Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta subendrinta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 15 d. 01.40 val. iki 2025 m. sausio 16 d. 11.55 val., t. y. 2 (dvi) paros, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, A. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo T. U. civilinis ieškinys ir jo naudai iš nuteistojo A. L. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis, kuris neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ar jų kvalifikavimo. A. L. taip pat neprašo keisti jam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį paskirtų arešto bausmių. Skunde nepateikta ir argumentų, kurie leistų spręsti, jog nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismu atliktu už šias nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių bendrinimu, galutine 34 parų arešto bausme, kuri jam buvo paskirta pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ar nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys. Taigi, atsižvelgusi į BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiais klausimais nepasisako.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis formuoja vienintelį prašymą – sutrumpinti jam „paskirtos devynių mėnesių apykojos laikotarpį, iki šešių mėnesių“. Kadangi A. L. mini elektroninio stebėjimo įtaisą, teisėjų kolegija vertina, jog nuteistasis prašo sutrumpinti būtent intensyvios priežiūros, kuri skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, taikymo terminą. Tokio prašymo šiuo atveju nėra pagrindo ne tik tenkinti, bet ir apskritai svarstyti, nes pirmosios instancijos teismas, atidėjęs nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą ir paskyręs intensyvią priežiūrą, jos termino nenustatė. Toks apylinkės teismo sprendimas atitinka tiek BK 75 straipsnio ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) nuostatas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr. kasacinio teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-654/2024).

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. BK 75 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Iš šių BK nuostatų išplaukia, kad paskirdamas intensyvią priežiūrą, teismas turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę. Toks aiškinimas kyla ir iš BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas turi nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, tačiau šioje dalyje nėra nurodyta, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros įvykdymo laiką. Tuo tarpu Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką. Probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).

8. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą teismas neprivalo skirti intensyvios priežiūros, nes BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas šį klausimą, tačiau kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, analizuoja kaltininko asmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumą arba charakterizuoja asmenybę, jo vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, veikos priežastis, amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą ir pan.

9. Įvertinusi šios bylos aplinkybes pagal ankstesnėje pastraipoje aptartus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo naikinti nuteistajam paskirtą intensyvią priežiūrą, ko bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė gynėjas. A. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas. Nors viena iš jų (BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika), pagal BK 11 straipsnio nuostatas, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimas, tačiau kita nuteistojo padaryta nusikalstama veika (numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje) patenka į apysunkių nusikaltimų kategoriją. Apeliantas nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Abi jo įvykdytos nusikalstamos veikos baigtos, jomis sukeltos realios neigiamos pasekmės – padaryta turtinė ir neturtinė žala fiziniam asmeniui. Nors apklausiamas įtariamuoju bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. L. prisipažino kaltu, nurodė besigailintis dėl tokio savo poelgio, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tik tai neleidžia spręsti, jog nuteistasis iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį ir ateityje nebenusikals, ypač įvertinus jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojančius duomenis. Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu nustatyta, kad dar iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo A. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje buvo priimti šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą. Nusikalstamas veikas jis pradėjo daryti vos sulaukęs keturiolikos metų, nagrinėjamu atveju nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, atlikęs 90 parų arešto bausmę, kuri jam buvo paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. nutartimi, pakeitus to paties teismo 2021 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Be to, A. L. buvo teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse – Vokietijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje. Už Lietuvos Respublikos ribų apeliantas taip pat dažniausiai vykdė nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau buvo teistas ir už išžaginimą bei pagalbą neteisėtai patekti į šalį ir joje gyventi. Neigiamai, ypač įvertinus tai, jog jo nusikalstamos veikos susiję su materialinės naudos siekimu, nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad būdamas darbingo amžiaus bei neturėdamas sveikatos problemų (bent jau apie tai nėra duomenų bylos medžiagoje), jis niekur nedirba.

