Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą dėl antstolės R. A. neteisėtų vykdymo veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. J. kreipėsi skundu į antstolę R. A., prašydamas: nutraukti neteisėtą persekiojimą pareiškėjo lėšų, esančių Vilniaus pataiso namų įstaigos asmeninėje sąskaitoje; informuoti nauju patvarkymu instituciją, priėmusią vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo piniginių lėšų, kadangi toks išieškojimas nebegalimas senaties terminui suėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 96 straipsniu, kuris 2017 m. gegužės 1 d. buvo naujai papildytas dėl senaties taikymo suėjimo; apie naują priimtą patvarkymą informuoti Vilniaus pataisos namų įstaigos vadovus. Nurodė, kad gavo antstolės R. A. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjo nuomone, išieškojimas jau nebegalimas, nes yra suėjęs dviejų metų senaties terminas pagal BK 96 straipsnį, be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimas negali būti vykdomas iš vienintelių lėšų, neviršijančių 1 minimalios mėnesinės algos.Pavaduojanti antstolė D. P. 2017 m. liepos 7 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir perdavė skundą su vykdomąja byla Radviliškio rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 40 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolių procesinių dokumentų formas nustato Teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti SVI nurodytas dokumentų formas. SVI 2.8 įtvirtinta Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (8-1 priedas) forma. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyta suma nepatenka į CPK 739 straipsnyje išvardintas pinigines sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas ir imperatyviai draudžiamas. Dėl vykdymo senaties nurodė, kad vykdomasis dokumentas 2016 m. liepos 5 d. buvo grąžintas išieškotojui surašius išieškojimo negalimumo aktą, o vykdomojoje byloje toliau vykdomas tik vykdymo išlaidų išieškojimas. Pagal CPK 611 straipsnio 4 dalį, vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, gali būti vykdoma ne ilgiau nei 10 metų. Todėl senaties terminas šiuo atveju nėra suėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Antstolė D. P. atsiliepimo į pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

10. CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliantas atskirajame skunde reiškia reikalavimą įpareigoti antstolę dėl atlygio už atliktą darbą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

12. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti antstolę dėl atlygio už atliktą darbą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, jo nenagrinėjo ir nesprendė, apeliacinės instancijos teismui šis reikalavimas pareikštas naujai. Todėl, vadovaujantis CPK 312 straipsnio norma, apeliacinės instancijos teismas šio pareiškėjo prašymo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)vykdo išieškojimą 73,91 Eur vykdymo išlaidų iš skolininko K. J.. Vykdomoji byla buvo pradėta Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos administracinio teisės pažeidimo byloje, pagrindu. 2016 m. liepos 5 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Toliau vykdomojoje byloje yra vykdomas tik vykdymo išlaidų išieškojimas. 2017 m. birželio 23 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 73,91 Eur vykdymo išlaidas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namuose.

14. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad antstolė vykdė išieškojimą iš skolininko aplaidžiai, nesivadovaudama įstatymais.

15. CPK 611 straipsnio 4 dalis numato, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas išieškotojui buvo grąžintas 2016 m. liepos 5 d., todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vykdymo senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra suėjęs.

16. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

18. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA). Šio turto sąrašas nustatytas SVI, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių likusių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

19. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

20. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taip minėtas teisės normas aiškina kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis.

22. Byloje nustatyta, kad antstolė R. A. skundžiamu patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, nurodydama areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, nesivadovaudama CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, todėl šioje dalyje antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais.

23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė išieškojimą reglamentuojančias CPK normas, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis keičiama, pripažįstant neteisėtais antstolės R. A. veiksmus priimant 2017 m. birželio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-37-22504 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas CPK 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2017 m. birželio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-37-22504 panaikinant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį pakeisti.

Pripažinti neteisėtais antstolės R. A. veiksmus priimant 2017 m. birželio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-37-22504 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas CPK 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2017 m. birželio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-37-22504 panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.