Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl išlaidų už parduoto daikto trūkumų pašalinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 3 d. ieškovas R. V. (pirkėjas) ir atsakovas Ž. G. (pardavėjas) sudarė transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti transporto priemonę ieškovui, o ieškovas įsipareigojo priimti transporto priemonę ir už ją sumokėti 300 Eur. Sutartimi pardavėjas patvirtino, kad transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ir pretenzijų neturi, ji neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, indentifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registravimo dokumentuose nurodytus duomenis. Daugiau jokių automobilio techninės būklės požymių sutartyje nenurodyta.

Byloje nustatyta, tai patvirtino ir ieškovas teismo posėdžio metu, kad automobilio pirkimo metu, ieškovas kartu su sūnumi detaliai apžiūrėjo automobilio techninį stovį, pravažiavo apie vieną kilometrą, atsakovas ieškovui jokių trūkumų nei žodžiu, nei raštu neįvardijo, ieškovas jų taip pat nepastebėjo. 2018 m. kovo 5 d., tai yra praėjus dviem dienoms po automobilio įsigijimo, ieškovas telefonu kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl automobilio gedimo aušinimo sistemoje. Atsakovas sutiko persiųsti automobilio remonto darbams 50 Eur. Ieškovas su tokia suma nesutiko, prašė 300 Eur. Atsakovui taip pat buvo siųsta SMS žinutė, skambinta telefonu, tačiau atsakovas su ieškovu daugiau nebendravo.

Ieškovas 2018 m. kovo 15 d. dėl automobilio gedimo kreipėsi į specializuotą „Audi“ centrą Klaipėdoje nustatyti automobilio Audi A6, gedimus ir jų kainą. Iš ieškovo pateiktos Audi centro Klaipėdoje atliktos patikros ataskaitos matyti, kad buvo nustatyti gedimai: reikia keisti vandens pompą - 210 Eur, išsiplėtimo bakelį – 94 Eur, viso atliekamų darbų sąmatos kaina -304 Eur. Iš Audi centro Klaipėdoje 2018 m. kovo 15 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei kvito matyti, kad už automobilio patikrą ir tiesioginį priėmimą ieškovas sumokėjo 30 Eur.

Kadangi atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu apie tokią automobilio būklę ieškovo neinformavo, minėtos aplinkybės, ieškovo vertinimu, sudaro pagrindą ginti jo teises CK 6.334 straipsnio 1-4 punktų pagrindu.

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovo automobilis Audi A6 šiuo metu dar nėra suremontuotas ir centro nustatyti gedimai nėra pašalinti. Vadinasi, ieškovas tiesioginės žalos dar nėra patyręs.

Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. kovo 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Lietuvos Respublikos CK 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovas ieškinį grindžia vartotojo teises ginančiomis teisės normomis. Teismas su tuo nesutinka. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė tik tai, kad atsakovas jam pardavė automobilį. Duomenų apie tai, kad atsakovas Ž. G. yra verslininkas, pardavinėjantis automobilius byloje nėra pateikta.

Nagrinėjamu atveju automobilio gedimų (dėl skysčių trūkumo aušinimo sistemoje) transporto priemonės įsigijimo metu nebuvo nustatytas. Ieškovas patvirtino, kad perkant automobilį jis buvo atidžiai apžiūrėtas, pravažiuotas, įvertinus automobilio metus (1996-09-17), pravažiavimo ridą (329005 km), ieškovas jokių pretenzijų neturėjo, atsakovas, taip pat, atsižvelgdamas į automobilio nusidėvėjimą, metus ir techninę būklę, jokių paslėptų esamų (būsimų) trūkumų pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė. Jų tuo metu ir nebuvo. Tai buvo abipusis šalių susitarimas. Minėtos aplinkybės suponuoja, jog esant tokiam automobilio nusidėvėjimo laipsniui bei pravažumui, ieškovo nurodyti automobilio gedimai gali atsirasti netikėtai ir jų iš karto pastebėti nėra galimybės. Po kelių dienų ieškovui aptikus bei informavus atsakovą apie aukščiau nurodytus trūkumus, šalys pripažino bandžiusios ginčą išspręsti taikiai, geranoriškai, tačiau atsakovo pasiūlyta suma ieškovo netenkino.

