- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1958-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10604-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo V. J. ieškinys atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ užtikrinti ieškovui garantinį elektros energijos teikimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Pabrėžė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo patiriama neturtinė žala kasdien didės.Atsakovas atsiliepime su ieškovo prašymu nesutiko, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju prašė taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, Pabrėžė, kad elektros energijos tiekimas ieškovo objektui buvo nutrauktas dėl susidariusios skolos už tiektą elektros energiją. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad byloje duomenų apie ieškovo finansinės būklės pagerėjimą nėra, todėl elektros tiekimo atnaujinimas tik didins ieškovo finansinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino ieškovo V. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“.Nustatė, kad, ieškovas nepateikė įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad ieškovas su analogišku reikalavimu į teismą buvo kreipęsis 2017 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-4972-812/2017, 2017 m. gegužės 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-26740-905/2017 ir 2017 m. liepos 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-34258-592/2017. Visose minėtose bylose ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl 3000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo. Taigi, ieškovo šioje byloje reiškiamo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dydis yra nepakitęs nuo jo pirmojo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. gegužės 9 d.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje bylos stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl darė išvadą, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būt atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m, balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovę AB ESO užtikrinti apeliantui garantinį elektros energijos tiekimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.Nurodė, kad nėra aišku kiek užsitęs bylos nagrinėjimas, o neturėdamas elektros apeliantas patiria neturtinę žalą, kuri kasdien didėja. Taigi, yra poreikis, nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra prevencinė – užkertanti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Teigė, kad atsakovė elektros energijos tiekimą į ieškovo gyvenamąsias patalpas 2017 m. balandžio 12 d. nutraukė neteisėtai ir todėl asmuo turi gyventi be elektros. Patenkinus ieškinį atsakovė galės sudaryti su ieškovu elektros energijos ir dujų pirkimo-pardavimo sutartis bei sumokėti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, nepriklausomai nuo to, ar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui bus užtikrintas garantinis elektros energijos tiekimas, ar ne. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju nėra susijusios su sprendimo byloje įvykdymu, nes jomis siekiama užkirsti kelią neturtinei žalai atsirasti (toliau didėti). Apelianto vertinimu, net ir mažesnio nei vidutinio išprusimo žmogui žinoma, kad gyvenimas be elektros energijos mūsų laikais socialiai yra visiškai nepriimtinas ir sąlygoja neturtinės žalos atsiradimą. Apeliantas teigė, kad nutraukus elektros energijos tiekimą, jis nebegali naudotis elektros prietaisais (patalpų apšvietimas, televizorius, kompiuteris, šaldytuvas, skalbimo mašina ir kt.), lavintis, domėtis šalies ir pasaulio naujienomis, vakarais pasikviesti svečių ir pan. Tas jam kelia sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, Jis jaučiasi pažemintas, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.Nurodė, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį susiejo išimtinai su savo asmeninių poreikių tenkinimu, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl elektros energijos tiekimo atkūrimo pagrįstumo. Taip pat būtina pabrėžti, kad, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ieškovo objektui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas dėl susidariusios skolos už elektros energiją, toks nutraukimas nebuvo neteisėtas veiksmas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas neteisėtai pasijungė prie atsakovės tinklų, todėl elektros energijos tiekimo nutraukimas tokiam vartotojui yra laikomas teisėtu ir pagrįstu. Vien tik ta aplinkybė, jog ieškovas yra fizinis asmuo, o elektros energija yra būtina buitinių poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo atnaujinti elektros energijos tiekimo, kadangi tokia laikinąja apsaugos priemone būtų dar labiau pažeisti atsakovės interesai, juk elektros energijos teikimas į objektą buvo nutrauktas dėl susidariusios skolos, o vėliau – dėl neteisėto prisijungimo prie tinklų. Skolos už objektui pateiktą elektros energiją faktas byloje neginčijamas, o ieškovas pats savo kaltais neteisėtais veiksmais sąlygojo elektros energijos tiekimo nutraukimą. Atsakovė elektros energiją tiekia atlygintinai – neatlygintinas elektros energijos tiekimas teisės aktais atsakovei nenumatytas. Akivaizdu, kad pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, skola už elektros energiją tik didės, duomenų apie ieškovo finansinės būklės teigiamus pokyčius byloje nėra, tokiu būdu elektros energijos tiekimo atnaujinimas tik didins ieškovo finansinius įsipareigojimus atsakovei. Kitą vertus, matytu, kad žala nuo 2017 m. nedidėja, todėl nėra poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, priimdamas nutartį, konstatavo, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, privalo tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais. Tai reiškia, kad jeigu galimos žalos padidėjimas nėra patvirtintas jokiais įrodymais bei tinkamai nemotyvuotas, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo neva patiriama žala dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo didės bylos nagrinėjimo metu.Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodyta prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – garantinio elektros energijos tiekimo užtikrinimas – ginčo atveju iš viso negali būti taikoma, kadangi ieškovas neteisingai supranta garantinio elektros energijos tiekimo esmę. Buitinis vartotojas, kuriam yra užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, privalo vykdyti pareigas, kurias nustato EEĮ ir Taisyklės: nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, atsiskaityti už suvartotą elektros energiją laiku ir pan. Akivaizdu, kad ieškovas klaidingai supranta elektros energijos garantinio tiekimo prasmę. Tai nėra neatlygintina paslauga, o tik atsakovės prievolė teisės aktuose nustatytomis aplinkybėmis ir sąlygomis tiekti elektros energiją, kai vartotojas nepasirenka nepriklausomo tiekėjo. Ginčo atveju elektros energijos tiekimas į objektą buvo nutrauktas kaip sankcija už skolą ir neteisėtą elektros energijos vartojimą.Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek Ieškinio reikalavimo patenkinimas, tiek prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ne tik nepagrįstai suvaržo Atsakovės padėtį (didina skolą), bet ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Taisyklių 36 punkte numatyta, jog operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su vartotoju jeigu yra skola už elektros energiją ar už elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas, ar yra pažeistos su operatoriumi ar tiekėju sudarytos sutarties esminės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog objektui susidarė skola už suvartotą elektros energiją, taigi, esant minėtam reguliavimui, jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.Akivaizdu, kad įpareigojus atsakovę atnaujinti elektros energijos teikimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, ieškovas galimai ir toliau nemokės už suvartojamą elektros energiją, dėl ko, kaip minėta, įsiskolinimas atsakovei tik augs. Duomenų apie tai, kad ieškovas padengė esamą įsiskolinimą ar ketina tai daryti, byloje nėra. Priešingai, ieškovas ieškinyje nurodo, jog jis negali apmokėti susidariusios skolos, nes gauna vos 60 Eur siekiančią pašalpą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įsitikinusi, jog įpareigojimas atnaujinti elektros energijos tiekimą neatitiktų proporcingumo principo iš to atsakovei galintiems kilti padariniams. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė ir pareikšto ieškinio dalykas iš esmės sutampa, todėl, taikius laikinąją apsaugos priemonę, būtų išspręstas ginčas iš esmės, o tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu: 1) šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje pažymima, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-528/2013).
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi prašydamas įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, dėl energijos tiekimo ir dujų pirkimo-pardavimo sutartį dėl dujų tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat, ieškovas prašė taikyti prevencinę laikinąją apsaugos priemonę, tam kad žalos suma nedidėtų – užtikrinti garantinį elektros energijos tiekimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė vengia su juo sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turi pateikti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, sumokėti 486,22 Eur skolą už bute suvartotą energiją ir jos nutraukimo/atnaujinimo mokesčius. Ieškovas nesutinka mokėti skolą, nes jis skolingas atsakovei nėra ir negali atsakyti už prievoles, kylančias iš sutarčių, kurių jis nesudarė.Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio motyvus neturi pagrindo laikyti, jog jie yra preliminariai pagrįsti, nes iš ieškinio motyvų matyti, kad ieškovas gyvena bute (, kuriam buvo tiekiamos energijos paslaugos. Paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos su ieškovo tėvu, jam mirus susidarė įsiskolinimas už paslaugas, todėl preliminariai vertinant ieškovas kaip buto paveldėtojas ir juo besinaudojantis asmuo turi pareigą padengti įsiskolinimą atsakovei, norėdamas atnaujinti paslaugų minėtame bute tiekimą.
Dėl grėsmės ir dėl interesų pusiausvyros
Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, tačiau neįrodė, kad atsakovas egzistuoja reali grėsmė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su sprendimo byloje įvykdymu ar jo įvykdymo pasunkėjimu ir kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių padidės ieškovo patirta neturtinė žala. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės, tačiau konkrečiu atveju, preliminariai įvertinus ieškinio, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepimo į šį prašymą argumentus, nenustatyti atsakovės nesąžiningi veiksmai ar tam tikri įstatymų pažeidimai, kurie galėtų įtakoti ieškovo neturtinės žalos padidėjimą. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodomos neturtinės žalos dydis nekinta dar nuo 2017 m., todėl nėra tikimybės, jog žala didės ateityje. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog ieškovas yra fizinis asmuo, o elektros energija yra būtina buitinių poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo atnaujinti elektros energijos tiekimo, kadangi tokia laikinąja apsaugos priemone galimai būtų pažeisti atsakovės interesai ir šalių interesų pusiausvyrą ir suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą atsakovės atžvilgiu. Be to, ieškovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jam yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis negali už paslaugas susidariusios atsakovei skolos, taip pat, neneigia, kad konkrečiam objektui (butui) yra susidariusi skola už paslaugas. Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina pagrįsta prielaida, kad nagrinėjamu atveju, užtikrinus garantinio elektros energijos tiekimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, įsiskolinimas už butui teikiamą elektros energiją didės ir taip bus pažeidžiami atsakovės interesai, daromi papildomi nuostoliai.Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias įstatymų normas ir teisėtai, bei pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones byloje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m balandžio 18 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
teismas nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.