10. Tiek šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo faktinės aplinkybės, tiek aptarti duomenys apie ankstesnius jo teistumus, leidžia A. L. vertinti kaip polinkį nusikalsti turintį asmenį, kuris šiuo atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai. Kadangi būdamas eilę kartų teistas, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas rodo, jog iš praeities klaidų jis nepasimoko, teisėjų kolegija mano, jog, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus, yra būtina kontroliuoti A. L. buvimo vietas, naudojantis elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. taikyti jam intensyvią priežiūrą. Remiantis išimtinai deklaratyvaus pobūdžio skundo teiginiu, kad nuteistasis pasikeitė, daryti priešingos išvados negalima. Juo labiau, kad apeliantas taip pat ir nenurodo kokios konkrečios faktinės aplinkybės rodo jo keitimąsi teigiama linkme, nekonkretizuoja kokias pastangas jis dėjo siekdamas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Be to, kaip matyti iš skunde išdėstytų argumentų, nuteistasis svarsto galimybę išvykti iš Lietuvos. Ši aplinkybė taipogi patvirtina, kad intensyvios priežiūros taikymas jam yra būtinas, siekiant užtikrinti, jog priimtas apkaltinamasis nuosprendis būtų vykdomas, nuteistasis nepasislėptų nuo Probacijos tarnybos. Skundo argumentas, jog svarstyti apie išvykimą į užsienio valstybę A. L. verčia darbo trūkumas Lietuvoje, taipogi atmestinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis intensyviai ieško darbo, tačiau nėra priimamas dirbti dėl vienokių ar kitokių priežasčių.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. L. paskirta intensyvi priežiūra bei jos sąlygos (pagal nustatytas sąlygas nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje privalės būti tik nuo 22 val. iki 06.00 val. ryto) neriboja jo teisių labiau, nei tai yra būtina, nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir suteikia nuteistajam galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Pažymėtina ir tai, jog ir pats apeliantas skunde nenurodo nė vienos svarios priežasties, dėl kurios intensyvi priežiūra turėtų būti panaikinta kaip perteklinė ir per griežta priemonė, nesuderinama su kokiomis nors jo asmeninio gyvenimo aplinkybėmis. Tai, kad nuteistasis ir jo artimieji neva jaus gėdą prieš kitus visuomenės narius dėl Probacijos tarnybos pareigūnų vykdomos kontrolės, neleidžia daryti išvados, kad intensyvi priežiūra jam paskirta nepagrįstai ar, kad tokia priemonė yra neproporcinga bei nebūtina. Taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad intensyvios priežiūros taikymas iš tiesų turės itin neigiamą įtaką A. L. psichologinei sveikatai.

13. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, parenka teismas. Laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas paprastai parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018). Tuo tarpu pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones teismas turi paskirti atsižvelgdamas į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Teismas turi įvertinti kaltininko asmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumą arba charakterizuoja asmenybę, jo vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, veikos priežastis, amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą ir pan.

14. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. L. galutinę 34 parų arešto bausmę, nusprendė atidėti jos vykdymą 9 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, taip pat atsižvelgusi ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį, mąstymą ir nuostatas, daro išvadą, kad toks skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas, jis proporcingas ir adekvatus. Trumpesnis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas būtų nepakankamas siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. siekiant kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių bei taptų pilnaverčiu visuomenės nariu.

16. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio ir dėl nuteistajam paskirtų pareigų. Šios pareigos laikytinos tinkamomis, galinčiomis užtikrinti reikiamą poveikį, padėti taisyti A. L. elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, pasiekti bendruosius tikslus. Nuteistajam paskirtos pareigos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, iš dalies apribos jo laisvę judėti neribotai, kas nuolat jam primins, jog elgesys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, turi pasekmes, kad jis turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Dėl to manytina, kad tokios pareigos gali padėti atgrasyti jį nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Be to, nuteistasis yra linkęs daryti būtent turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias, siekiant išlikti nepastabėtam ir neatpažintam, palankiau vykdyti nakties metu bei nutolus nuo savo gyvenamosios vietos. Todėl šios pareigos sąlygos ir galimybių A. L. toliau daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas sumažėjimą. Pareigos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo šiuo atveju dera ir su nustatytomis intensyvios priežiūros sąlygomis. Tuo tarpu paskirta pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje tikslinga siekiant tiek nukentėjusiajam padarytos žalos greitesnio atlyginimo, tiek didinti nuteistojo pozityvumą užimtumą ir gerinti jo finansinę padėtį, kas gali reikšmingai prisidėti prie jo nusikalstamų veikų recidyvo mažinimo.

17. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. balandžio 1 d. pažyma Nr. APD-2026-03813, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. L., sudaro 150 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

20. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl A. L. gynimo apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos, įvertinus gynėjo jam paskyrimo teisinį pagrindą bei teiktos teisinės pagalbos apimtį. Šiuo atveju pats apeliantas skirti jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą neprašė, antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Be to, nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas vieno posėdžio metu, jo gynėjas trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. L. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.