojui- UAB „Tector“. 2015-12-11 vykdomasis raštas Nr. 2-428-964/2014 grąžintas UAB „Tector“, kadangi reikalavimas pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą turi būti tenkinamas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-14 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo - UAB „Tector“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų; panaikinti 2016-01-27 nutartimi (civ. byla Nr. 2YT-8148-820/2016) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: sustabdymą iš pareiškėjo UAB „Tector“ išieškotų lėšų paskirstymo ar perleidimo RUAB „Molesta“ iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas pagal pareiškėjo 2016-01-22 skundą dėl antstolio veiksmų, ir atmesti suinteresuotojo asmens - RUAB „Molesta“ reikalavimus dėl nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skubaus vykdymo ir baudos skyrimo pareiškėjui- UAB „Tector“.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nurodo, kad teismas klaidingai aiškino, jog pareiškėjo prašymo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo patenkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pareiškėjo manymu, ši įstatymo nuostata draudžia tik restruktūrizuojamai įmonei vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. RUAB „Molesta“ prievolės UAB „Tector“, kaip ir UAB „Tector“ prievolės RUAB „Molesta“ atsirado iš to paties Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimo, reikalavimai yra vienarūšiai, prievolių dalykas tas pats, abu reikalavimai yra galiojantys, vykdytini ir apibrėžti, todėl nėra jokių priežasčių dėl ko nebūtų galima įskaityti UAB „Tector“ priešpriešines išieškotinas sumas iš RUAB „Molesta“. Antstolis, vadovaujantis CPK 687 straipsnio 1 ir 3 dalimi privalėjo savo patvarkymu atlikti šių visiškai lygiaverčių sumų įskaitymą. Įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalyje nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane pareiškėjas nėra įtrauktas nei į kreditorių, nei į debitorių, nei į ginčitinų reikalavimų sąrašą, todėl toks įskaitymas negali padaryti jokios žalos ar įtakos nei RUAB „Molesta“ nei jos kreditoriams.

Nurodo, kad ĮRĮ 8 straipsnis aiškiai apibrėžia restruktūrizuojamos įmonės padėtį restruktūrizavimo plano tvirtinimo laikotarpiu – yra draudžiama bet kokiomis priemonėmis mažinti įmonės turtą. Antstolis laikėsi įstatymo imperatyvų, draudžiančių bet kokį įskaitymą, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolio neteisėtus veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-22 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-779-157/2015 pažymėta, jog ĮRĮ įtvirtintas draudimas vykdyti neįvykdytas prievoles itin reikšmingas kreditorių lygiateisiškumo aspektu. Įstatymas aiškiai nurodo, kad draudimas bet kokiu būdu mažinti restruktūrizuojamos įmonės turtą yra taikomas ir pačiai restruktūrizuojamai įmonei, ir jos kreditoriams. Apelianto samprotavimai dėl įskaitymo galimumo yra nevertinti šiuo atveju, kadangi skundžiamų patvarkymų priėmimo dieną, galiojo ĮRĮ 8 str. 1 dalies 1 punkto nuostatos, draudžiančios bet kokį įskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-03-14 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-03-14 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su antstolio atsisakymu įskaityti RUAB „Molesta“ ir UAB „Tector“ priešpriešinius reikalavimus. Apelianto įsitikinimu, antstolis privalėjo savo patvarkymu atlikti lygiaverčių sumų įskaitymą, vadovaudamasis CPK 687 straipsnio 1 ir 3 dalimi, o ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas draudžia tik restruktūrizuojamai įmonei įskaityti reikalavimus. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai pasibaigia, jeigu bent vienas iš reikalavimo turėtojų vienašališkai pareiškia apie įskaitymą ir nėra imperatyviojo draudimo dėl įskaitymo, kad pareiškimas būtų vertinamas niekiniu, t. y. nesukeliančiu teisinių padarinių.

CK 6.140 straipsnis reglamentuoja įskaitymą skolininko nemokumo atveju. Šiojo normoje nustatyta, kad, esant skolininko nemokumui, kreditoriai gali įskaityti tam tikromis sąlygomis savo reikalavimus, jeigu įstatymai nenustato ko kita, t. y. jeigu nedraudžia įskaitymo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, ši nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. Taigi, būtent nuo 2014-03-27 UAB „Molesta“ ir trečiųjų asmenų santykiai inter alia yra reglamentuojami specialiomis ĮRĮ teisės normomis.

Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą įskaitymo draudimas expressis verbis įtvirtintas ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte – nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2016-02-15. Taigi, atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad antstolis 2016-01-13 patvarkymu pagrįstai atsisakė atlikti įskaitymą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, jog draudimas atlikti reikalavimų įskaitymą galioja iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl patvirtinus šį planą, apeliantas turi teisę kreiptis į įmonės valdymo organus ar bankroto administratorių dėl restruktūrizavimo plano tikslinimo. Restruktūrizuojamos įmonės sutikimas įskaityti reikalavimus sukuria sąlygas mažinti restruktūrizuojamos įmonės turtą, kas gali kelti realią grėsmę siekti restruktūrizavimo tikslų, todėl tam turi pritarti įmonės kreditoriai.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog nei vienas restruktūrizuojamos įmonės kreditorius neturi teisinių galimybių kita, ne ĮRĮ nustatyta tvarka, tenkinti reikalavimus iš restruktūrizuojamai įmonei priklausančio turto (ĮRĮ 8 str. 3 p.). Kiekvienas kreditorius, turintis reikalavimo teisę restruktūrizuojamai įmonei, turi pareikšti savo finansinius reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Suinteresuotas asmuo RUAB „Molesta“ pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo UAB „Tector“ 250,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę suinteresuotam asmeniui RUAB „Molesta“ iš apelianto priteisiama 250,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Tector“ (į.k. 124130843) suinteresuoto asmens RUAB „Molesta“ (į.k. 167553831) naudai 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.