Teismo nuomone, byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovas siekė apgauti ar suklaidinti ieškovą. Prieš perkant automobilį ieškovui buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti ir įvertinti jo techninę būklę, o aplinkybę, kad parduotas automobilis buvo netinkamas eksploatuoti, paneigia tai, kad pats ieškovas bei jo sūnus atidžiai automobilį apžiūrėjo, juo važinėjo, pamatęs transporto priemonės gedimus su ja ne tik grįžo į Klaipėdą, tačiau ir nuvažiavo iki serviso. Vertindamas ieškovo veiksmus bei į bylą pateiktus įrodymus, teismas pažymi ir tai, jog automobilio įvertinimo dokumentai bei serviso išrašytos sąskaitos – faktūros niekaip neįrodo, jog automobilis jo pirkimo dieną iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas, o automobilio nustatyti gedimai galėjo būti atsakovui žinomi ir anksčiau, juo labiau, kad ieškovas, pastebėjęs automobilio gedimus, atsakovui apie gedimus pranešė tik po kelių dienų, o nesiėmė visų įmanomų priemonių tą pačią arba sekančią dieną, skubiai informuoti pardavėją apie automobilio gedimus.

Šalys transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė galiojant naujam teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trūkumus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 „Dėl Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ detaliau aptaria, kas turi būti nurodoma automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. nurodyti kiti duomenys, kuriuos pardavėjas privalo nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno privalomo nurodyti parduodamos transporto priemonės trūkumo. Privalomų nurodyti trūkumų sąrašas yra aiškiai detalizuotas ir turi būti privalomai pildomas tik tuo atveju, jei parduodamo daikto trūkumai yra dėl: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, o nesant tokių, sutartyje nėra detalizuoti. Iš to darytina išvada, jog šalys žodžiu aptarė automobilio techninę būklę, abiem priimtinomis sąlygomis jų nenustatę, sutartyje jų ir nenurodė. Teismas pažymi, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui tokie, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Ieškovas pripažįsta, kad automobilį įsigijo 2018 m. kovo 3 d., tą pačią dieną VĮ ,,Regitra‘‘ automobilis buvo išregistruotas bei įregistruotas ieškovo vardu. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2017 m. rugsėjo 29 d., galiojanti iki 2019 m. spalio 12 d., gedimų nustatyta nebuvo. Teismas vertina ir tai, kad šių aplinkybių kontekste automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl atmestina ieškovo versija, jog atsakovas prieš parduodamas automobilį, žinojo apie esamus trūkumus, nes vengė jam pateikti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Šių ieškovo pateiktų aplinkybių nepatvirtina į bylą pateikti duomenys. Tikėtina atsakovo versija, kad jam informacija apie automobilio gedimą aušinimo sistemoje nebuvo žinoma. Visa tai leidžia pagrįstai vertinti, kad iškart po automobilio įsigijimo jokių paslėptų defektų, kurie trukdytų eksploatuoti automobilį pagal paskirtį, nebuvo, o ieškovas, pagal formuojamą teismų praktiką turėdamas pareigą įrodyti daikto trūkumus, buvusius jo pardavimo metu, to neįrodė. Atsakovo vertinimu, ieškovo elgesys už automobilio remontą ruošiantis sumokėti daugiau nei tris šimtus eurų, tai yra, daugiau nei automobilio pardavimo kaina, yra neapdairus ir neprotingas. Atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimo laipsnį, jo gamybos metus, pripažintina atsakovo versija, kad tokių gedimų neįmanoma numatyti ateityje. Ieškovas, pirkdamas 22 metų senumo automobilį, bei prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, su jo mechanizmų technine būkle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų riziką prisiima sau. Tuo labiau, kad ieškovas yra baigęs automobilių inžineriją ir mechaniką, susipažinęs su technika. Visuotinai žinoma, kad eksploatuojant transporto priemonę, vyksta natūralus automobilio susidėvėjimas, todėl negalima tikėtis nepriekaištingo daikto veikimo kaip naujo. Tai patvirtina ir automobilio nedidelė kaina. Tai, kad parduotas automobilis sugedo ir buvo remontuojamas, neleidžia daryti išvados, kad daiktas, pardavimo metu, neatitiko tam tikrų kokybės reikalavimų. Pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Sandorio metu automobilis užsivedė, buvo galima vykdyti jo pagrindinę funkcija - važiuoti. Pastebėtina, kad perkant naudotą automobilį, pirkėjas sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį turi būti atidesnis, aktyvesnis ir apdairesnis.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 234 Eur žalos atlyginimo dėl daikto trūkumų pašalinimo. Su tokiu ieškovo reikalavimu atsakovas nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas, prašydamas priteisti išlaidas daikto trūkumams pašalinti, nepateikė turėtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų, kaip pats patvirtino, jis šiai dienai išlaidų nepatyrė, nes automobilio nesuremontavo ir detalių nepakeitė.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti - neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo R. V. ieškinio reikalavimas dėl 234 Eur žalos priteisimo iš atsakovo Ž. G. atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.